- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-06
- Bylos Nr.
- 2-103-370/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- I. Š., V. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų I. Š. ir V. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 1 d. nutarties, kuria grąžintas ieškinys ieškovams civilinėje byloje Nr. 2-5600-653/2014 pagal ieškovų I. Š. (I. Š.) ir V. Š. (V. Š.) ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybei dėl 100 000 Lt neturtinės ir 662 252 Lt turtinės žalos atlyginimo (bendra ieškinio suma 762 525 Lt).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami jiems iš atsakovų – valstybės ir Klaipėdos miesto savivaldybės priteisti 762 525 Lt žalos atlyginimo, t. y. priteisti I. Š. 94 400 Lt kompensaciją už prarastą tėvo Z. K. darbo užmokestį bei 454 252 (4 545 2569) Lt kompensaciją už prarastą jos darbo užmokestį, priteisti V. Š. 359 600 Lt kompensaciją už prarastą darbo užmokestį. Taip pat ieškovams priteisti po 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dėl bandymo iškeldinti iš buto bei įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybę išskirti trijų kambarių butą su teise privatizuoti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas ieškovų ieškinio priėmimo klausimą, 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nustatė ieškovams 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas tokią išvadą padarė įvertinęs ieškovų pateikto ieškinio turinį kaip neatitinkantį įstatymo reikalavimų, t. y. ieškiniui keliamų bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų. Teismas nustatė, jog ieškovai nenurodė: atsakovų kodų (CPK 111 str. 2 d. 2 p.); aiškiai ir tinkamai neišdėstė ieškinio faktinio pagrindo (CPK 135 str. 1 d. 4 p.), t. y. nenurodė faktinių duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų dėl ieškovės I. Š. tėvo Z. K. reabilitavimo ir 94 400 Lt kompensacijos mokėjimo pagrindo, ieškovų darbo užmokesčio kompensacijos bei neturtinės žalos priteisimo pagrindo. Taip pat teismas prie ieškinio turinio trūkumų priskyrė ieškovams atstovauti pateiktų L. J. (L. J.) įgaliojimų įforminimą, nes nebuvo pateikti duomenys apie tai, kad šis asmuo turi aukštąjį teisinį išsilavinimą arba yra ieškovų artimas giminaitis ar sutuoktinis (CPK 51 str., 56 str. 1 d. 4 p., 111 str. 5 d.) bei tai, kad pateiktų dalies dokumentų kopijos yra tinkamai nepatvirtintos (CPK 114 str. 1 d.). Teismas rekomendavo ieškovams profesionalios teisinės pagalbos kreiptis į advokatą.
2014-09-29 Vilniaus apygardos teisme apygardos teisme gautas ieškovų patikslintas ieškinys, kuriame be ieškinio faktinių aplinkybių paaiškinimo bei pridėtų dokumentų kopijų ir nuorodos, kad kiti duomenys yra kitose civilinėse bylose Klaipėdos ir Vilniaus apygardos teismuose, kartu pareikštas nušalinimas ir klausimą dėl ieškinio priėmimo sprendusiai teisėjai. Taip pat prašoma ieškinį tenkinti visiškai, L. J. iš atsakovo priteisti 5 000 Lt.
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 1 d. nutartimi ieškovų ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims, nes konstatavo, jog ieškinio trūkumai nebuvo tinkamai ištaisyti.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde ieškovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartį, nušalinti teisėją J. Šiškiną nuo ieškinio nagrinėjimo ir perduoti bylą kitos apygardos teismui nagrinėti. Nurodo, kad 2013–2014 m. ieškovai ne kartą kreipėsi į Klaipėdos ir Vilniaus apygardos teismus su ieškiniu valstybei ir Klaipėdos miesto savivaldybei dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo. Visas teismo nutartis teismai motyvavo tuo, kad ieškovų atstovas – įgaliotas asmuo L. J. gali jiems atstovauti pagal įgaliojimą tik vadovaujantis CPK 56 straipsniu. Teisėjai ignoruoja CPK 51 ir 57 straipsnius. Nors 2014-09-25 teismui pateikė patikslintą ieškinį, tačiau teismas (teisėja J. Šiškina) jo nepripažino ir jų ieškinio nepriėmė nagrinėti. Duomenys apie prarastą uždarbį ir dokumentų originalai yra civilinėje byloje Nr. 2-997-159/2013 Klaipėdos apygardos teisme, anksčiau pateiktuose ieškiniuose valstybei Vilniaus apygardos teisme. Neturtinė žala atsirado dėl to, kad valstybė juos pakvietusi į tėvo Z. K. istorinę tėvynę, neaprūpino darbu, iškeldino iš buto, o tėvas Z. K., neatlaikęs tokio valstybės priėmimo, mirė, jam neišmokėtas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis praleido įkalinimo įstaigose. Be to, teisėja J. Šiškina taip pat ignoravo CPK 51, 57 straipsnius, todėl jos veiksmuose yra nusikaltimo požymių, numatytų BK 229 straipsnyje.
