- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-12
- Bylos Nr.
- eI3-6929-583/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00499-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos Laisvos visuomenės institutas
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Socialinių paslaugų priežiūros departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Paulius Čerka, Tomas Juodeikis, Paulis Čerkaiir Tomas
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,
nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjos viešosios įstaigos Laisvos visuomenės institutas atstovams advokatams Pauliui Čerkai ir Tomui Juodeikiui, D. K., atsakovės Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms Aurelijai Olendraitei ir Ramintai Zakarevičiūtei – Šiugždinienei,
2024 m. spalio 22 d. vaizdo konferencijos būdu viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Laisvos visuomenės institutas skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Socialinių paslaugų priežiūros departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja viešoji įstaiga Laisvos visuomenės institutas (toliau – ir pareiškėja, Įstaiga) kreipėsi su skundu į teismą prašydama:
1) panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė, Ministerija) 2024 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. SD-70 (31.1 E-25) „Dėl teismo sprendimo įgyvendinimo“ (toliau – ir Sprendimas);
2) panaikinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro sudarytos Nevyriausybinių organizacijų fondo tarybos (toliau – ir Komisija), sprendimą, įformintą 2024 m. sausio 9 d. protokolo Nr. D5-7 darbotvarkės klausimu Nr. 1 bei protokolo priedu Nr. 1 (toliau – ir Protokolinis sprendimas);
3) priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai 5805,53 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą;
4) priteisti pareiškėjai iš atsakovės visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja paaiškino, kad yra 2013 m. įsteigta pelno nesiekianti nevyriausybinė organizacija. Įstaigos misija – informuojant ir telkiant visuomenę bei dalyvaujant teisėkūros procese, puoselėti pamatinius bendrojo gėrio elementus. Įgyvendindama šią misiją ir siekdama gauti 23 831,0 Eur finansavimą pareiškėja nusprendė dalyvauti 2022 m. nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo projektų atrankos konkurse (toliau – ir Konkursas). Tuo tikslu Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Departamentas) valdomoje informacinėje paraiškų teikimo, vertinimo ir administravimo sistemoje 2022 m. liepos 4 d. pateikė paraišką.
Nurodo, kad Konkursas buvo vykdomas vadovaujantis Ministro 2022 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. A1-387 „Dėl nevyriausybinių organizacijų fondo 2022 metų nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo projektų atrankos konkurso organizavimo 2022 metais nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Nevyriausybinių organizacijų fondo 2022 metų nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo projektų atrankos konkurso organizavimo 2022 metais nuostatais (toliau – ir Nuostatai) ir Ministro 2021 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. A1-741 „Dėl nevyriausybinių organizacijų finansavimo iš valstybės biudžeto lėšų, šių lėšų administravimo tvarkos, projektų vertinimo procedūrų, lėšų pervedimo ir atsiskaitymo už gautą finansavimą tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Nevyriausybinių organizacijų finansavimo iš valstybės biudžeto lėšų, šių lėšų administravimo tvarkos, projektų vertinimo procedūrų, lėšų pervedimo ir atsiskaitymo už gautą finansavimą tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas).
Nuostatai numato, kad paraiška privalo praeiti penkis procedūrinius jų vertinimo etapus. Pareiškėja pabrėžia, jog jos paraiška sėkmingai įveikė visus penkis vertinimo etapus, o Departamentas pripažino, kad paraiška atitinka formaliuosius reikalavimus. Ekspertai pareiškėjos projektui „Laisvos visuomenės instituto institucinių gebėjimų stiprinimas“ Nr. NVOK04507 (toliau – ir Projektas) skyrė 63 balus ir pasiūlė skirti dalinį finansavimą. Komisija 2022 m. spalio 10 d. protokoliniu sprendimu pritarė minėtam vertinimui, ir atsižvelgdama, jog pagal surinktus balus Projektui neužteko skirtų biudžeto lėšų, 2022 m. spalio 21 d. protokoliniu sprendimu pasiūlė įtraukti Projektą į rezervinių projektų sąrašą 8 eilės numeriu. Ministerijos kancleris 2022 m. spalio 25 d. potvarkiu Nr. A3-141 pritarė Komisijos siūlymui.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2022 m. lapkričio 3 d. protokoliniu sprendimu nusprendė neteikti siūlymo Ministerijos kancleriui perkelti Projektą į finansuotinų projektų sąrašą, motyvuodama sprendimą aplinkybe, kad Projektas neatitinka Nuostatuose įtvirtintų reikalavimų. Pareiškėja nurodo, jog dėl minėto Komisijos sprendimo panaikinimo kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir VAAT). VAAT 2023 m. vasario 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2122-1114/2023, nusprendė tenkinti Įstaigos skundą ir panaikino Komisijos 2022 m. lapkričio 3 d. protokolinį sprendimą bei įpareigojo Ministeriją šį klausimą spręsti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi minėtą VAAT sprendimą paliko nepakeistu.
