- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-02
- Bylos Nr.
- 2S-2049-260/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- V. J.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14694-944/2013 pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio S. U. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis S. U., Ž. V., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas V. J. kreipėsi į antstolį S. U. su 2013 m. sausio 31 d. skundu (b. l. 9-12), kuriuo prašė panaikinti antstolės R. G. 2012 m. gruodžio 18 d. patvarkymą Nr. S-5411 antstolio S. U. kontoros vykdomojoje byloje Nr. 0034/11/00282 ir neribotam laikui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užkertančias kelią žalai perimamam natūra įkeistam turtui (duomenys neskelbtini) atsirasti ar padidėti – apribojimą neribotam laikui G. V. ir Ž. V. patekti į pareiškėjui įkeistą turtą (duomenys neskelbtini). Skunde nurodė, kad gyvenamajame name yra turto, kurį būtina apsaugoti.
Antstolis S. U. 2013 m. vasario 5 d. patvarkymu Nr. S-12290 (b. l. 3-4) pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė patvarkymą su vykdomosios bylos medžiaga nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0034/12/00282 vykdo Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2011 m. sausio 27 d. nutartį, kuria nutarta parduoti iš varžytynių skolininkei Ž. V. priklausantį nutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra antstolio kompetencija, tokia teisė CPK normose numatyta teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 17 d. nutartimi (b. l. 123) išsprendė pareiškėjo V. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir tokį prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2013 m. sausio 31 d. skundu (reg. Nr. G-3673) prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu – įpareigojimą atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti. Teismas išaiškino, kad tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė taikoma pareiškus prevencinį ieškinį, tuo tarpu pareiškėjas skundžia antstolio veiksmus ir prašo panaikinti antstolio patvarkymą. Teismui galimai šį pareiškėjo skundą patenkinus, jo vykdymas nebus susijęs su prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, t. y. teismo procesinio sprendimo vykdymas nepasunkėtų ir netaptų neįmanomas. Dėl to teismas priėjo prie išvados, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su reiškiamu reikalavimu. Be to, pareiškėjas neįrodė būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. su skundu pateikdamas tik paties rašytus skundus įvairioms institucijoms ir teismams bei institucijų atsakymus į pareiškėjo skundus, tačiau nepateikdamas objektyvaus pobūdžio duomenų apie daromą žalą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai
Pareiškėjas V. J. atskiruoju skundu (b. l. 124) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:
Teismas netinkamai vertino įrodymus ir argumentus, pažeidė CPK 144-152 straipsnių nuostatas, kadangi vykdomosios bylos medžiaga įrodo grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą.Teismas nenustatė, kad antstolis S. U. teismui nepateikė iš vykdomosios bylos medžiagos dalių, įrodančios žalos atsiradimo nuo G. V., Ž. V. ir antstolio S. U. veikų faktus. Pavyzdžiui, 2013 m. vasario 6 d. UAB „Kauno vandenys“ objekto apžiūros aktas, kuriame nustatyta, jog gyvenamojo namo rūsys ir pirmas aukštas yra užtvindyti vandeniu, o antstolis S. U. atsisakė prisistatyti ir pasirašyti ant UAB „Kauno vandenys“ avarinės brigados akto.Teismas nevertino antstolio S. U. faktinių aplinkybių nustatymo protokolų civilinėje byloje Nr. 2-2554-584/2013 ir prie jų pridėtų nuotraukų bei filmavimo medžiagos.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis S. U. atsiliepimu į pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą (b. l. 128) prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepime nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, kadangi vykdomoji byla yra užbaigta 2013 m. liepos 2 d. patvarkymu, išieškojimą įvykdžius visiškai. Skola apeliantui yra padengta, jam pervesta, turtas 2013 m. birželio 28 d. parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apelianto prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese.
Nustatyta, kad suinteresuoto asmens antstolio S. U. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0034/12/00282 pagal Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. sausio 27 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 2-4090/285, kuria nutarta parduoti iš varžytynių skolininkei Ž. V. priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Apeliantas vykdymo proceso metu kreipėsi į antstolį su skundu dėl antstolės R. G. patvarkymo antstolio S. U. vykdomojoje byloje Nr. 0034/12/00282 panaikinimo bei tuo pačiu skundu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užkertančias kelią žalai perimamam natūra įkeistam turtui (duomenys neskelbtini) atsirasti ar padidėti – apriboti neribotam laikui G. V. ir Ž. V. patekti į apeliantui įkeistą turtą (duomenys neskelbtini) (CPK 145 str. 1 d. 12 p.). Tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą apeliantas grindė argumentais, kad dėl G. V. ir Ž. S. įvykdytų nusikalstamų veiksmų apeliantui padaryta didelė turtinė žala – apie 50 000 Lt sumažėjo įkeisto turto vertė. Be to, ginčo name yra suinteresuotiems asmenims nepriteisto kilnojamojo turto, kurį Ž. V. antstolio reikalauja jai perduoti. Dėl to būtina ginčo name esantį turtą apsaugoti.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškėjui), įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Nagrinėjamu atveju, priimdamas pagrįstą ir teisėtą nutartį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad apeliantas nepateikė įrodymų, jog jam galimai palankaus sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ir, juo labiau, kaip nurodo apeliantas, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti žala arba tokia žala gali padidėti (CPK 145 str. 1 d. 12 p.). T. y. apeliantas, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su jo patirtais ir patiriamais nuostoliais, nenurodė, nei kokius jis nuostolius dėl nepritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patiria, nei įrodinėjo, kokio dydžio jie galėtų būti. Apeliantas apsiribojo vien deklaratyviais teiginiais, kad neužkirsta galimybė G. V. ir Ž. V. jam įkeistam turtui daryti žalą. Be to, iš antstolio S. U. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytos informacijos ir su atsiliepimu pateiktų duomenų – 2013 m. liepos 2 d. patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0034/11/00282 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo bei 2013 m. rugpjūčio 12 d. vietinio mokėjimo nurodymo, matyti, kad ginčo turtas 2013 m. birželio 28 d. buvo parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui, skola pervesta apeliantui, dėl ko vykdomoji byla yra užbaigta. Atsižvelgiant į tai, nėra galimybių taikyti laikinųjų apsaugos priemonių turtui, kuris nebėra įkeistas apeliantui jo reikalavimą patenkinus visiškai.
Suinteresuotas asmuo antstolis S. U. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas tokio prašymo netenkina, kadangi sprendžia, jog nuo apelianto prašymo pateikimo antstoliui iki jo išnagrinėjimo pasikeitusios aplinkybės iš dalies galėjo turėti įtakos tokio prašymo išnagrinėjimo rezultatui, todėl baudos apeliantui paskyrimas neproporcingai pažeistų jo teises.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, jog apelianto prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrįstas ir motyvuotas (CPK 185 str.), todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.