Laikinai einanti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigas D. Kutrienė 2014-10-23 nutartimi pareiškėjų I. Š., V. Š. ir L. J. prašymų, pareikštų atskirajame skunde dėl teisėjos Jelenos Šiškinos nušalinimo, netenkino.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
CPK 338 straipsnis nustato, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 320 straipsnio 1 dalis nustato, jog bylos nagrinėjamo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas. Esant tokiam teisiniam apeliacinio proceso reglamentavimui, pirmiausia tikslinga patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų pripažinti teismo sprendimą, o šiuo atveju skundžiamą pirmosios instancijos nutartį absoliučiai negaliojančia.
Kaip jau buvo minėta, byloje teikdami patikslintą ieškinį ieškovai ieškinio priėmimo klausimą sprendusiai teisėjai pareiškė nušalinimą, tačiau byloje nėra duomenų, jog vadovaujantis CPK 69 straipsnio nuostatomis šis klausimas iki skundžiamos nutarties priėmimo būtų išspręstas. Esant tokioms aplinkybėms vertintina, ar šis pažeidimas esminis ir turėjo įtakos skundžiamos nutarties priėmimo teisėtumui ir pagrįstumui ir ar dėl to galėjo būti neteisingai išspręstas ieškinio priėmimo klausimas.
CPK 69 straipsnis reglamentuoja pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarką, pagal ją teisėjo nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas nedelsdami, bet ne vėliau kaip per tris dienas nuo nušalinimo pareiškimo dienos. Šiuo atveju byloje, kaip jau buvo minėta, tokių duomenų nėra, todėl pripažintina, kad buvo padarytas procesinės teisės normos pažeidimas, susijęs su teismo sudėties teisėtumu.
Iš patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškovai teisėjai pareiškė nušalinimą formaliai, t. y. iš esmės be jokių motyvų, tik procesinio dokumento rezoliucinėje dalyje nurodydami, jog reiškia nušalinimą CPK 64, 65 straipsnių pagrindu bei kitais atvejais, nes teisėja, būdama žemo profesinio lygio, negali teisingai įvertinti CPK 51, 56, 57 straipsnių ir kad ginčuose su valstybe atleidžiama nuo žyminio mokesčio. Tokio pat pobūdžio aplinkybės nurodytos iš esmės ir atskirajame skunde. Kaip jau buvo minėta, pateikus atskirąjį skundą su jame pareikštu prašymu dėl teisėjos nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo, prašymą išnagrinėjo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė (laikinai einanti pareigas) ir prašymo netenkino, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog įstatymo nustatyta tvarka pirmosios instancijos teisme iš esmės buvo išnagrinėtas teismo sudėties teisėtumo klausimas. Tačiau esant situacijai, kai prašymas dėl nušalinimo nebuvo spręstas iki skundžiamos nutarties priėmimo, vertintina, kokios teisinės pasekmės atsiranda, kai sprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas siekiant iškelti civilinę bylą ir atsisakoma priimti ieškinį dėl to priežasties, jog nebuvo tinkamai pašalinti teismo nutartimi nustatyti ieškinio trūkumai. Pirmiausia pažymėtina, jog ieškinio priėmimo klausimo sprendimas vertintinas tik kaip procedūrinis veiksmas, t. y. šalies pateikto procesinio dokumento patikra ir nustatymas, ar dokumentas atitinka įstatymo nustatytiems reikalavimams, tačiau nėra sprendžiama dėl iškelto ginčo esmės, nutartis, kuria ieškovams grąžinamas ieškinys dėl to, jog neištaisyti ieškinio turinio trūkumai, neužkerta kelio ieškovams pakartotinai kreiptis į teismą su tinkamai surašytu ieškiniu (CPK 137 str. 4 d.), todėl pripažintina, kad šalies nurodytos aplinkybės prašyme dėl nušalinimo, jog teisėja yra neprofesionali ir netinkamai taiko procesinės teisės normas, nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškinio priėmimo klausimą nagrinėjantis teisėjas yra šališkas ar suinteresuotas bylos baigtimi, tai vertintina kaip aiškus pagrindas peržiūrėti skundžiamą nutartį apeliacine tvarka.
Esant tokioms aplinkybės byloje, konstatuotina, jog nušalinimo klausimo neišsprendimas iki skundžiamos nutarties priėmimo momento, nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą nutartį absoliučiai negaliojančia.
Dėl nutarties teisėtumo ir pagrįstumo atskirajame skunde nurodytais pagrindais
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai kreipėsi į teismą dėl 762 525 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškinį grąžino ieškovams, motyvuojant tuo, kad ieškovai tinkamai iki galo nepašalino ieškinio trūkumų, nurodytų Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartyje, o taip pat ir pateikdami patikslintą ieškinį, pateikė jį su naujais trūkumais, teikdami naujus įrodymus, neatitinkančius CPK 114 straipsnio reikalavimų
CPK 5 straipsnis reglamentuoja asmenims teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Šio straipsnio 1 dalis nurodo, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
Taip pat CPK 3 straipsnio 1 dalis nurodo, kad teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikomis tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais. Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.