Pareiškėja laikosi pozicijos, kad Sprendimas ir Protokolinis sprendimas yra neteisėti bei nepagrįsti, todėl naikintini. Atkreipia dėmesį, jog Nuostatų 18 punktas nustato Konkursui pateiktų projektų veiklų, o ne juos pateikusių organizacijų iki Konkurso vykdytų veiklų nefinansavimo pagrindus. Atsakovė taikydama Nuostatų 18 punkto nuostatas iki Konkurso pareiškėjos vykdytai veiklai pažeidė įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus, nes ginčijamus sprendimus grindė reikalavimais, kurie nėra numatyti Nuostatuose. Akcentuoja, jog Nuostatų 18 punkte aiškiai reglamentuota kokie projektai negali būti teikiami Konkursui, tuo tarpu reikalavimai projektus teikiančioms organizacijoms yra išdėstyti Nuostatų 19 punkte. Nuostatuose nėra numatytas reikalavimas, kad iki Konkurso organizacijų vykdytos veiklos privalo atitikti Nuostatų 18 punkte išdėstytas sąlygas.
Protokolinis sprendimas yra grindžiamas aplinkybėmis, kad Įstaiga, 2017 m. dalyvaudama Europos Sąjungos (toliau – ir ES) piliečių iniciatyvoje, skatino akcijas, kuriomis siekiama, kad šeima nebūtų laikoma vienalyčių porų partnerystė, o 2021 metais pareiškėjos organizuotų mokymų turinys buvo galimai diskriminacinis. Komisijos vertinimu tokia veikla žemina visuomenės grupių orumą, galimai skatiną diskriminaciją šių grupių atžvilgiu. Pareiškėjos nuomone nurodyti motyvai nepagrindžia, kad jos vykdytos veiklos atitinka Nuostatų 18 punkte įtvirtintas sąlygas, be to motyvai yra grindžiami prielaidomis ir spėliojimais.
Pareiškėja pažymėjo, kad dalyvavimu ES piliečių iniciatyvoje ir palaikydama poziciją ar organizuotuose mokymuose samprotaudama dėl santuokos ir šeimos teisinio reguliavimo klausimų, pareiškėja realizavo teisę reikšti įsitikinimus. Atsakovė spręsdama, kad toks įsitikinimų reiškimas yra žeminimas ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimas, nepateikė jokių teismų praktiką atitinkančių argumentų, kurie patvirtintų, jog teisės reikšti įsitikinimus ribos buvo peržengtos.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad ginčijami sprendimai taip pat pažeidžia teisėtumo bei administracinių sprendimų privalomumo principus, nes esantiems ir galiojantiems sprendimams skirti Projektui dalinį finansavimą ir įtraukti jį į rezervinių projektų sąrašą, pakartotinai atliko Projekto vertinimą dėl galėjimo būti finansuojamu Nuostatų 18 punkto pagrindu, nors Nuostatai nenumato tokios galimybės sprendžiant klausimą dėl projekto perkėlimo iš rezervinių projektų sąrašo į finansuotinų projektų sąrašą.
Įstaiga atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kad net konstatavus jos teisių pažeidimą, Ministerija nebegalėtų būti įpareigota dar kartą nagrinėti klausimą iš naujo, kadangi Projekto finansavimas 2022 m. valstybės biudžeto lėšų sąskaita nėra galimas. Atsižvelgdama į tai pareiškėja sprendžia rinktis kitą pažeistų teisių gynybos būdą, reikšdama reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Pabrėžia, kad toks pažeistų teisių gynybos būdas nurodytomis aplinkybėmis yra leistinas pagal aktualią LVAT teisminę praktiką.
