- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-30
- Bylos Nr.
- 1A-227-366-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Algirdas Gaputis, Bronė Vidzėnienė
- Nuteistasis
- D. V.
Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-227-366/2008
Teisėjas Artūras Ridikas Procesinio sprendimo kategorija: : 2.4.8.
N UTARTIS
2008 m. gegužės 30 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Algirdo Gapučio, Bronės Vidzėnienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 21d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir nubaustas laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant mokytis ir darbo dienomis būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. bei uždraudžiant bendrauti su A. B., L. M., Ž. M. ir L. K..
Skundžiamu nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti A. B., L. M., L. K., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis nėra skundžiamas.
Aprašomoji dalis
Nustatė:
D. V. nuteistas už tai, kad 2007 m. spalio 3 d., apie 17.20 val., Panevėžio rajone, Karsakiškio seniūnijoje, Paežerio I kaime, veikdamas bendrininkų grupėje su A. B., L. M. ir L. K., pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą, t.y. A. B. nuplėšus kabamą spyną ir sulaužus įleidžiamą durų spyną, įsibrovė į negyvenamą patalpą – metalinį garažą, priklausantį S. M., tuo pačiu metu D. V. sulaužius įleidžiamą pirmų durų spyną, sulaužius kabinamą grotų spyną, įsibrovė į negyvenamą patalpą – sandėliuką, priklausantį G. Š. ir iš S. M. priklausančios negyvenamos patalpos – metalinio garažo slapta pagrobė svetimą – S. M. priklausantį turtą: du maišus po 40 kg cemento, bendros 38 Lt vertės, halogeninę lempą su 15 m ilgio laidu 300 Lt vertės, gulsčiuką 15 Lt vertės, metalinį karutį 115 Lt vertės, vieną porą guminių batų su pašiltinimu 50 Lt vertės, dvi poras guminių batų be pašiltinimo, bendros 50 Lt vertės, 2 vnt. plaktukų, bendros 10 Lt vertės, 8 vnt. statybinių peštukų, bendros 4 Lt vertės, 1 pakelį elektrodų 30 Lt vertės, 10 porų darbinių pirštinių, bendros 10 Lt vertės, dvi 3 m ir 5 m ilgio ruletes, bendros 10 Lt vertės, vieną 50 m ilgio ruletę 45 Lt vertės, dujokaukę 10 Lt vertės, du peilius, bendros 10 Lt vertės, vieną metalinį pjovimo diskelį 5 Lt vertės, 11 vnt. diskelių nerūdijančiam plienui pjauti, bendros 22 Lt vertės, 8 vnt. keičiamų raktų komplektą, bendros 10 Lt vertės, kotelį – matuoklį su geltona virvute 5 Lt vertės, baltą prailginimo laidą su raudonomis jungtimis 30 Lt vertės, maišelį varžtų su guminėmis ir plastmasinėmis tarpinėmis, bendros 150 Lt vertės, 3 vnt. plastikinius maišelius su užtrauktuku, bendros 3 Lt vertės, 2 vnt. dirbtinio kailio volelius, bendros 5 Lt vertės, 2 vnt. poroloninius volelius, bendros 5 Lt vertės, 2 vnt. volelių su koteliu raudonomis rankenomis, bendros 10 Lt vertės, o iš negyvenamos patalpos – sandėliuko, priklausančio G. Š., pagrobė svetimą – G. Š. priklausantį turtą: vieną porą guminių batų 28 Lt vertės, du kirvius, bendros 20 Lt vertės, 20 m ilgio prailgintuvą 75 Lt vertės, 2 kg įvairių vinių, bendros 8 Lt vertės, 14 vnt. maišų po 25 kg cemento, bendros 210 Lt vertės, karutį 240 Lt vertės, 20 m ilgio ruletę 16 Lt vertės, du butelius po 1,5 l su dyzeliniu kuru, bendros 10 Lt vertės, vandens siurbliuką 200 Lt vertės, stalinę lempą be gaubto 10 Lt vertės, dėžutę nuo kavos su medvaržčiais 5 Lt vertės, maišelį medvaržčių, bendros 25 Lt vertės, 12 vnt. plastmasinių tvirtinimo elementų, bendros 5 Lt vertės, butelį degaus skysčio 5 Lt vertės. Po to, tęsdami nusikalstamą veiką, įsibrovė į statomą nerakinamą namą, priklausantį G. Š., iš kur slapta pagrobė svetimą – G. Š. priklausantį turtą: 14 pakuočių akmens vatos “PAROC”, bendros 938 Lt vertės, taip iš viso pagrobė S. M. priklausančio turto, bendros 942 Lt vertės ir G. Š. priklausančio turto, bendros 1795 Lt vertės, o viso pagrobė turto, kurio vertė 2737 Lt.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. V. apeliaciniu skundu prašo apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir bylą prieš jį nutraukti, esant BK 93 str. numatytam pagrindui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Skunde apeliantas nurodo, kad nuosprendis naikintinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Teigia, kad pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką už kurią yra nuteistas ir visiškai pagrįstai yra pripažintas dėl jos kaltu. Tačiau nusikalstamą veiką padarė būdamas labai jauno amžiaus. Jis pats jauniausias iš visos bendrininkų grupės, šiuo metu jam tik 14 metų. Būdamas tokio amžiaus neadekvačiai vertino savo elgesį ir tik dėl to sugalvojo padaryti nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas. Suprato, kad elgėsi blogai, todėl po to, kai jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, savo elgėsi pakeitė. Šiuo metu elgiasi tinkamai, nedaro jokių teisėtvarkos pažeidimų, stengiasi mokytis. Įsitikinęs, kad jo jaunas amžius, padaryta nusikalstama veika ir elgesys po to, kai ši veika jau buvo nustatyta ir užkardyta (buvo sulaikytas nusikaltimo vietoje, nerealizavęs pagrobto turto), leidžia teigti, jog yra visos įstatyme numatytos sąlygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 93 str.). Jis pirmą kartą padarė tik apysunkį tyčinį nusikaltimą, jį padarė tik peržengęs ribą, nuo kurios galima baudžiamoji atsakomybė, pripažino savo kaltę ir labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiųjų atsiprašė.
