- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-04
- Bylos Nr.
- 2-1066-210/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00953-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Kategorijos
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (esama procesinė padėtis bankroto byloje – ieškovas, kreditorius) UAB „Velseka“ skundą dėl bankrutavusios A. D. įmonės 2012-07-20 kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Bylos faktai.
Šiaulių apygardos teismas 2012-05-07 nutartimi iškėlė bankroto bylą A. D. įmonei. Teismo nutartis, kuria iškelta bankroto byla įsiteisėjusi. Vyksta teisminis bankroto procesas. Nutartimi iškelti įmonei bankroto bylą teismas, bankrutuojančios A. D. įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Seturas“. Šiaulių apygardos teismas 2012-06-07 nutartimi patvirtino bankrutuojančios A. D. įmonės kreditorių kreditorinių reikalavimų dydžius ir sąrašą, kuriame UAB „Velseka“ kreditorinis reikalavimas sudaro 143558,03 Lt.
2012-08-06 Šiaulių apygardos teisme gautas kreditoriaus UAB „Velseka“ skundas dėl 2012-07-20 bankrutavusios A. D. įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų antruoju darbotvarkės klausimu - „Patvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitą", trečiuoju darbotvarkės klausimu -„Patvirtinti 35000 Lt (tame tarpe PVM) atlyginimą už administravimo paslaugą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki Įmonės išregistravimo“ ir šeštuoju darbotvarkės klausimu - „Nuo kreditorių susirinkimo dienos iki bankroto procedūros pabaigos patvirtinti 20 000 Lt įmonės administravimo išlaidų sąmatą“ panaikinimo.
Pareiškėjo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai ir faktiniai argumentai.
Pareiškėjo skunde nurodoma:
Kad:
antruoju darbotvarkės klausimu, administratorius pateikdamas tvirtinti savo veiklos ataskaitą pirmajam kreditorių susirinkimui nesilaikė Lietuvos Respublikos ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies. 25 punkto reikalavimų. Šiame straipsnyje, anot pareiškėjo, yra aiškiai apibrėžiama kokio turinio turi būti ataskaita bei kokie klausimai administratoriaus ataskaitoje, teikiamoje tvirtinti kreditorių susirinkimui turi būti išnagrinėti.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, susirinkimui nebuvo pateikta informacija apie įmonės dalyvius; įstatinį kapitalą (jeigu yra); turto areštus; pareikštus, pateiktus teismui tvirtinti ir ginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus, nustatant jų tenkinimo eiliškumą ir etapus; debetinius įsiskolinimus; ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašus, nurodant turto balansines vertes su žymomis apie jo įkeitimą; ilgalaikio turto pirkimus, pardavimus, nurašymus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant turto pavadinimą jo įsigijimo, pardavimo ar nurašymo datą ir sumą; sandorius, sudarytus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant jų sudarymo datą šalis, pobūdį; pajamas ir išlaidas po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos; ūkinės komercinės veiklos, jeigu tokia veikla yra vykdoma, pajamas ir išlaidas; kita kreditoriams svarbi informacija. Priežastys, dėl kurių nebuvo administratoriaus pateikta ši svarbi kreditoriams informacija, nebuvo nurodytos. Kartu pareiškėjas atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad kreditoriams nebuvo suteikta jokia informacija apie įmonės savininko bei jo sutuoktinio turtą, nors pareiškėjo žiniomis, dalis savininko turto buvo parduota jau esant galiojantiems įmonės turto areštams. Todėl pareiškėjas daro prielaidą, kad šiais sandoriais buvo siekiama nuslėpti savininko asmeninį turtą nuo kreditorių. Nors pasiteiravus administratoriaus apie įmonės savininko ir jo sutuoktinės turtą buvo nurodyta, kad asmeninio turto neturi.
Taip pat, pareiškėjo teigimu, nebuvo pateikta informacija apie vykstančius teisminius ginčus ir šių teisminių ginčų perspektyvas, t.y. nepateikta esminė, kreditoriams aktualiausia informacija apie vedamų bylų perspektyvas, galimybes atgauti turtą iš įmonės skolininkų, įmonės savininkų, nors tai administratorių įpareigoja atlikti LR ĮBĮ.
