Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M. vairavo transporto priemonę, kai buvo neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2024 m. birželio 2 d., apie 11.15 val., Vilniaus r., Rastinėnų k., Rastinėnų g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį pasitelkęs asmenį, nesulaukusį amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, t. y. perdavė savo nepilnamečiui sūnui D. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), vairuoti automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o pats sėdėjo to paties automobilio priekinėje keleivio sėdynėje ir, policijos pareigūnams sustabdžius D. M. vairuojamą automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) M. M. iškvėptame ore buvo nustatyta 1,90 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir įvertinus joje surinktus įrodymus, nustatyta, kad 2024 m. birželio 2 d., apie 11.15 val., Vilniaus r., Rastinėnų k., Rastinėnų g., automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ne pats kaltinamasis M. M., kuriam įvykio metu nustatytas 1,9 promilių girtumas, tačiau kaltinamojo sūnus D. M., gimęs (duomenys neskelbtini)., t. y. asmuo, nesulaukęs amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. BK 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nusikalstamos veikos vykdytoju laikytinas asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Nagrinėjamuoju atveju nustačius, kad M. M., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių (1,9 promilių) girtumas, būdamas šalia savo mažamečio vaiko, leido pastarajam vairuoti transporto priemonę, darytina išvada, kad jam inkriminuojamą nusikaltimą M. M. padarė veikdamas per tarpininką (asmenį, nesulaukusį amžiaus ribos, nuo kurios yra taikoma baudžiamoji atsakomybė), todėl už pirmiau nurodytus neteisėtus veiksmus jis pagal baudžiamąjį įstatymą atsako kaip vykdytojas. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad kaltinamasis yra pagrįstai traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Įrodymais, pagrindžiančiais M. M. kaltę, laikytini jo paties, liudytojo Donato Jaramino ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie patvirtina, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, kartu su savo nepilnamečiu sūnumi važiavo transporto priemone Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pareigūnui pradėjus bendrauti su kaltinamuoju, buvo jaučiamas nuo M. M. sklidęs alkoholio kvapas; specialisto tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, patvirtinantys, kad patikrinus blaivumą, kaltinamajam buvo nustatytas 1,90 promilių girtumas; alkotesterio rodmenys; neblaivumo akte užfiksuoti duomenys. Pirmiau teismo įvertinti įrodymai taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atlikdamas kaltinime nurodytus ir bylos nagrinėjimo metu pasitvirtinusius veiksmus, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad M. M. veiksmai atitinka visus jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymius ir pagal 281¹straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. M. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį sutuoktinės J. M. atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Bylą nagrinėjant teisme kaip galima laiduotoja apklausta J. M. palaikė šį prašymą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad M. M. anksčiau nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn (b. l. 77–78), padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 15 straipsnis). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, teisiamojo posėdžio metu dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi, savo tokį elgesį vertino kritiškai, davė išsamius parodymus. Prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) pripažintinas M. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nustatytos BK 281¹ straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad per pastaruosius penkerius metus M. M. administracine tvarka buvo baustas vieną kartą, tačiau administraciniai nusižengimai nėra susiję su KET pažeidimais (b. l. 78–80).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas. Byloje nėra duomenų apie M. M. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Neigiamai M. M. charakterizuojančių duomenų nei baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje „Liteko“ nėra, taip pat nenustatyta, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl būtų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus. Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ir (ar) kitus teisės pažeidimus nebuvimas, M. M. asmenybę neigiamai charakterizuojančių duomenų nebuvimas, sudaro pagrindą vertinti jo įvykdytą nusikalstamą veiką kaip atsitiktinę. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad šiuo atveju yra pagrindas manyti, jog ateityje M. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Įvertinus pirmiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes kaip visumą, darytina išvada, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

Vertindamas laiduotoją charakterizuojančius duomenis, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad J. M. anksčiau neteista (b. l. 121), administracine tvarka bausta, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, visos baudos sumokėtos (b. l. 122–124), yra dirbanti, darbdavio charakterizuojama itin teigiamai, charakteristikoje išskiriamas J. M. atsakingumas, imlumas naujovėms, empatiškumas, savarankiškumas, pažymimas sugebėjimas kuruoti darbuotojus.

Įvertinus M. M. ir J. M. teisme duotus paaiškinimus, teismui nekyla abejonių, kad juos sieja tarpusavio pasitikėjimu grįsti santykiai. Tiek M. M., tiek J. M. paaiškino, kad jie jau 12 metų gyvena kartu, jų bendravimas grįstas pasitikėjimu, nuoširdumu bei atvirumu, kartu priima sprendimus, aptarė nutikusį įvykį, abu labai išgyvena dėl to, kas įvyko. J. M. nurodė, kad įvykį vertina neigiamai, tokio poelgio iš vyro nesitikėjo. Šios byloje nustatytos aplinkybės rodo J. M. požiūrį į M. M. įvykdytą nusikalstamą veiką ir, vertinant jas kartu su kitais pirmiau aptartais ją charakterizuojančiais duomenimis, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo.

Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad J. M. yra tinkama būti laiduotoja. J. M. tiek prašyme dėl kaltinamojo perdavimo jos atsakomybėn pagal laidavimą, tiek teisiamojo posėdžio metu aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąjį. Nurodė, įsipareigojanti laiduoti už M. M., daryti jam teigiamą įtaką. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad J. M. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoja.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti M. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį J. M. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laidavimo terminą. Įvertinus įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, jos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad toks laidavimo terminas bus pakankama poveikio priemonė M. M.. Atsižvelgiant į kaltinamojo šiuo metu susiklosčiusią turtinę padėtį (darbo santykius teko nutraukti dėl taikomų kardomųjų priemonių), laiduotojos prisiimtą atsakomybę, jų tarpusavio ryšį, laidavimas skirtinas be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos įstatyme nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Teismų praktikoje pasisakyta, kad teismas kiekvienoje byloje sprendžia individualiai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių parinkimo, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atsiradusius padarinius, kaltininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką bei kaltininko elgesį. Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis įvykdė neatsargų nusikaltimą transporto eismo saugumui, naudodamasis jam suteikta specialia teise.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šiame straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau jo paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje nustatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Spręsdamas klausimą dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismas turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, kuri, teismo vertinimu, yra aktuali ir nagrinėjamoje byloje, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai ir šiurkščiai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-85/2010 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis, pasitelkdamas savo mažametį sūnų, vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 1,90 promilių girtumas, tad, teismo vertinimu, atleidžiant M. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jam yra tikslinga paskirti BK 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Pažymėtina, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, o šiuo atveju minėta veika buvo tiesiogiai keliamas pavojus ir mažamečio vaiko sveikatai bei gyvybei. Nors tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis akcentavo, kad jo vaikas, nepaisant savo amžiaus (11 metų) yra imlus technikai ir jau šiuo metu vairuoja transporto priemones geriau nei kai kurie suaugę asmenys, teismas atkreipia dėmesį, kad įstatymo leidėjas ne veltui sieja teisės vairuoti transporto priemones suteikimą su tam tikra amžiaus riba. Pažymėtina, kad tam, kad asmuo galėtų valdyti padidinto pavojaus šaltinį, kuriuo yra laikomas automobilis, būtina gebėti ne tik atlikti tam tikrus techninius veiksmus (sukti vairą, spausti pedalus ir kt.), tačiau gebėti tinkamai reaguoti į įvairias kelyje galinčias susidaryti pavojingas situacijas, objektyviai vertinti eismo, oro sąlygas ir pan., t. y. būti socialiai brandžiai asmenybei, kuria negali būti laikomas mažametis vaikas. Viešai prieinami Google maps duomenys patvirtina, kad vietovė, kurioje buvo sulaikytas mažamečio vairuojamas automobilis, kuomet šalia jo priekinėje keleivio vietoje buvo neblaivus kaltinamasis (Rastinėnų g., Rastinėnų k.), yra pakankamai apgyvendinta, automobilis buvo sustabdytas, kuomet važiavo asfaltuotu dviejų eismo juostų keliu, kuriame buvo vykdomas reidas. Kita vertus, net ir žvyrkelio kelkraščiu galėjo eiti pėstieji, važiuoti dviratininkai ir pan., t. y. ten galėjo būti asmenys, kuriems kaltinamojo neteisėtais veiksmais buvo keliamas potencialus pavojus. Šios byloje nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad kaltinamojo įvykdytas nusikaltimas buvo pavojingas tiek jam, tiek aplinkiniams. Byloje kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas taip pat nurodė, kad bendravimo su kaltinamuoju metu, jis jautė nuo jo sklidusį stiprų alkoholio kvapą. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes kaip visumą, darytina išvada, kad tokiam neatsakingam ir pavojingam M. M. elgesiui, kuomet jis leido savo mažamečiui vaikui ne tik vairuoti transporto priemonę pakankamai ilgą atstumą (nuo Zujūnų iki Rastinėnų g.), bet ir išvažiuoti į asfaltuotą kelią, turėjo įtakos jam nustatytas neblaivumas. Tokią teismo išvadą netiesiogiai patvirtina ir tai, kad pasak J. M., anksčiau tokių atvejų nėra buvę. Vaikas pavairuodavo transporto priemones tik privačioje teritorijoje, viešajame eisme niekada nedalyvavo.

Pirmiau aptartos aplinkybės apibūdina įvykdyta nusikaltimą, jos pavojingumą, tačiau vadovaujantis pirmiau aptarta teismų praktika, šiuo atveju būtina įvertinti ir kaltinamojo asmenybę. Minėta, kad remiantis bylos duomenimis, kaltinamasis yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pirmą kartą, už KET pažeidimus nebaustas, niekada nebuvo baustas už transporto priemonių vairavimą jam būnant neblaiviam, gailisi dėl savo elgesio, teigė padaręs išvadas ir ateityje taip daugiau niekada nesielgs, charakterizuojamas teigiamai.

Įvertinus šias sprendžiamam klausimui reikšmės turinčias aplinkybes kaip visumą, kaltinamajam nustatytinas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 18 d. (b. l. 68–69), t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, M. M. paskyrimo dienos.

BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023). Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad automobilis Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotas J. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) vardu (b. l. 33). Laiduotoja J. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad šiuo automobiliu naudojasi tiek ji, tiek jos sutuoktinis M. M., automobilis buvo pirktas iš bendrų lėšų. Šias aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir kaltinamasis.

Byloje nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo vairuojamas automobilis Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris faktiškai laikytinas šeimos turtu, juo naudojosi tiek kaltinamasis, tiek jo sutuoktinė, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK nuostatomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, ši transporto priemonė konfiskuotina (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys, 4 dalies 3 punktas).

Dėl kitų proceso klausimų

2024 m. liepos 10 d. prokuroro nutarimu laikinai apribotos J. M. nuosavybės teisės į automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą (b. l. 35–37). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į J. M. nuosavybės teise priklausantį, pirmiau nurodytą automobilį, paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikintinas.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 54–57), paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su policijos pareigūnų mobiliosiomis kūno kameromis darytais vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

M. M., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti M. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 18 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti apie šią M. M. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, paskirti M. M. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

J. M. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią procesinę prievartos priemonę – panaikinti.

M. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Dokumentą ? vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti AB „Regitra“.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su policijos pareigūnų mobiliosiomis kūno kameromis darytais vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

1. jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

3. asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Išaiškinti J. M. kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.