Apeliantas nurodo, kad teismo nuosprendyje išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamas sprendimas netaikyti jam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 93 str.), nėra pagrįsti. Teismas savo sprendimą grindžia tuo, kad jo vaidmuo neva buvo pagrindinis, tačiau tokio išvados nepagrindžia jokiais byloje esančiais įrodymais. Tokių įrodymų byloje ir nėra. Jo ir kitų bendrininkų veiksmai buvo vienodi. Neneigia tokios aplinkybės, kad galėjo inicijuoti vagystę, tačiau niekas iš bendrininkų šiai iniciatyvai neprieštaravo, visi jai pritarė, o veiksmai praktiškai buvo vienodi. Kitas teismo motyvas – kad jis yra neigiamai charakterizuojamas, taip pat nepagrįstas byloje esančiais įrodymais. Prie skundo prideda įrodymus (charakteristikas), paneigiančius teismo išvadą dėl neigiamos jo charakteristikos. Vienintelis teismo motyvas, kuriuo teismas galėjo pagrįsti sprendimą - abejoti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra tai, jog jis praeityje buvo padaręs teisės pažeidimų, už ką buvo bausti jo tėvai. Tačiau mano, kad šių duomenų, pagrįsti sprendimą neatleisti jo nuo baudžiamosios atsakomybės, nepakanka.
Apeliantas nurodo, kad spręsdamas baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas privalo įvertinti nepilnamečio gyvenimo auklėjimo sąlygas, jo socialinę brandą, ankščiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, jo elgesį ne tik iki nusikalstamos veikos padarymo, bet ir po to (BK 91 str.). Apie jo socialinį nebrandumą patvirtina jo jaunas amžius. Jis buvo auklėtas apsunkintose sąlygose – nepilnoje šeimoje. Jokios poveikio priemonės jam ankščiau nebuvo taikytos, į nepilnamečių grupės rizikos apskaitą nėra įtrauktas, todėl apie galimą kitokių poveikio priemonių, nei baudžiamosios atsakomybės, veiksmingumą išvadų daryti negalimą. Visos jo skunde nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nebedarys nusikalstamų veikų.
Atsikirtimų BPK 317 straipsnio nustatyta tvarka negauta.
Nuteistojo gynėjas teismo posėdyje prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo D. V. apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 str. 1d. 1p.), 2008 m. vasario 21 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendis paliktinas nepakeistu. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (BPK 20 str., 305 str. 1d. 2p.). Skirdamas bausmę D. V., t.y. parinkdamas bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, teismas nepažeidė BK 41, 54, 61 str. numatytų bausmės skyrimo pagrindų ir sąlygų, atsižvelgė ir tinkamai taikė BK XI skyriaus, reglamentuojančio bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus, nuostatas. Esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų nenustatyta (BPK 320 str. 3d.).
BK 93 str. 1d. 3 p. numato, kad teismas gali nepilnametį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jei toks nepilnametis pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant klausimą, ar ateityje nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atsižvelgia į kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį skirdamas nepilnamečio elgesiui šeimoje, mokykloje, visuomenėje, santykiams su tėvais, nepilnamečio amžiui bei kitoms jį apibūdinančioms aplinkybėms. Vertinant kaltininko asmenybę, išskiriami asmenybės požymiai, kurie lemia asmens pavojingumą, bei požymiai, kurie tam įtakos neturi. Asmens pavojingumą lemia požymiai, kurie apibūdina jį iki nusikalstamos veikos padarymo (ankstesnės nusikalstamos veikos ar kiti teisės pažeidimai, polinkis į girtavimą, vertybinė orientacija, požiūris į šeimą, darbą, mokslą ir pan.), nusikalstamos veikos padarymo metu (apsvaigimas, vaidmuo padarant veiką) ir po nusikaltimo padarymo (gailėjimasis, žalos atlyginimas ir pan.). Be to, teismas turi atkreipti dėmesį ir į tai, ar nusikalstamas veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiajai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo ir pati veika tebuvo nuoseklus jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys.