Pareiškėja laikosi pozicijos, kad pripažinus Sprendimą ir Protokolinį sprendimą neteisėtais, yra pagrindas iš Ministerijos priteisti 5805,53 Eur išlaidų atlyginimą, kurias ji patyrė įgyvendinant dalį Projekto savo lėšomis, kadangi nelikus teisinių galimybių finansuoti 2022 m. Konkursui pateiktą Projektą, atsakovė negali ištaisyti pažeidimų priimdama Nuostatus atitinkančius sprendimus ir perkelti Projektą į finansuotinų projektų sąrašą.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjos viešosios įstaigos „Laisvos visuomenės institutas“ atstovai advokatas Paulius Čerka, advokatas Tomas Juodeikis ir D. K. nurodė, jog palaiko skunde pareikštus reikalavimus, prašė skundą tenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, jog nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad vykdydama įsiteisėjusį VAAT 2023 m. vasario 23 d. sprendimą, Komisiją iš naujo išnagrinėjo klausimą dėl 22 853,52 Eur valstybės biudžeto skyrimo Projektui. Atsakovė Sprendimu informavo pareiškėją, kad įgyvendinus VAAT sprendimą ir išnagrinėjus klausimą dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo Projektui, vadovaujantis Protokoliniu sprendimu, Ministerijos kanclerio 2022 m. spalio 25 d. potvarkis Nr. A3-141 „Dėl nevyriausybinių organizacijų fondo 2022 metų nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo projektų atrankos konkurso projektų finansavimo“ nebus keičiamas.
Atkreipia dėmesį, jog VAAT teiktame skunde pareiškėja savo reikalavimą iš esmės grindė tuo, kad tiek Komisijos, tiek Ministerijos kanclerio sprendimai buvo nemotyvuoti, nurodant kokias konkrečias Nuostatų 18 punkto nuostatas Įstaiga pažeidė. Komisija, atsižvelgdama į VAAT sprendime išdėstytus argumentus, priėmė motyvuotą Protokolinį sprendimą, kuriame aiškiai išdėstė savo poziciją ir nurodė kokius konkrečius Nuostatų 18 punkto papunkčius pažeidė pareiškėja.
Atsiliepimas
Atsakovė teigia, kad Nuostatų 64 punkte bei Aprašo 43 punkte yra įtvirtinta komisijos, šiuo atveju Komisijos, diskrecijos teisė priimti protokolinį sprendimą vertinant informaciją plačiai ir atsižvelgiant ne tik į ekspertų vertinimus, išvadas bei siūlymus dėl projektų finansavimo, tačiau taip pat ir kitą su paraiškomis ir jų vertinimu susijusius duomenis, pvz. organizacijos veiklos ataskaitas, viešai skelbiamą informaciją apie įgyvendintus ar įgyvendinimus projektus ir t.t. Toks kruopštaus vertinimo reikalavimas nustatytas ir Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo (toliau – ir NOPĮ) 10 straipsnyje, kuris reglamentuoja atvejus, kai finansavimas negali būti skirtas. Taigi, siūlant skirti valstybės biudžeto lėšų finansavimą institucinio stiprinimo projektams, Komisija išsamiai susipažįsta su finansuotinų organizacijų veikla ir vertina ją visapusiškai, nes yra paskutinė institucija Konkurso įgyvendinimo procese. Ministerija pabrėžia, kad nei VAAT sprendimu, nei LVAT nutartimi, ji nebuvo įpareigota skirti finansavimo Projektui, o Ministerijos kanclerio priimti sprendimai nebuvo pripažinti neteisėtais.
Atsakovė laikosi pozicijos, kad pareiškėjos reikalavimas atlyginti jos patirtą turtinę žalą yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, Ministerija veikė savo kompetencijos ribose, laikėsi jos veiklą ir Konkurso organizavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, o nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų fakto, nėra pagrindo spręsti žalos atlyginimo klausimo.
