Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartis

2020-08-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-9-878/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-28
Bylos Nr.
II-9-878/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02654-2019-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą patenkinti
Teisėjas
Inga Liubinienė (pirm.)
Institucija
Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-9-878/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02654-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 21.14.7 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugpjūčio 28 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. L. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 52-ANR_K-11139-2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose 2019 m. lapkričio 15 d. buvo gautas pareiškėjo A. L. skundas dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko Raimondo Virkučio (toliau – Institucijos) 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 52-ANR_K-11139-2019, kuriuo atsisakyta pareiškėjui grąžinti teisę vairuoti transporto priemones, panaikinimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad jam Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarimu už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą atimta teisė vairuoti transporto priemones 30 mėnesių (nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki 2017 m. kovo 14 d.), o Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarimu už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 132² straipsnyje, padarymą atimta teisė vairuoti transporto priemones 48 mėnesiams (nuo 2015 m. spalio 19 d. iki 2019 m. spalio 18 d.). Institucija skundžiamu nutarimu atsisakė pareiškėjui grąžinti teisę vairuoti transporto priemones, remdamasi SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalies nuostatomis, pagal kurias asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų. Pareiškėjas neginčija, kad jis du kartus buvo nubaustas administracinėmis nuobaudomis už tuos pačius pažeidimus, tačiau, jo manymu, jis jau visiškai atliko jam skirtas nuobaudas – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis aiškiai nustato, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą, o šiuo atveju, jam visiškai atlikus teismo nutarimais paskirtas nuobaudas, išbuvus paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiką ir dabar jo atžvilgiu taikant SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalį, draudžiant atgauti teisę vairuoti transporto priemones net iki 2025 m. spalio 19 d., jis yra baudžiamas už jo padarytus administracinius teisės pažeidimus antrą kartą. Nors SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalyje nustatyta vadinamoji prevencinio poveikio priemonė nėra visiškai prilyginama bausmei ar administracinei nuobaudai, ji savo esme atitinka sankciją ir toks teisinio reguliavimo aspektas prieštarauja konstituciniam principui non bis in idem. Todėl pareiškėjas prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 24 straipsnio 7 dalies nuostatos, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų, neprieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatoms, 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės, konstitucinio teisingumo principams, ir atidėti bylos nagrinėjimą iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą pagal prašymą ir įsigalios joje priimtas nutarimas (sprendimas).

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į skundą prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad skundžiamas sprendimas negrąžinti A. L. vairuoti transporto priemones priimtas, vadovaujantis SEAKĮ 24 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo pagrindus. Pažymėjo, jog A. L. teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta tris kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimus, būdamas neblaivus, todėl sprendimu teisė vairuoti A. L. nebuvo grąžinta, kadangi nuo paskutinio nutarimo atimti teisę vairuoti įsiteisėjimo dienos nebuvo praėję 10 metų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartimi, įvertinus pareiškėjo pateiktus duomenis, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo tinklapyje skelbiamą informaciją, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniame teisme jau buvo 2019 m. birželio 17 d. priimtas Telšių apylinkės teismo prašymas Nr. 1B-9/2019 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalis (2013 m. birželio 13 d. redakcija), o 2019 m. rugpjūčio 28 d. priimtas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymas Nr. 1B-16/2019 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 5 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams neprieštarauja SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalis (2013 m. birželio 13 d. redakcija), bylos pradėtos rengti Konstitucinio Teismo posėdžiui, nutarta netenkinti prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės bylas pagal Telšių apylinkės teismo prašymą Nr. 1B-9/2019 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą Nr. 1B-16/2019 ir įsigalios jose priimtas nutarimas (sprendimas).

Teisme 2020 m. rugpjūčio 3 d. buvo gautas pareiškėjo įgaliotos atstovės prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą Nr. KT133-N10/2020 (byla Nr. 7/2019-10/2019), kuriuo nutarė pripažinti, kad SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalis prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas, todėl prašė grąžinti A. L. teisę vairuoti transporto priemones, pripažįstant, kad Institucijos 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimas Nr. 52-ANR_K-11139-2019 yra neteisėtas, ir jį panaikinti.

Teismui 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi paskyrus posėdį 2020 m. rugpjūčio 25 d. 13.30 val., pareiškėjo įgaliota atstovė pateikė prašymą palikti skundą nenagrinėtu, nurodė, kad po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo pareiškėjas nuvyko į Instituciją, kur jam, vadovaujantis minėtu nutarimu, buvo grąžintas vairuotojo pažymėjimas.

Į teismo posėdį neatvyko nei pareiškėjas ir jo įgaliota atstovė, nei Institucijos atstovas, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

A. L. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarimu už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą atimta teisė vairuoti transporto priemones 30 mėnesių (nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki 2017 m. kovo 14 d.), o Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarimu už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 132² straipsnyje, padarymą jam atimta teisė vairuoti transporto priemones 48 mėnesiams (nuo 2015 m. spalio 19 d. iki 2019 m. spalio 18 d.).

Šiuo metu pareiškėjui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra suėjęs. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 6 d. buvo atestuotas pagal 4 val. Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, turi galiojančią Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, 2019 m. lapkričio 4 d. baigė papildomo mokymo kursus vairuotojams, kuriems atimta teisė vairuoti dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, 2019 m. kovo 14 d. išlaikė B kategorijos teorijos egzaminą, 2019 m. spalio 31 d. išlaikė praktikos egzaminą B (mechaninė pavarų dėžė) kategorijos transporto priemone. Pareiškėjas turi galiojančią teisę vairuoti transporto priemonę, tačiau pagal SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalies nuostatą bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 (2015 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. lV-100 redakcija) patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo 17 punktą, jam teisė vairuoti transporto priemones gali būti grąžinta tik po 10 metų, t. y. 2025 m. spalio 19 d. Institucija 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. 52-ANR_K-11139-2019 atsisakė pareiškėjui grąžinti teisę vairuoti transporto priemones.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. liepos 24 d. priėmė nutarimą Nr. KT133-N10/2020, kuriuo pripažino, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalis (2013 m. birželio 13 d. redakcija, Žin., 2013, Nr. 68-3401) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Tokiu būdu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas pripažino, jog pagal minėtų teisės aktų nuostatas pareiškėjas už tą pačią veiką, kuri yra tiesiogiai susijusi su vairavimu neblaiviam, yra baudžiamas du kartus, t. y. pirmą kartą baudžiamas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalies ir 132² straipsnio nuostatas teisės vairuoti transporto priemones atėmimu atitinkamai 30 mėnesių ir 48 mėnesių laikotarpiams ir antrą kartą baudžiamas pagal SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalies bei Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo 17 punkto nuostatas, teisės vairuoti transporto priemones negrąžinant 10 metų laikotarpiui, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir į tai, jog atsakovo atstovė pateiktame prašyme nurodė, kad Institucija jau grąžino pareiškėjui vairuotojo pažymėjimą, teismas neatlieka gilesnės nustatytų aplinkybių analizės. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko Raimondo Virkučio 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimas Nr. 52-ANR_K-11139-2019 pripažintinas neteisėtu, todėl naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 673 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

skundą tenkinti.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko Raimondo Virkučio 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 52-ANR_K-11139-2019 panaikinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Inga Liubinienė