Be to, pareiškėjo teigimu, administratoriaus veiklos ataskaita buvo pateikta tik kreditorių susirinkimo metu, taigi mano, kad visiems kreditoriams nebuvo sudaryta galimybė tinkamai susipažinti su kreditorių susirinkimo medžiaga prieš susirinkimą. Juolab, kad pateikta medžiaga nebuvo išsami ir visa.
Todėl, pareiškėjo teigimu, administratoriui neįvykdžius LR ĮBĮ įpareigojimo pateikti pirmam kreditorių susirinkimui atitinkamos apimties ir turinio ataskaitą, buvo pažeistos ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p., 11 str. 3 d. 25 p., 21 str. 2 d. 2 p. numatytos administratoriaus pareigos organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus, teikti kreditoriams informaciją apie bankroto bylos eigą, antrasis kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo buvo patvirtinta administratoriaus ataskaita, naikintinas kaip neteisėtas, neišsamus, pažeidžiantis ĮBĮ nuostatas bei atsakovo kreditorių teises, inter alia gauti išsamią informaciją apie bankroto bylos eigą (ĮBĮ 21 str. 2 d. 2 p.).
Dėl priimto nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu - Patvirtinti 35000 Lt (tame tarpe PVM) atlyginimą už administravimo paslaugą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo“, pareiškėjas nurodo, kad LR ĮBĮ 36 str. 5 d. yra aiškiai nurodyti kriterijai administratoriaus atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžiui nustatyti, t. y. administratoriaus atlyginimo suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklą į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą bei jų kiekį. Kreditorių susirinkimas gali nustatyti ne tik administratoriaus atlyginimo dydį, bet ir jo mokėjimo tvarką, t. y. mokėjimą dalimis, vykdant bankroto procesą arba visą sumą iš karto, baigus bankroto procesą. Administratoriaus atlyginimo suma ir jo mokėjimo tvarka nustatoma pavedimo sutartyje.
Kadangi nuo kreditorių ir administratoriaus susitarimo priklauso administratoriaus atlyginimo dydis, tai jis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų, skiriant įmonei administruoti per didelę sumą. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str. 1 d.) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą.
Tačiau, kaip jau yra teigta skunde, administratorius nepateikė kreditoriams informacijos apie vykstančius teisminius ginčus ir šių teisminių bylų perspektyvas, t. y. nepateikė esminės kreditoriams aktualiausios informacijos apie vedamų bylų perspektyvas, galimybes atgauti/ išieškoti turtą iš įmonės skolininkų, įmonės savininkų, koks konkrečiai turtas bus pardavinėjamas ir t. t., todėl pareiškėjas daro išvada, kad skiriant administratoriaus atlyginimą įmonei administruoti buvo nustatyta per didelė jo suma, todėl ir trečiasis kreditorių susirinkimo nutarimas naikintinas kaip neteisėtas, neišsamus, pažeidžiantis ĮBĮ nuostatas bei atsakovo kreditorių teises, inter alia gauti išsamią informaciją apie bankroto bylos eigą (ĮBĮ 21 str. 2 d. 2 p.).
Dėl nutarimo šeštuoju darbotvarkės klausimu – Nuo kreditorių susirinkimo dienos iki bankroto procedūros pabaigos patvirtinti 20000 Lt įmonės administravimo išlaidų sąmatą, ir galimybei atsiradus poreikiui šią sumą tikslinti“, buvo apsiribota tik abstrakčiomis sumomis ir nuorodomis, nepateikiant jokios išsamios ir pagrįstos motyvacijos ir konkrečių dokumentų, pagrindžiančių tokių išlaidų pagrįstumą ir būtinumą.
Skunde teigiama, kad be atlyginimo administratoriui, bankroto administravimo išlaidas sudaro su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams, kurie būtinai turi dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos (ĮBĮ 36 str. 3 d.).
Kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje turėtų būti įtrauktos tik tokios išlaidos, kurios atitinka administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį, t.y. išlaidos, būtinos tinkamai atlikti bankroto procedūras.
Administratoriui, teikiančiam tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą teismui iki pirmojo kreditorių susirinkimo, vėliau - kreditorių susirinkimui, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos (pvz., patalpų nuomos, pašto, teisinių paslaugų, šildymo ir pan.) yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą.