Teigia, kad net ir nusprendus panaikinti ginčijamus sprendimus, nagrinėjamu atveju galimą žalos atsiradimo faktą sąlygojo ne Ministerijos atlikti veiksmai, o pačios pareiškėjos pasirinktas veikimo modelis. Aplinkybė, kad Projektas buvo įtrauktas į rezervinių projektų sąrašą, jokiu būdu nesuponuoja, jog Įstaiga galėjo turėti pagrįstų lūkesčių, kad ateityje Projektas bus finansuojamas. Tai yra nuo pareiškėjos valios priklausantis pasirinkimas, kurio niekaip neįtakojo Ministerijos priimti sprendimai. Akivaizdu, jog neegzistuoja priežastinis ryšys tarp galimos žalos ir atsakovės veikimo ar neveikimo.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės Aurelija Olendraitė ir Raminta Zakarevičiūtė – Šiugždinienė nurodė, kad palaiko institucijos poziciją išdėstytą atsiliepime, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareiškėjos skundą. Departamentas 2024 m. spalio 22 d. teismui pateikė prašymą administracinę bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. SD-70 (31.1 E-25) „Dėl teismo sprendimo įgyvendinimo“ ir Nevyriausybinių organizacijų fondo tarybos sprendimo, įforminto 2024 m. sausio 9 d. protokolo Nr. D5-7 darbotvarkės klausimu Nr. 1 bei protokolo priedu Nr. 1, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatytos faktinės aplinkybės
Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. liepos 4 d. per Departamento informacinę paraiškų teikimo, vertinimo ir administravimo sistemą pateikė paraišką dalyvauti Konkurse. Paraiškoje pareiškėja prašė skirti 22 853,52 Eur finansavimą Projektui. Paraiškoje teigiama, kad Projekto tikslas – stiprinti Laisvos visuomenės instituto ir kitų NVO, veikiančių šeimos stiprinimo politikos srityje, bendradarbiavimą, komunikavimą tarpusavyje bei su visuomene, gerinti institucinius gebėjimus bei kompetencijas, skirtas užtikrinti kokybišką atstovaujamosios viešosios politikos srities stebėseną ir dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose. Projektu taip pat siekiama stiprinti pareiškėjos ir valstybės institucijų bendradarbiavimą, siekiant nuolatinės ir ilgalaikės partnerystės, sprendžiant šeimoms rūpimus klausimus. Didinant organizacijos darbo efektyvumą, numatoma priimti daugiau darbuotojų, dirbti su ekspertais, kurių pagalba būtų teikiami kompetentingi, argumentuoti pasiūlymai ir/ar rekomendacijos esantiems įstatymams bei naujų įstatymų projektams žmogaus gyvybės, šeimos politikos klausimais, rašomi plačiajai visuomenei prieinami straipsniai, organizuojamos įvairios laidos ir kuriami vaizdo įrašai šeimoms aktualiomis temomis. Informuojant ir šviečiant visuomenę šeimos politikos stiprinimo klausimais bus stengiamasi piliečius įtraukti į svarbių sprendimų priėmimo procesus.
Atlikus Konkurse pateiktų paraiškų vertinimo procedūrą, Komisija 2022 m. spalio 24 d. posėdžio metu protokoliniu sprendimu sudarė rekomenduojamų finansuoti projektų sąrašą ir rekomenduojamų rezervinių projektų sąrašą.
Ministerijos kancleris 2022 m. spalio 25 d. potvarkiu Nr. A3-141 „Dėl nevyriausybinių organizacijų fondo 2022 metų nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo projektų atrankos konkurso projektų finansavimo“ patvirtino Komisijos 2022 m. spalio 24 d. protokoliniu sprendimu sudarytus finansuotinų ir rezervinių projektų sąrašus. Iš minimų sąrašų matyti, kad Įstaigos Projektas paraiškos vertinimo procedūros metu buvo įvertintas 63 balais ir buvo įtrauktas į rezervinių projektų sąrašą 8 numeriu.
