Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Grigaitytės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, be pilietybės, turintis nuolat leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovėju- operatoriumi, gyvenantis bei deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: jis, 2016-05-12 apie 16.30 vai. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,87 promilės), konflikto su nukentėjusiąją - sugyventine R. K. metu, 3 kartus delnu smogė pastarajai į veidą, sukeldamas fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir paaiškinimais, nukentėjusiosios R. K. pareiškimu ir parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, alkotesterio parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. K. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis su sugyventine ir jos sūnumi E. K. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje sugyventinei R. K. priklausančiame bute (namas padalintas į dvi dalis - du butus), veda su sugyventine bendrą ūkį, kartu net dirba. Santykiai tarpusavio normalūs, bet dėl alkoholio pasitaikydavo konfliktų, pagrinde su E.. Buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, bet nutraukti. 2012 m. buvo kėlęs ranką prieš R., bet jie susitaikė tada. 2016-05-12 jis su R. namuose vartojo alkoholį. Apie 15.00 val., tiksliai laiko pasakyti negali, namo grįžo E., E. buvo neblaivus. Jis tuo metu irgi jau buvo neblaivus. Jis E. pasakė, kad čiuožtų iš namų, nes E. pastoviai girtas, E. jau beveik 30 metu, bet jis iki šiol nedirba. R. užstojo E., tarp jo ir R. prasidėjo konfliktas. Iš pradžių konfliktas buvo žodinis, bet konfliktui paaštrėjus jis sudavė R. per veidą. Kiek kartų sudavė R. neskaičiavo, galimai kaip nurodyta įtarime. Nepamena, ar trenkė kumščiu, ar delnu, galimai kumščiu. Dėl to R. iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai jį sulaikė. R. iškvietus policiją konfliktas pasibaigė. Nekonfliktavo daugiau nei su ja, nei su E.. Tuo metu, kai trenkė R., namuose buvo ir E., jis galimai viską matė. Dėl to, kad mušė R., labai gailisi, kaip sakė, konfliktas įvyko dėl to, kad norėjo paauklėti E.. V. K. taip pat parodė, kad taip pasielgė dėl to, kad buvo neblaivus. Jie su R. susitaikė, jis jos atsiprašė, ji jam atleido. Alkoholio nevartoja. Taip daugiau nepasikartos (b.l. 55, 58).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji R. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje su savo sugyventiniu V. K. ir sūnumi E. K.. Butas priklauso jai, su V. kartu gyvena jau 23 metus. Santykiai su V. normalūs, tarp jo ir jos sūnaus taip pat normalūs. Konfliktai pasitaiko kaip ir kiekvienoje šeimoje, kartais pasistumdydavo. Jie kartu šiuo metu dirba toje pačioje darbo vietoje. 2016-05-12 jiems prasidėjo išeiginės, tai buvo ketvirtadienis, su V. vartojo namuose alkoholį. Apie 15.00-16.00 val. namo grįžo neblaivus jos sūnus E.. V. jau irgi buvo neblaivus. V. pradėjo žodiškai konfliktuoti su E.. V. dirba, tą dieną buvo pirmą kartą išgėręs, o E. tuo tarpu jau ilgai vartojo alkoholį diena iš dienos. V. tai nepatiko, dėl to ir pradėjo konfliktuoti. Ji E. paprašė, kad jis išeitų, nes geruoju čia nesibaigs. V. norėjo nueiti paskui E., bet ji V. neleido, sustabdė. Tada V. užsipuolė ją, pradėjo konfliktuoti. Konflikto metu V. jai sudavė 3 kartus delnu į veidą, pataikė į kairės pusės žandą, smūgiai buvo gana stiprūs, juto fizinį skausmą. Iš pradžių žandas buvo ištinęs, paraudonavęs, bet maždaug per dvi dienas patinimas praėjo. E. tuo metu buvo išėjęs į lauką, nematė kaip V. jai sudavė ranka. Ji iškart iškvietė policiją, nes V.r buvo agresyvus. Atvykę pareigūnai pasiūlė iškviesti medikus apžiūrėti patinimą, bet ji atsisakė. Pati į medikus taip pat nesikreipė. Pareigūnai V. išsivežė į policijos komisariatą. V. prie pareigūnų elgėsi agresyviai, dėl to jis buvo išvežtas su antrankiais. Po įvykio V. jos atsiprašė, kaip sakė, kartu dirba, todėl alkoholio nevartoja. Po įvykio į medikus nesikreipė, patinimas praėjo, sužalojimų rimtesnių nepatyrė, todėl ekspertizės nesikreips. Po smūgių jai skaudėjo. Šiuo metu ji su V. susitaikė. Sutiktų, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Materialinės žalos nepatyrė, ieškinio nereikš, (b.l. 11).