Kadangi administratorius, anot pareiškėjo, nepateikė informacijos: kiek likvidaus turto turi bendrovė, ar būtinos administratoriaus nurodomos išlaidos ar administratoriaus atlyginimo dydis yra pagrįstas darbų, kuriuos jis atliko iki pirmojo kreditorių susirinkimo, kiekiu, kokybe, sudėtingumu, planuojamų atlikti darbų būtinumu, turimo turto vertei, skolų dydžiui ir kt., o kreditoriai spręsdami klausimą dėl administravimo išlaidų dydžio yra suinteresuoti, jog kuo daugiau lėšų liktų kreditorių reikalavimams tenkinti, mano, kad susirinkimo nutarimas šeštuoju klausimu - patvirtinti 20000 Lt įmonės administravimo išlaidų sąmatą, naikintinas kaip neteisėtas, neišsamus, pažeidžiantis ĮBĮ normas bei atsakovo kreditorių teises, inter alia gauti išsamią informaciją apie bankroto bylos eigą (ĮBĮ 21 str. 2 d. 2 p.).
Apibendrinant pareiškėjo skundo argumentus dėl visų trijų reikalavimų, išskirtinos tokios esminės pareiškėjo reikalavimą grindžiančios argumentų grupės:
1) administratoriaus veiklos ataskaita buvo pateikta tik kreditorių susirinkimo metu, neišsami, nepateikta visa ją pagrindžianti medžiaga;
2) kreditoriams nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su kreditorių susirinkimo medžiaga prieš susirinkimą;
3) administratorius nepagrindė, nors turėjo pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį ir kreditorių susirinkimui pateikti patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus.
Todėl, pareiškėjo manymu, tokios neišsamios Informacijos pateikimas ir patvirtinimas pažeidė ne tik pareiškėjo, bet visų A. D. įmonės kreditorių teises bei interesus ta prasme, kad kreditoriai buvo atriboti nuo svarbios informacijos, kuri jiems būtu buvusi aktuali priimant kitus nutarimus 2-uoju, 3-uoju ir 6-uoju klausimais.
Atsiliepimas
Bankrutavusi A. D. įmonė, atstovaujama administratoriaus UAB „Seturas“ įgalioto asmens, atsiliepimu į pareiškėjo skundo argumentus, jiems prieštarauja. Atsiliepime nurodoma, kad su pareikštu skundu ir jo motyvais bankrutavusi A. D. įmonė nesutinka, nes:
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 24 str. 1 d. numato, kad kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams (ĮBĮ 24 str. 4 d.). Skundžiami kreditorių susirinkimo nutarimai priimti balsų dauguma, nepažeidžiant teisės normų, ko ir neteigia pareiškėjas. O pareiškėjo nesutikimas su ginčijamais kreditorių susirinkimo nutarimais nesudaro pagrindo teisėtai priimtus ginčijamus nutarimus pripažinti negaliojančiais, todėl skundas yra visiškai nepagrįstas. (Procedūrinis atsikirtimas)pareiškėjas neteigia, kad kreditorių susirinkimas buvo sušauktas, pažeidžiant teisės normas, tik nurodo, kad jis su kreditorių susirinkimo medžiaga susipažino tik prieš kreditorių susirinkimą, t. y. nespėjo tinkamai jam pasiruošti. Tačiau pareiškėjas apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, jo dienotvarkę buvo informuotas tinkamai ir savalaikiai, todėl privalėjo jam pasiruošti, ką atitinkamai padarė kiti į kreditorių susirinkimą atvykę ar raštu balsavę bankrutavusios A. D. įmonės kreditoriai. Kad pareiškėjas iki susirinkimo nesidomėjo susirinkimo medžiaga ir susirinkimui atitinkamai nepasiruošė, nesudarė pagrindo gaišinti kitų kreditorių laiko ir šaukti kitą kreditorių susirinkimą tada, kai pareiškėjas jau bus pasiruošęs susirinkimui.