Komisijos 2022 m. lapkričio 3 d. posėdžio protokole nurodyta, kad likusių nepanaudotų Konkursui skirtų valstybės biudžeto lėšų pakaktų finansuoti aštuoniems rezervinių projektų sąraše esantiems projektams. Paaiškinta, kad Nevyriausybinių organizacijų fondo sekretorė kreipėsi į visus aštuonis pretendentus su prašymu patikslinti sąmatą pagal preliminariai ekspertų siūlomą skirti sumą ir projektų įgyvendinimui likusį laiką. Visi aštuoni pretendentai per dvi darbo dienas patikslino projektų sąmatas ir ekspertai pritarė visoms patikslintoms projektų sąmatoms. Posėdžio metu Komisijos narė atkreipė kitų narių dėmesį, jog rezervinių projektų sąraše yra organizacija viešoji įstaiga Laisvos visuomenės institutas, kurios vykdomos veiklos turi elementų nurodytų Nuostatų 18 punkte. Balsavimo metu Komisija vienbalsiai nusprendė siūlyti Ministerijos kancleriui skirti finansavimą 7 projektams, esantiems rezervinių projektų sąraše, atsisakant Įstaigos Projektą perkelti į finansuotinų projektų sąrašą.
Ministerijos kancleris 2022 m. lapkričio 4 d. potvarkiu Nr. A3-146 „Dėl nevyriausybinių organizacijų fondo 2022 metų nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo projektų atrankos konkurso projektų finansavimo“ nusprendė patvirtinti Komisijos 2022 m. lapkričio 3 d. protokolinį sprendimą.
Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja nesutikdama su Komisijos 2022 m. lapkričio 3 d. protokoliniu sprendimu ir Ministerijos kanclerio 2022 m. lapkričio 4 d. potvarkiu kreipėsi su skundu į VAAT. Skunde pareiškėja teismo prašė: 1) panaikinti Ministerijos kanclerio 2022 m. lapkričio 4 d. potvarkio dalį, kuria neskirtos 22 853,52 Eur valstybės biudžeto lėšos pareiškėjos Projektui; 2) panaikinti Komisijos 2022 m. lapkričio 3 d. protokolinio sprendimo dalį, kuria nuspręsta nesiūlyti Ministerijos kancleriui skirti 22 853,52 Eur valstybės biudžeto lėšų 2022 m. rezervinių projektų sąraše esančiam Projektui; 3) įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti klausimą dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo Projektui.
VAAT 2023 m. vasario 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2122-1114/2023 nusprendė pareiškėjos skundą tenkinti iš dalies – panaikino Komisijos 2022 m. lapkričio 3 d. protokolinio sprendimo dalį, kuria nuspręsta nesiūlyti Ministerijos kancleriui skirti 22 853,52 Eur valstybės biudžeto lėšų 2022 m. rezervinių projektų sąraše esančiam Projektui, įpareigojo atsakovę išnagrinėti klausimą dėl 22 853,52 Eur valstybės biudžeto lėšų skyrimo pareiškėjos Projektui iš naujo, o likusioje dalyje pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. LVAT 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1643-815/2023 nutarė VAAT 2023 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistu.
Ministerija, vykdydama įsiteisėjusį VAAT sprendimą, pakartotinai perdavė Komisijai spręsti klausimą dėl pareiškėjos Projekto perkėlimo iš rezervinių projektų sąrašo į finansuotinų projektų sąrašą. Komisijos posėdis įvyko 2024 m. sausio 2 d., o jo metu priimtas sprendimas užfiksuotas Protokoliniame sprendime. Analizuojant Protokolinio sprendimo turinį matyti, kad Komisija padarė išvada, jog Projektas atitinka Nuostatų 18.2, 18.3 ir 18.5 papunkčiuose nustatytus kriterijus, kurie numato sąlygas, kurių metu draudžiama finansuoti pateiktą projektą. Protokoliniame sprendime teigiama, kad vertinant Įstaigos viešai skelbiamą informaciją apie jos veiklą ir iniciatyvas nustatyta, jog Įstaiga eilę metų skatina akcijas, kuriose siekiama, kad vienalyčių porų partnerystė nebūtų laikoma šeima. Pareiškėja 2021 m. šeimų interesams atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovams surengė mokymus „Teisės bei laisvės šeimoje ir jų ribos“, po kurių Ministerijoje buvo gauti dviejų nevyriausybinių organizacijų raštai, kuriuose išreiškiamas susirūpinimas dėl mokymų turinio galimos diskriminacijos aspektu. Komisija laikėsi pozicijos, kad tokia pareiškėjos veikla žeminimą atskirų visuomenės grupių orumą, skatiną diskriminaciją šių visuomenės grupių atžvilgiu, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamai jurisprudencijai, todėl nusprendė, kad Projektas neatitinka Nuostatų reikalavimų.