2015-6-05-12 Vilniaus AVPK PR vyr. patrulės G.L. S. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2016-05-12 apie 17.00 val. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), namuose agresyviai elgiasi neblaivus patėvis, mušą pranešėją, jo motiną.. Atvykus į įvykio vietą, pareigūnai nustatė, kad apie 16.30 al. Būdamas neblaivus V. K., gim. 1968 m. trenkė su kumščiu 3 kartus į veidą savo sugyventinei R. K., gim. 1966 m., R. K. taip pat yra neblaivi, buvo susijaudinusi, verkia, nuo GMP pagalbos atsisakė (b.l. 6).

Iš alkotesterio kvito matyti, jog atlikus blaivumo testą 2016-05-12, 18.10 val. V. K. nustatytas 2,87 promilių girtumas (b.l. 63).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 d. nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų Pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, artimai aplinkai priskiriami asmenys, kurie siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Kaltinamasis V. K. ir nukentėjusioji R. K. iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, juos siejo artimi ryšiai, todėl jie patenka į asmenų, nurodytų Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, ratą.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. K. 3 kartus suduodamas delnu nukentėjusiai į veidą sukėlė šeimos nariui - sugyventinei fizinį skausmą, tai yra padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Savo kaltę kaltinamasis pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo parodymus patvirtina ir nukentėjusiosios R. K. parodymai, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. Kaltinamojo V. K. nusikalstama veika tyčinė, baigta, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamasis V. K. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, dėl skiriamos bausmės rūšies ir jos dydžio sutiko (b.l. 77-78).

V. K. vadovaujantis LR BPK 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-05-12 18.00 val. iki 2016-05-13 10.42 val. (b.l. 60, 61).

2016-05-13 kaltinamajam V. K. paskirta kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 59).

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Padarytas nesunkus nusikaltimas. Kaltinamasis V. K. - 48 metų amžiaus, nevedęs (b.l. 65), neteistas (b.l. 67), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 68-69), dirba (b.l. 70), gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 14 kartų, paskutinį kartą nuo 2015-12-31 iki 2016-01-15. Diagnozė: Organinė haliucinozė. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Sutinkamai su teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2016-09-01 - 2016-10-05 ekspertizės akto Nr. 78TPK- 140/2015, V. K. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl psichikos būklės jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; dėl dabartinės psichikos būsenos jam nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (b.l. 45-49, 73), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b.l. 74), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metus dėl gydymo ir konsultacijos nesikreipė (b.l. 76). Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. K. paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinos į paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalimi, 64¹ straipsnio 1 dalimi, 65 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendė:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bei atsiprašyti nukentėjusios R. K..

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę V. K. skirti 8 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ( BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas) ir atsiprašyti nukentėjusiosios R. K. (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 7 dalis).

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016-05-12 18.00 val. iki 2016-05-13 10.42 val. (vieną parą), kas vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 1 p. b) pp., atitinka 2 laisvės apribojimo dienas (BK 66 str.).

Kardomąją priemonę iki baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti baudžiamąjį įsakymą kardomąsias priemones panaikinti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Išaiškinti V. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį baudžiamąjį įsakymam, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytais bausmės rūšimi ir dydžiu, ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.