Kauno apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant protokolą surašiusios institucijos – Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios ir gyvenamąją vietą deklaravusios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2015 m. gegužės 17 d., 22.35 val., Kaišiadorių r. sav., kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda (dešinės pusės) 86 km, vairavo transporto priemonę Audi A3, valst. Nr. HHS415, būdama neblaivi – jai nustatytas 0,52 promilės (lengvas) neblaivumo (girtumo) laipsnis. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais D. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d.

Teismo posėdžių metu administracinėn atsakomybėn traukiama D. M. pažeidimo nepripažino, paaiškino, kad prieš tai naktį kažkur nuo gegužės 16 d. 18 val. vakaro iki gegužės 17 d. 3 val. ryto. buvo išgėrusi tris kokteilius – 200 g stiklinėje po maždaug 20-30 g alkoholio, skiesto su energetiniu gėrimu „Burn“ ir bobeline. Nuėjo miegoti apie trečią – pusę keturių. Pareigūnai ją sustabdė gegužės 17 d., 22.35 val., iš pradžių protokolą rašė už greitį, paskui nusprendė patikrinti jos neblaivumą. Gegužės 17 dieną, 22.53 val., ji pripūtė 0,52 promiles. Tada pradėjo pildyti už girtumą. Jų nuomonei nesipriešino, su viskuo sutiko, nes žinojo, kad vyks į narkologinį, jie patys jai pasakė. Narkologiniame moteris, kuri tikrino, pasakė, kad 0,008 prom. gali būti nuo cigaretės, o ji prieš pūsdama, rūkė. Po 24 val. ją paleido pareigūnai, rašė dar du protokolus, nes tie patys pareigūnai pildė ir jos draugui, kurio mašiną vairavo, I. L., kuris taip pat 22.53 val. nubaustas administracine tvarka. Pareigūnai pasakė, kad per valandą būtinai reikia prisistatyti į narkologinį, nes jie nevežė. Ir neturėjo, kas ją vieną nuvežtų į narkologinį, nes pas juos sėdėjo mašinoje draugas M. P., kuris buvo negėręs. Patikrino, ar jis gali vairuoti, ir tada jis vežė į narkologinį. N. K. buvo 0.40 val. Narkologiniame asmens blaivumo testas atliktas 0.55 val. Nustatyta, kad alkoholio kraujyje nerasta. Į Kaišiadorių ligoninę nevažiavo, nes būtų ilgiau užtrukę – juos sustabdė ties Karčiupiu, būtų reikėję važiuoti į priekį ir apsisukti ties Palemonu. I. K. būtų daug daugiau, negu 15 km. Ji išvis Kaišiadoryse nežino, kur jis randasi. Narkologinis tyrimas parodė, kad ji blaivi, nulis buvo.

Tokius administracinėn atsakomybėn traukiamosios parodymus patvirtino ir 2015 m. gegužės 17 d. protokolo surašymo metu kartu su ja buvę liudytojai: D. A., M. P. ir I. L.; aplinkybių, kurias buvo matęs, neneigė ir D. M. neblaivumą tikrinęs pareigūnas E. V..

ATPK 126 str. 1 d. numatyta nuobauda už transporto priemonės vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). Administracinių teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, bylose patikrinimo alkoholio matuokliu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas. Šie duomenys vertintini kartu su kitais bylos įrodymais, atitinkančiais ATPK 256 str. reikalavimus (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 2AT-12-2013, Nr. 2AT-24-2013).