Visgi, kreditorių susirinkimo nutarimus, atsakovo teigimu, priima kreditorių dauguma. Pareiškėjas yra smulkus (6,07 proc.) bankrutavusios A. D. įmonės kreditorius, todėl jo balsai nėra lemiami, priimant kreditorių susirinkimo nutarimus. Mano, kad skundo argumentai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo skundas sietinas su bankrutavusios A. D. įmonės bankroto procedūros vilkinimu.
ir visiškai nepagrįstas, anot atsakovo, yra skundo motyvas, jog administratorius nepateikė kreditoriams informacijos apie teisminius ginčus, šių ginčų perspektyvas, apie įmonės ir savininkų turtą ir pan.. Visa ši informacija buvo pateikta kreditoriams, o kartu su ginčijamu kreditorių susirinkimo protokolu ir teismui. Pareiškėjas nesąžiningai prie skundo pridėjo tik dalį administratoriaus pateiktos ataskaitos medžiagos. Administratorius kreditoriams pateikė bankrutavusios A. D. įmonės patirtų išlaidų pagrindžiančius dokumentus, todėl visiškai nepagrįsti pareiškėjo skundo prašymai įpareigoti administratorių skubiai pateikti išsamią administratoriaus ataskaitą ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus.Atsakovo teigimu, IBĮ 23 str. 1 d. 5 ir 9 punktai numato kreditorių susirinkimo teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, nustatyti administratoriui atlyginimą. Todėl šios teisės normos pagrindu kreditorių susirinkimas ir nutarė patvirtinti 35000 Lt (tame tarpe ir PVM) atlyginimą už administravimo paslaugą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo bei nuo kreditorių susirinkimo dienos iki bankroto procedūros pabaigos patvirtinti 20000 Lt įmonės administravimo išlaidų sąmatą, o atsiradus poreikiui šią sumą tikslinti. Šie pareiškėjo skundžiami kreditorių susirinkimo nutarimai, atsakovo teigimu, priimti kreditoriams įvertinus bankrutavusios įmonės turimą virš milijono litų turtą, jo apsaugą iki pardavimo, paties turto pardavimo organizavimą ir kitus bankroto procedūros niuansus.
Teismo argumentai ir išaiškinimai, kuriais pareiškėjo skundas tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo skundo faktinis ir teisinis pagrindas grindžiamas 2012-07-20 A. D. įmonės kreditorių susirinkimo priimtais ir protokole Nr. 1, įrašytais nutarimais susirinkimo darbotvarkės klausimais – dėl administratoriaus ataskaitos tvirtinimo; dėl 35000 Lt atlyginimo patvirtinimo už administravimo paslaugą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo iki įmonės išregistravimo (dėl administratoriaus atlyginimo nustatymo); dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, t. y. susirinkimo darbotvarkės 2, 3 ir 6 klausimais priimtų nutarimų neteisėtumu ir faktiniu nepagrįstumu.
1. Dėl įmonės kreditorių teisių bankroto bylose ir kreditorių susirinkimo kompetencijos tvirtinti bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą (protokolo Nr. 1, nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu).
Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus Įmonių bankroto įstatymas, taip pat šiam procesui taikomi ir kiti teisės aktai tokia apimtimi, kiek jie neprieštarauja specialaus įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 1 str., CPK 1 str.). Taigi, pagal paminėto įstatymo nuostatas, iškėlus įmonei bankroto bylą, įmonę pradeda valdyti ir valdo įmonės kreditoriai, kurių kreditorinius reikalavimus yra patvirtinęs teismas. Kreditoriai įmonę valdo priimdami nutarimus kreditorių susirinkimuose, kurių sušaukimo ir vedimo tvarką taip pat reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. ĮBĮ 21 str. nustatytos kreditorių teisės bankroto byloje, o to paties įstatymo 23 str. nustatytos kreditorių susirinkimo teisės. Tarp jų (ĮBĮ 21 str. 2 d. 1 p.) – kreditorių, kurių reikalavimai patvirtinti teismo, teisė dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus, taip pat teisė (2 p.) gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. To paties įstatymo 22 str. 6 d. suteikia kreditoriams išimtinę teisę ne tik dalyvauti, bet ir balsuoti bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkime. Jokių kitų išimčių, išlygų ar apribojimų bankrutuojančios įmonės kreditoriams įstatymas nenumato ir nereglamentuoja.