Pagal paminėtų teisės normų (CPK 5 straipsnio ir 3 straipsnio 1 dalies) nuostatas asmuo, kreipdamasis į teismą, turi laikytis įstatymų nustatytos tvarkos, o teismas nagrinėdamas bylas privalo teisingai aiškinti ir taikyti įstatymą.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovų pateikto ieškinio turinį per civilinio ieškinio priėmimo institutą padarė pagrįstą išvadą atsisakyti priimti ieškinį motyvuojant tuo, kad ieškovai tinkamai neištaisė ieškinio trūkumų.
Kaip jau buvo minėta, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymo saugomas interesas. Vadinasi, besikreipiantis į teismą asmuo privalo suvokti, kad kreipiantis į teismą turi būti laikomasi įstatymo nustatytų bylinėjimosi taisyklių.
Iš atskirojo skundo argumentų galima numanyti, kad ieškovai nesutinka su teismo įvertinimu, jog ieškovų pateikti dokumentai – įgaliojimai – dėl jiems atstovavimo siekiant iškelti ir vesti civilinę bylą yra nepakankami ir teismas reikalavo pateikti papildomus įrodymus apie atstovo teisinį išsilavinimą ar giminystės ryšį. Šiuo atveju apeliantai teigia, jog pirmosios instancijos teismas ignoruoja CPK 51 straipsnio nuostatas. Su tuo nesutiktina. Minimas straipsnis iš esmės apibūdina besikreipiančio į teismą asmens subjektinės teisės realizavimo atvejus, t. y. vesti bylą pačiam, vesti kartu su atstovu, vesti per atstovą, su privalomu atstovu – advokatu, ir kad besikreipiantis į teismą asmuo tokius duomenis privalo nurodyti pirmame teismui pateikiamame dokumente. CPK 56 straipsnio 1 dalies nuostatos jau detalizuoja, kas gali būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą, o 57 straipsnis reglamentuoja atstovavimo (pavedimo vesti bylą teisme atstovui) santykių įforminimo išraišką, t. y. iš esmės įgaliojimus. Ieškovai kaip fiziniai asmenys, pateikė teismui įgaliojimus, jog jiems atstovaus L. J., tačiau neįvykdė teismo nurodymo, jog turi būti pateikti papildomi duomenys apie minėtą atstovą, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovai nepašalino ieškinio trūkumų šiuo klausimu. Pagaliau pažymėtina, kad ieškovų pateiktuose įgaliojimuose aiškiai nurodyta įgaliotojų valia atstovui sudaryti teisinės pagalbos sutartis su advokatais (samdyti advokatus), todėl akivaizdu, jog ieškovams buvo žinoma, jog atstovavimui teisme keliami specialūs įstatymo reikalavimai.
Iš pateiktų ieškovų ieškinio ir patikslinto ieškinio, kaip procesinių dokumentų, turinio matyti, kad dokumentai nėra surašyti ne tik laikantis teisinės terminijos, bet turinio dėstymo aiškumo ir nuoseklumo, nors pirmosios instancijos teismas 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje buvo aiškiai nurodęs konkrečius ieškinio kaip procesinio dokumento surašymo trūkumus, minėta nutartis nebuvo įstatymo nustatyta tvarka apskųsta apeliacine tvarka, todėl įsigaliojus turėjo būti vykdoma. Tiek patikslintame ieškinyje, tiek atskirajame skunde ieškovų nurodomos iš esmės tos pačios ginčo aplinkybės, kaip pavieniai ieškinio turinio faktai, iš tikrųjų neleidžia padaryti ir apeliacinės instancijos teismui išvados, jog ieškovai tinkamai nurodė ieškinio reikalavimus pagrindžiančias faktines aplinkybes, t. y. tinkamai suformulavo ieškinio pagrindą. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovai tinkamai ištaisė duomenų apie įrodymus pateikimo trūkumus, nes vien formalus nurodymas, kad duomenys yra kitoje civilinėje byloje, nesudaro pagrindo pripažinti, kad duomenys teismui yra pateikti. Bet kokiu atveju ieškinyje ir kituose teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose būtina nurodyti ne tik kokiais įrodymais grindžiami ieškinio reikalavimai, bet ir kur bei kokio turinio įrodymai yra, kodėl jų tinkamai įformintų (originalų ar įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų kopijų) negali pateikti ieškovai iš karto teismui, nes jei teismas papildomai spręstų įrodymų išreikalavimo klausimą, tai vertintų, ar įrodymai turi ryšį su nagrinėtina byla (CPK 180 str.).
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nuodytais motyvais nėra pagrindo naikinti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Pažymėtina, kad ir ši apeliacinės instancijos teismo nutartis neužkerta kelio ieškovams kreiptis į teismą su tinkamai paruoštu ieškiniu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 336–339 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.