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. J. 2015 m. gegužės 17 d. D. M. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 20P-30811089-15 užfiksuotas jos 0,52 prom. girtumas (b. l. 5-6), kuris nustatytas 22.53 val. patikrą turinčio alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARFM-0371 parodymais (b. l. 7, 8), tačiau byloje būtina vertinti ir administracinėn atsakomybėn traukiamosios pateiktą Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 3952/15(01), kuria konstatuota, jog 2015 m. gegužės 18 d. 1.03 val. paimtame D. M., gim. 1991 m. sausio 16 d., kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 20, 35, 37). Iš prie išvados esančio Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akto, kuriame įforminami medicininės apžiūros rezultatai, matyti, kad pirmojo tyrimo – alkoholio nustatymo iškvepiamame ore, atlikto 2015 m. gegužės 18 d. 0.58 val., rezultatas – 0,08 %o, kartotinio tyrimo, atlikto 2015 m. gegužės 18 d. 1.18 val., rezultatas – 0,00 %o, 2015 m. gegužės 18 d. 1.03 val. paimtame kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 21-22).

Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Kita vertus, dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atsižvelgdamas į tai, teismas byloje skyrė objektų tyrimą specialisto išvadai gauti (b. l. 61-63), kuri padėtų patvirtinti ar paneigti D. M. versiją, jog alkoholį ji vartojo prieš tai buvusią dieną, tiksliau nuo 2015 m. gegužės 16 d. 18 val. iki 2015 m. gegužės 17 d. 3 val. ryto, sprendžiant, ar jos neblaivumas buvo tokio laipsnio, kad būtų galėjusi vairuoti. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialistas pateikė teismui 2015 m. rugpjūčio 27 d. išvadą Nr. 91TPK-PL-302/2015, kurioje nurodoma, kad D. M. neblaivumo nustatymo dokumentai vienas kitam neprieštarauja ir atitinka normalų alkoholio koncentracijos organizme mažėjimą pasibaigus gėrimui ir prasidėjus alkoholio koncentracijos kraujyje slūgimui žemiau 0,4 %o; alkoholio koncentracija kraujyje galėjo sutapti su 0,52 %o ir būti arba 0,3 %o aukštyn, arba 0,17 %o žemyn (b. l. 117-118). Specialisto išvadoje taip pat buvo nurodyta, jog alkotesteris matuoja tik įvairuojančią alkoholio koncentraciją dujose (ore), o ne skystyje, kur koncentracija net 1300-2200 kartų didesnė; alkotesterio skalė rodo ne faktinę alkoholio koncentraciją kraujyje, o statistinį spėjamą vidurkį pagal alkoholio garų tirštumą atsitiktinėje iškvėptoje oro porcijoje; alkoholio rodmuo 0,52 %o sutampa su plačiu alkoholio koncentracijos kraujyje diapazonu – tarp 0,35 ir 0,82%o.

Atsižvelgiant į Teismo prikl. ligų eksperto V. B. išvadą, darytina išvada, kad D. M. kraujyje 2015 m. gegužės 17 d. 22.53 val. galėjo būti nuo 0,35%o iki 0,82%o alkoholio koncentracija. Išskyrus alkotesterio duomenis, jokie kiti byloje esantys duomenys objektyviai D. M. neblaivumo nepatvirtino, priešingai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 3952/15(01) konstatuota, jog 2015 m. gegužės 18 d. 1.03 val., t. y. tik šiek tiek daugiau nei po valandos nuo asmens blaivumo testo atlikimo, D. M., gim. 1991 m. sausio 16 d., paimtame kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 20, 35, 37). Byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti medicininių patikrų (nagrinėjamu atveju specialisto išvada) patikimumu. Vertindamas ekspertizės akte nurodytus duomenis, teismas pripažįsta, kad alkoholio kiekio koncentracija D. M. kraujyje galėjo neviršyti leistinos 0,40 prom. ribos.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis byloje Nr. N444-216/2011, 2011 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-619/2011).

Kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog 2015 m. gegužės 17 d., 22.35 val., Kaišiadorių r. sav., kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda (dešinės pusės) 86 km, D. M., vairavusiai transporto priemonę Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas neblaivumo (girtumo) laipsnis galėjo neviršyti leistinos 0,40 prom. ribos, teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, kad ji padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. Kadangi jos veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jos atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 269, 286, 287 str., teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6-344-753/2015 D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.