Vertinant pareiškėjo UAB „Velseka“ teisinius ir faktinius argumentus reikalaujant panaikinti bankrutavusios A. D. įmonės 2012-07-20 kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 1 įformintą nutarimą patvirtinti bankrutavusios įmonės administratoriaus veiklos ataskaitą (bylos Nr B2-797-210/2012, b. l 135-137, t. 2), konstatuotina, kad paskyrus bankrutuojančios įmonės bankroto administratorių, tarp pastarojo ir administruojamos įmonės susiklosto pavedimo, o ne darbo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Atitinkamai skolininkui nebeišgalint vykdyti turtinių įsipareigojimų kreditoriams, pastarieji perima bankrutuojančios įmonės valdymo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2011). Tokiu būdu bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turtą valdo kreditoriai (ĮBĮ 23, 24 str.), o administratorius tik įgyvendina kreditorių nutarimus. Administratoriaus atsiskaitymas už savo veiksmus yra įforminamas ataskaita, tačiau sprendžiant klausimą dėl ataskaitos tvirtinimo, administratorius, siekdamas pagrįsti tinkamą savo įgaliojimų vykdymą, privalo pateikti ne tik pačią ataskaitą (ĮBĮ 23 str. 4 d.), bet ir visus ją pagrindžiančius ir pateisinančius dokumentus (CK 6.760 str. 4 d.).
Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimo našta, pagrindžiant tinkamą pareigų vykdymą, tenka administratoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2011). Administratoriaus teikiamos veiklos ataskaitos sudėtinė dalis yra administratoriaus atsiskaitymas kreditorių susirinkimui apie įmonės turėtą ir perduotą administratoriui turtą, turtinius įsipareigojimus, debitorių skolas, apie vykdomus išieškojimus, teisminius ginčus ir jų pespektyvas, apie įmonės ūkinę – komercinę veiklą po bankroto bylos iškėlimo ir iš jos gautas pajamas, taip pat dėl faktiškai patirtų administravimo išlaidų per ataskaitinį laikotarpį ir kt. Taigi bankroto administratorius kreditorių susirinkimui turi pateikti ne tik išsamią savo veiklos ataskaitą, bet ir pakankamai įrodymų, kad pagrįstų jos teiginius, kartu ir faktiškai patirtas išlaidas, net jei jos neviršija patvirtintų administravimo išlaidų nustatytų dydžių, t. y. administratorius turi atsiskaityti kreditorių susirinkimui ne tik už išlaidas, kurios viršijo nustatytus dydžius, bet už visas realiai patirtas išlaidas. Ar išlaidos yra patirtos, nustatoma pagal tinkamai įformintus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2045/2011). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju bankrutavusi A. D. įmonė vykdė dalinę ūkinę veiklą iki 2012-06-15 (bankroto byla iškelta 2012-05-07), todėl kreditorių susirinkimui privalomai turėjo būti pateikti ir ūkinės – komercinės veiklos pajamas – išlaidas pagrindžiantys pirminiai dokumentai (ĮBĮ 36 str. 3 d.). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju buvo pateikti tik galutiniai skaičiai, tačiau jokių duomenų apie tai, kad kartu su bankrutavusios A. D. įmonės administratoriaus ataskaita (bylos Nr B2-797-210/2012, b. l 135-137, t. 2), būtų buvę pateikti pirminiai buhalteriniai dokumentai, pagrindžiantys vykdytos komercinės ūkinės veiklos rezultatus, taip pat kiti svarbūs buhalteriniai dokumentai bei kiti duomenys apie teisminius ginčus, kuriuose dalyvauja A. D. įmonė, šių ginčų perspektyvas, apie įmonės savininkų turtą ir pan., bei būtų buvę skirta pakankamai laiko su jais kreditoriams susipažinti, nėra, kas akivaizdu, iš dalies apribojo visų kreditorių lygias galimybes tinkamai įvertinti A. D. įmonės administratoriaus veiklos tinkamumą ir jos atitikimą kreditorių interesams. Tokiu būdu, nepriklausomai nuo to, kad bankrutavusios A. D. įmonės administratoriaus ataskaitai už laikotarpį nuo 2012-05-28 iki 2012-07-20 nagrinėjamu atveju pritarė dauguma bankrutavusios įmonės kreditorių, bankrutavusios A. D. įmonės 2012-07-20 protokolu Nr. 1 įformintas nutarimas patvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitą naikintinas, po ko ji turės būti iš naujo teikiama tvirtinti kreditorių susirinkimui, sudarant visiems tokį pageidavimą išreiškusiems kreditoriams galimybę iš anksto susipažinti su visais administratoriaus veiklos ataskaitą pagrindžiančiais dokumentais.