Apeliantas neginčija veikos, kurią padarė, tačiau ginčija vaidmenį nusikaltimo padaryme – neigia, kad jo vaidmuo jame buvo pagrindinis. Kaip matyti iš bylos medžiagos – nuteistųjų L. K., A. B., L. M., paties apelianto D. V. parodymų, apvogti statybose esančius sandėliuką bei metalinį garažą visiems pasiūlė būtent D. V., kuris buvo ir vienas iš aktyviausių šio nusikaltimo vykdytojų – asmeniškai sulaužė sandėliuko įleidžiamą pirmų durų spyną, sulaužė kabinamą grotų spyną. Įvertinus tai, kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad D. V. vaidmuo šio nusikaltimo padaryme buvo pagrindinis, ir tai be abejo turėjo įtakos sprendžiant klausimą dėl D. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Analizuojant apelianto asmenybę, kolegija pilnai sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nepaisant D. V. jauno amžiaus, jis iš esmės charakterizuojamas neigiamai. Nors jis nebuvo ankščiau teistas, tačiau jo pavojingumą apibudiną elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu. Visų pirma tai duomenys apie tai, kad D. V. linkęs smurtauti – ankščiau yra sumušęs nepilnametį, mokykloje elgėsi chuliganiškai, mieste buvo sulaikytas neblaivus, už ką jo tėvams buvo surašyti administracinio teisės pažeidimų protokolai (1 t. 198 – 199 b.l.). Iš byloje esančios bei paties apelianto teismui pateiktos medžiagos – VšĮ Panevėžio rengimosi centro pateiktų D. V. charakteristikų matyti, kad nuo 2007-09-01 D. V. mokydamasis šioje įstaigoje I pusmetį baigė turėdamas 4 skolas, praleido 224 pamokas iš kurių 90 be pateisinamos priežasties, nemandagus su mokytojais, už prastą lankomumą ir drausmę pamokų metu jam pareikštas griežtas papeikimas. Pastaruoju metu D. V. pamokas lanko gerai, mokytojai nesiskundžia jo elgesiu (2 t., 25, 52 b.l.). Teismo posėdžio metu pateiktoje charakteristikoje, išduotoje 2008 05 22 nurodyta, kad D. V. turi keturias skolas ir jų neištaiso, beveik nelanko ekonomikos, statybinių medžiagų, elektrotechnikos ir pilietiškumo pamokų. Nuo vasario mėnesio jau praleido 85 pamokas. Jis gerai mokyklą lankė tik kovo mėnesį. Dabar tik ateina į auklėtojos dėstomų dalykų pamokas. Tai rodo, kad nuteistojo rodomos pastangos mokytis buvo tik laikinos kai buvo reikalinga geresnė charakteristika paduodant apeliacinį skundą (su skundu pateikta charakteristika išduota 2008 03 04). Tokiu būdu kolegija mano, kad išvardintos aplinkybės bei vaidmuo nusikaltimo padarymo metu, rodo, kad padarytas nusikaltimas buvo neatsitiktinis, D. V. antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikaltimo padarymo, vagystė tebuvo jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė. Apelianto pridėtos charakteristikos iš sporto klubo „Sportonas“ bei namo bendrijos (2 t., 53-54 b.l.) šios išvados nepaneigia. Įvertinus aptartus duomenis, darytina išvada, kad apylinkės teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, jog D. V. nebedarys naujų nusikalstamų veikų.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat skunde prašo atsižvelgti į jo auklėjimą apsunkintose sąlygos – nepilną šeimą. Su tokiu skundo argumentu galima sutikti tik iš dalies. Iš buitinių materialinių gyvenimo sąlygų tyrimo akto matyti, kad D. V. gyvena su mama 3 kambarių bute su visais patogumais, buitinės ir gyvenimo sąlygos yra geros. D. V. tėvas A. V. su sūnumi santykius palaiko, teikia išlaikymą (1 t., 153 b.l.). Tai rodo, kad negalima kategoriškai tvirtinti, kad tai kokiu nors būdu įtakojo apelianto elgesį (padarytą nusikalstamą veiką) ir tuo pagrindu atleisti jį nuo bausmės.
Tokiu būdu, kolegijos nuomone, skunde išdėstytais motyvais naikinti nuosprendį ir atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Nutarė:
Nuteistojo D. V. apeliacinį skundą atmesti.