Įvertinus minėtas faktines aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl Ministerijos atsisakymo perkelti Projektą iš rezervinių projektų sąrašo į finansuotinų projektų sąrašą.
Dėl Sprendimo ir Protokolinio sprendimo teisėtumo
Analizuojant Nuostatuose įtvirtintą teisinį reguliavimą matyti, kad paraiškų atitiktį formaliems kriterijams vertina Departamentas (Nuostatų 41 punktas). Projektai, kuriems siūloma skirti valstybės biudžeto lėšų, atrenkami Nuostatuose ir Apraše nustatyta tvarka (Nuostatų 48 punktas). Paraiškas vertina ekspertai, kuriuos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka atrenka Departamentas. Ekspertu negali būti asmuo, dirbantis Ministerijoje ar Departamente, susijęs su pareiškėju, kurio paraišką vertins (pvz.: iš pareiškėjo, kurio paraišką vertina, ekspertas ar jam artimi asmenys negauna jokių pajamų ar kitokio pobūdžio naudos, ekspertas (ar jam artimi asmenys) nėra pareiškėjo, kurio paraišką jis vertins, steigėjas, akcininkas ar dalininkas, darbuotojas ar valdymo organo narys) (Nuostatų 49 punktas). Ekspertas paraiškas vertina, užpildydamas informacinėje sistemoje esančią vertinimo anketą, vadovaudamasis Nuostatuose nurodytais vertinimo kriterijais. Vertinimo anketoje privalo būti pateikiamas išsamus kiekvieno balo, skirto eksperto, pagrindimas. Jeigu eksperto siūlymu mažinamas pareiškėjo prašomas finansavimas, turi būti išsamiai pagrįstos šio siūlymo priežastys (Nuostatų 55 punktas).
Vadovaujantis anksčiau nurodytu darytina išvada, kad vykdant Konkursui pateiktų paraiškų vertinimo procedūrą pirmiausiame etape Departamentas įvertina paraiškų atitiktį Nuostatuose įtvirtintiems formaliesiems kriterijams. Sekančiame etape paraiškos yra visapusiškai vertinamos Departamento atrinktų ekspertų, kurie įvertina pateiktus projektus balais ir užpildo Departamento informacinėje sistemoje esančias vertinimo anketas. Paskutiniame etape ekspertų užpildytos vertinimo anketos yra pateikiamos Komisijai susipažinti ir galutiniam sprendimui priimti, kuris yra įforminamas protokoliniu sprendimu ir pateikiamas Ministerijos kancleriui.
Nuostatų 82 punktas reglamentuoja, kad pareiškėjui nesudarius Sutarties per Nuostatų 80 punkte nurodytą terminą, atsisakius dalies valstybės biudžeto lėšų ar toliau vykdyti finansuojamą projektą, nutraukus sudarytą Sutartį, taip pat Nuostatų 70 punkte numatytu atveju per nustatytą terminą nepatikslinus sąmatos ir (ar) priemonių ir (ar) veiklų plano ir grąžinus nepanaudotas valstybės biudžeto lėšas, likusios nepanaudotos valstybės biudžeto lėšos komisijos siūlymu ir Ministerijos kanclerio sprendimu eilės tvarka gali būti skirtos įvertintiems projektams, esantiems rezervinių projektų sąraše. Finansavimas projektams, esantiems rezervinių projektų sąraše, skiriamas neviršijant nepaskirstytų valstybės biudžeto lėšų sumos. Rezervinių projektų sąraše esantiems projektams siūlant skirti dalį prašomų valstybės biudžeto lėšų, sąmata ir (ar) priemonių, ir (ar) veiklų planas tikslinami Nuostatų 70 punkte nustatyta tvarka. Ministerijos kanclerio sprendimas dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo priimamas per 3 darbo dienas nuo komisijos siūlymo gavimo dienos.
Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent aukščiau nurodytos paraiškų vertinimo procedūros metu vertinama ir sprendžiama ar Konkursui pateikti projektai atitinka Nuostatų reikalavimus, tame tarp ir ar jie neturi Nuostatų 18 punkte nurodytų požymių, draudžiančių jiems skirti finansavimą.
Nuostatų punktai, reglamentuojantys kokiais atvejais rezerviniame projektų sąraše esantiems projektams gali būti skiriamas finansavimas, nenustato, kad Komisija spręsdama dėl projekto perkėlimo iš rezervinių projektų sąrašo į finansuotinų projektų sąrašą, turi teisę atlikti pakartotinį projekto atitikimo Nuostatų reikalavimams tyrimą. Nuostatų 82 punkte nurodyta tik pasiūlyti rezerviniame projektų sąraše esančioms nevyriausybinėms organizacijoms patikslinti projekto sąmatą.
Byloje pateikti rašytiniai dokumentai neginčijamai įrodo, kad Projekto vertinimo metu Departamento paskirti ekspertai ir Komisija 2022 m. spalio 24 d. vykusio posėdžio metu padarė išvadą, jog Projektas ir jo tikslai neprieštarauja Nuostatuose įtvirtintiems reikalavimams ir priėmė sprendimą įrašyti Projektą į rezervinių projektų sąrašą aštuntu numeriu.
Visuotinai pripažįstama ir žinoma, kad civilinėje teisėje galioja principas leidžiama viskas, kas neuždrausta, o viešojoje teisėje – draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama. Vadovaujantis LVAT praktika, viešojo administravimo subjektai, tiek teikdami administracines paslaugas pagal asmenų prašymus, nesusijusius su jų teisių pažeidimu, tiek vykdydami administracinę procedūrą pagal asmenų skundus dėl jų teisių pažeidimo, negali atlikti daugiau veiksmų arba priimti kitokį sprendimą, negu teisės aktai suteikia jiems teisę atlikti, t. y. negali vykdyti platesnės kompetencijos, negu jiems leidžia teisės aktai (žr., pvz., 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012). Šio teismo praktikoje taip pat nuolat akcentuojama, jog veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas – negalimas (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1660/2012). Viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, laikytini neteisėtais, ir toks pažeidimas laikytinas esminiu, sudarančiu savarankišką pagrindą panaikinti priimtą administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2022 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-492-789/2022; 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-481-502/2022; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-487-463/2022; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-510-502/2022).
Įvertinus nurodytą teisminę praktiką ir aplinkybę, kad Nuostatuose Komisijai nėra numatyta tiesioginė teisė ar pareiga prieš perkeliant projektą iš rezervinių projektų sąrašo į finansuotinų projektų sąrašą atlikti pakartotinį projekto vertinimą, konstatuotina, jog Komisija priimdama Protokolinį sprendimą viršijo jai priskirtos kompetencijos ribas, o tai yra pagrindas jį pripažinti neteisėtu bei naikintinu.
Kaip jau paminėta išdėstant teisinius argumentus dėl Protokolinio sprendimo neteisėtumo, atsakovė Sprendimą priėmė vadovaudamasi Protokoliniame sprendime nurodytomis aplinkybėmis, todėl pripažinus Protokolinį sprendimą neteisėtu, konstatuojama jog tais pačiais teisiniais pagrindais Sprendimas pripažintinas neteisėtu ir naikintinas.
Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo
Pareiškėja taipogi reiškia reikalavimą priteisti jos patirtą turtinę žalą – 5805,53 Eur.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.).
CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuostolius išlaidų forma apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (žr., pvz., 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004; 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; kt.). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog nuostoliai turi būti realūs, šalims draudžiama kurti hipotetinius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; kt.).
Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismų praktikoje nurodoma, jog priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado; civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingais padariniais; taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti; atsiradusi žala neturėtų būti pakankamai nutolusi nuo atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; kt.).
Taigi civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lotynų kalba – restitutio in integrum), visiškai kompensuojant nukentėjusiajam dėl padaryto delikto atsiradusius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-7-465/2008; kt.).
Pareiga įrodyti, jog tam tikra žala dėl valstybės institucijų ir / ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-217-520/2024 kt.).