Nors atsakovas savo atsiliepime į pareiškėjo UAB „Velseka“ skundą nurodo, kad visa informacija (dokumentai apie teisminius ginčus, šių ginčų perspektyvas, apie įmonės savininkų turtą ir kita) pagrindžianti administratoriaus veiklos ataskaitą buvo pateikta visiems kreditoriams, tame tarpe ir UAB „Velseka“, tačiau bylos duomenys (byla Nr B2-797-210/2012, b. l 135-1168, t. 2) liudija, kad kreditorių susirinkimui buvo pateikta tik dalis informacijos, tai – įmonės balansas už 2012 m. penkis mėnesius; įmonės pelno (nuostolių) ataskaita už penkis mėnesius – iki gegužės 18 d. 2012 m.; įmonės balansas už 2011 m. ir pelno (nuostolių) ataskaita už 2011 m.; balansas už 2010 m. ir pelno (nuostolių) ataskaita už 2010 m.; balansas už 2009 m. ir pelno (nuostolių) ataskaita už 2009 m.; įmonės turto, pirkėjų įsiskolinimų ir piniginių lėšų perdavimo-priėmimo aktas Nr. 1; įmonės trumpalaikio turto suvestinė 2012-06-15 dienai; bei naujai įgyto, nurašyto, parduoto ilgalaikio turto suvestinė už 2009-2011 metus.
Taigi nors visa apimtimi ir negalima sutikti su pareiškėjo skundo argumentais, kad įmonės kreditoriams nebuvo pateikta jokia informacija, tačiau pateiktoji pripažintina iš dalies dozuota ir nelaikytina pakankama ir išsamia tam, kad būtų galima ja remiantis tvietinti ataskaitą, todėl atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, kreditoriaus UAB „Velseka“ skundas dėl bankrutavusios A. D. įmonės 2012-07-20 protokolu Nr. 1, įforminto nutarimo dėl administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo panaikinimo tenkintinas.
2. Dėl nutarimų trečiuoju ir šeštuoju darbotvarkės klausimais patvirtinti 35000 Lt (tame tarpe PVM) atlyginimą už administravimo paslaugą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo ir 20000 Lt įmonės administravimo išlaidų sąmatą.
ĮBĮ 36 str. 2 d. nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Šio įstatymo 23 straipsnio, apibrėžiančio kreditorių susirinkimo kompetenciją, 5 punkte nustatyti kreditorių susirinkimo įgaliojimai tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti mokėjimų eilę, tvarką. Kreditorių susirinkimo nutarimai dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo gali būti skundžiami teismui (ĮBĮ 24 str. 5 d.). Teismas, nagrinėdamas skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo administravimo išlaidų klausimu teisėtumo, turi įvertinti, ar patvirtintoje sąmatoje nurodytos išlaidos pagal teisinę prigimtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir ar išlaidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, ar nutarimas neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Taip pat visais atvejais teismas turi patikrinti, ar laikytasi kreditorių susirinkimo sušaukimo ir nutarimo priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civ. byloje 3K-3-250/2012).
