- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-15
- Bylos Nr.
- I-3357-764/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02875-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Blauzdžius, Liudmila Zaborovska, Egidija Puzinskaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- R. T.
- Atsakovas
- Teisingumo ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Raimondo Blauzdžiaus ir Liudmilos Zaborovskos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. T. skundą atsakovėms Teisingumo ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. T. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), prašydamas: 1) įpareigoti Teisingumo ministeriją pervesti pareiškėjui priteistus 2 800 Eur; 2) priteisti pareiškėjui iš Teisingumo ministerijos 3 000 Eur neturtinę žalą.
Pagrįsdamas savo reikalavimus, pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-01-29 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. A-143-858/2015, priteisė jam 2 800 Eur neturtinę žalą. Šią sumą Teisingumo ministerija pareiškėjui turėjo pervesti per tris mėnesius, t. y. iki 2015-05-10, tačiau to nepadarė. Pareiškėjui yra žinoma apie antstolės Eurikos Rulienės 2015-05-15 patvarkymą areštuoti pareiškėjo lėšas, tačiau juo Teisingumo ministerija vadovautis negalėjo, nes patvarkymas priimtas pasibaigus terminui, per kurį turėjo būti įvykdytas teismo sprendimas. Be to, net ir vykdydama antstolio patvarkymą, Teisingumo ministerija galėjo pervesti tik 50 procentų sumos.
Atsiliepimas
Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 6–7) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad, vykdydama teismo sprendimus, ji vadovaujasi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis, todėl, gavusi antstolio reikalavimą, privalo jį vykdyti. Teisingumo ministerijoje 2014-01-21 buvo gautas antstolės Eurikos Rulienės 2014-01-21 patvarkymas Nr. R000732 areštuoti pareiškėjo lėšas ir pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą (arešto mastas 108 500 Lt). Atsižvelgus į tai, pareiškėjui priteista 2 800 Eur suma 2015-04-29 buvo pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą. Pareiškėjas buvo informuotas apie gautą antstolės patvarkymą, todėl jos veiksmus galėjo skųsti CPK 510 str. nustatyta tvarka. Reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra visiškai nepagrįstas, nes Teisingumo ministerijos veiksmuose negali būti nustatyta viena iš Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. nustatytų būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti veiksmai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje ginčas keliamas dėl Teisingumo ministerijos neveikimo, vykdant teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas, taip pat dėl pareiškėjo teisės reikalauti atlyginti iš šio neveikimo kildinamą neturtinę žalą.
Teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodė, kad Teisingumo ministerija neįvykdė jai teisės aktuose nustatytos pareigos ir per tris mėnesius nepervedė jam Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-29 sprendimu priteistos 2 800 Lt neturtinės žalos, todėl prašo teismą įpareigoti Teisingumo ministeriją pervesti nurodytą sumą į jo sąskaitą bei priteisti dėl neteisėtų Teisingumo ministerijos veiksmų pareiškėjo patirtą 3 000 Eur neturtinę žalą.
Ginčo teisiniams santykiams taikytinos Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatos. Įstatymo 2 str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.272 straipsnis), taip pat dėl kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (CK 6.271 straipsnis), atlyginti. Šių asignavimų valdytojas yra Teisingumo ministerija. Pagal Įstatymo 2 str. 2 d. 1 p., iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asignavimų Teisingumo ministerija vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo. Teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo Teisingumo ministerija turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo (Įstatymo 2 str. 3 d.).
Byloje nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. A-143-858/2015 pagal pareiškėjo R. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo 2015-01-29 nutartimi priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 2 800 Eur neturtinę žalą (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).
Pareiškėjas su prašymu kreipėsi į Teisingumo ministeriją, prašydamas įvykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį. Atsakydama į šį pareiškėjo prašymą, Teisingumo ministerija 2015-04-22 raštu Nr. (1.34.)7R-2771 informavo, kad antstolės Eurikos Rulienės 2014-01-21 patvarkymu yra areštuota 31 423,77 Eur (108 500 Lt) pareiškėjui priklausanti lėšų suma, todėl vadovaujantis CPK nuostatomis priteista 2 800 Eur suma bus pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą (b. l. 8–9).
Teisingumo ministerija 2015-04-29 į antstolės Erikos Rulienės depozitinę sąskaitą pervedė 2 800 Eur sumą (b. l. 13).
CPK 585 str. 1 d. nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad Teisingumo ministerija privalėjo vykdyti antstolės Eurikos Rulienės 2014-01-21 patvarkymą Nr. R000732, todėl 2015-04-29 pervesdama pareiškėjui priklausančią sumą į antstolės depozitinę sąskaitą, tinkamai įvykdė Įstatyme jai priskirtas funkcijas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-29 nutartis buvo įvykdyta per Įstatymo 2 str. 3 d. nustatytą trijų mėnesių terminą. Pareiškėjas klaidingai aiškina byloje susiklosčiusią faktinę situaciją ir nepagrįstai nurodo, kad pervesdama jam priteistą 2 800 Eur sumą, Teisingumo ministerija vadovavosi antstolės Eurikos Rulienės 2015-05-15 patvarkymu. Šiuos pareiškėjo argumentus paneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-29 nutartis yra įvykdyta, todėl teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad Teisingumo ministerija neatliko teisės aktuose jai nustatytų funkcijų ir įpareigoti atsakovę pervesti pareiškėjui teismo sprendimu priteistą 2 800 Eur sumą.
Atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, klausimus reglamentuoja CK 6.271 str. Pagal šio straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). Teisės normoje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (CK 6.271 str. 3 d.). CK 6.271 str. 4 d. nustato, jog valstybės ar savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė CK 6.271 str. nustatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta viena iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti Teisingumo ministerijos veiksmai, todėl pareiškėjo reikalavimas atlyginti 3 000 Eur neturtinę žalą negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str. teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo R. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.