ĮBĮ 36 str. 3 d. nustatytas išlaidų, kurios gali būti priskirtos prie administravimo išlaidų, sąrašas, pagal kurį bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, įmonės darbuotojų, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, su darbo santykiais susijusios išlaidos, išlaidos įmonės auditui, turto vertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Šioje teisės normoje nustatytas administravimo išlaidų sąrašas nėra baigtinis, nes tokiomis išlaidomis pripažįstamos ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos, t. y. tokios, kurios atitinka administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-112/2011). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant nurodytą ĮBĮ teisės normą, laikomasi nuostatos, kad į administravimo išlaidas įtraukiamos tik tokios išlaidos, kurios būtinos bankroto procedūroms tinkamai atlikti. ĮBĮ 36 straipsnyje nepateikiami kriterijai, pagal kuriuos turėtų būti nustatomas administravimo išlaidų, išskyrus administratoriaus atlyginimą, dydis. Administratoriui, teikiančiam kreditorių susirinkimui tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti bankrutuojančios įmonės administravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-486/2010). Taigi kreditorių susirinkimo nutarime dėl būsimų įmonės administravimo išlaidų tvirtinimo turi būti nustatytos atskiros išlaidų rūšys ir jų dydžiai. Bankroto administratorius įmonės lėšomis gali disponuoti tik patvirtintų administravimo išlaidų pagal išlaidų rūšis ribose ir turi atsiskaityti kreditorių susirinkimui už visas faktiškai patirtas išlaidas. Tai reiškia, kad patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje nustatomos administratoriaus finansinės veiklos ribos, kurias peržengęs administratorius rizikuoja, kad papildomai patirtos išlaidos bus neatlygintos pagal jo pateiktą finansinės veikos ataskaitą. Kita vertus ateityje tvirtinant administratoriaus veiklos ataskaitą, susirinkimas turi turėti aiškias gaires, galimybę patikrinti ar administratorius laikėsi ankstesniojo susirinkimo nutarimo.
Nagrinėjamu atveju byloje adminstratorius pateikė administravimo išlaidų sąmatos projektą vienam sąlyginiam mėnesiui, prašydamas patvirtinti tokių išlaidų dydį atitinkantį 3515 Lt. Kreditorių susirinkimas, vieno iš kreditorių – Ūkio banko įgalioto asmens siūlymu patvirtino ne vieno mėnesio, kaip buvo pateikta projekte ir prašoma, sąmatą, bet 20000 Lt administravimo išlaidų sąmatą iki bankroto procedūros pabaigos, tačiau su išlyga, kad atsiradus poreikiui ši sąmata galės būti tikslinama. Tačiau pažymėtina, kad šioje sąmatoje nėra įtrauktas atlyginimas administratoriui, kuris susirinkimo išspręstas atskirai – patvirtinant 35000 Lt (tame tarpe PVM) atlyginimą už administravimo paslaugą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo (taip pat Ūkio banko įgalioto asmems siūlymu, nors administratoriaus įgaliotas asmuo prašė 30000 Lt plius PVM). Minėta, kad administratoriui, teikiančiam kreditorių susirinkimui tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti bankrutuojančios įmonės administravimą, pagrindžiant kiekvieną išlaidų poziciją. Tokio pagrindimo byloje nėra. O įvertinus tai, kad kreditorių susirinkimas apskritai patvirtino kitokius dydžius, kurie admininstratoriaus nebuvo teikti ir pagrindžiami, nepateikta būsimų išlaidų sudėtinės dalys ir atskiri jų dydžiai, t. y. nenurodant kokiam tikslui jos bus naudojamos, jų apskritai net nepagrindžiant, šie kreditorių susirinkimo nutarimai negali būti pripažįstami pagrįstais, nepažeidžiančiais kreditorių interesų, todėl paminėti kreditorių susirinkimo nutarimai taip pat naikintini, po ko jie turės būti iš naujo teikiami tvirtinti kreditorių susirinkimui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo UAB „Velseka“ skundą, kuriuo prašoma panaikinti bankrutavusios A. D. įmonės 2012-07-20 kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 nutarimus 2-ju, 3-ju; ir 6-ju klausimais tenkinti.
1. Panaikinti 2012-07-20 A. D. įmonės kreditorių susirinkimo nutarimus 2-uoju, 3-iuoju bei 6-uoju klausimais.
Įpareigoti administratorių skubiai pateikti išsamią administratoriaus ataskaitą laikantis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 25 p. nuostatų.
Įpareigoti administratorių skubiai pateikti Teismui ir kreditoriams išlaidas pagrindžiančius dokumentus bei motyvuotai pagristi prašomos išlaidų sąmatos, nurodant planuojamų atlikti darbų būtinumu, atsižvelgiant į turimo turto vertę, skolas dydį.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.