Įstaiga patirtą turtinę žalą kildina iš to, kad negavusi finansavimo dėl neteisėtų Komisijos ir Ministerijos sprendimų, ji įgyvendinimo dalį Projekto veiklų savo lėšomis. Pareiškėja skunde paaiškino, jog 2022 m. rugsėjo 13 d. susitiko su Lietuvos Respublikos Seimo nariais, 2022 m. rugsėjo 15 d. surengė apvalaus stalo diskusiją su 3 nevyriausybinių organizacijų ir Seimo laikinosios grupės „Už žmogaus gyvybės sveikatos apsaugą nuo pradėjimo iki natūralios mirties“ atstovais, 2022 m. lapkričio 11 d. ir lapkričio 18 d. susitiko su nevyriausybinių organizacijų, mokslo institucijų atstovais ir Seimo nariais konferencijoje „Gyvybės kultūros puoselėjimas technologijų pažangos laikmetyje“, teikė pasiūlymus ir rekomendacijas šeimos klausimais.
Nuostatų 79 punkte nustatyta, kad Komisijos sekretorius per 1 darbo dieną nuo Ministerijos kanclerio sprendimo dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo projektui priėmimo dienos elektroniniu paštu arba informacinės sistemos priemonėmis informuoja pareiškėją apie skirtą finansavimą ir sutarties pasirašymo procedūras.
Sutartis tarp pareiškėjo, kurio projektui įgyvendinti skirtas finansavimas, ir Departamento informacinės sistemos priemonėmis sudaroma per 20 darbo dienų nuo Ministerijos kanclerio sprendimo dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo projektui įgyvendinti oficialaus perdavimo Departamentui dienos. Sutartyje turi būti pateikta informacija, nurodyta Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“, 61 punkte (Nuostatų 80 punktas).
Vadovaujantis minėtu teisiniu reguliavimu konstatuotina, kad Konkurso dalyvis teisėtą lūkestį gauti finansavimą iš valstybės biudžeto lėšų įgyja tik esant priimtam atitinkamam Ministerijos kanclerio sprendimui ir sudarius sutartį su Departamentu. Aplinkybė, jog projektas yra įtrauktas į rezervinių projektų sąrašą nesudaro pagrindo asmeniui tikėtis, jog ateityje jo projektas bus finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos skunde nurodytos įvykdytos Projekto veiklos, t. y. 2022 m. rugsėjo 13 d. susitikimas su Seimo nariais ir 2022 m. rugsėjo 15 d. surengta apvaliojo stalo diskusija su nevyriausybinių organizacijų ir Seimo laikinosios grupės atstovais vyko dar iki Komisijos 2022 m. lapkričio 3 d. protokolinio sprendimo, kurį vėliau pareiškėja ginčijo VAAT pateiktame skunde, priėmimo dienos.
Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos patirtas išlaidas įgyvendinant projekto veiklas (vertinamą kaip turtinę žalą) sąlygojo ne Ministerijos priimti neteisėti sprendimai, o pačios pareiškėjos laisva valia pasirinktas elgesio modelis. Akcentuotina, jog civilinės atsakomybės paskirtis nėra kitos šalies nubaudimas, o nukentėjusios šalies patirtų nuostolių visiškas kompensavimas.
Pareiškėja iki atitinkamo Ministerijos kanclerio sprendimo priėmimo ir sutarties su Departamentu sudarymo momento neturėjo pagrįsto lūkesčio tikėtis, kad jos savarankiškai įvykdytų Projekto veiklų metu patirti nuostoliai bus atlyginti iš valstybės biudžeto lėšų, todėl konstatuojama, kad pareiškėja neįrodė egzistuojančio priežastinio ryšio tarp jos patirtos turtinės žalos ir neteisėtų atsakovės veiksmų, todėl jos reikalavimas priteisti iš patirtą turtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo
Pareiškėja pateikė teismui prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 1609,30 Eur ir 23,00 Eur dydžio žyminį mokestį.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Nagrinėjamu atveju buvo konstatuota, jog Sprendimas bei Protokoliniai sprendimai yra neteisėti bei naikintini, o pareiškėjos skundo išvestinis reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo pripažintas nepagrįstu, todėl darytina išvada, kad sprendimas iš esmės yra priimtas Įstaigos naudai, todėl ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
Pareiškėja teismui pateikė 2024 m. vasario 29 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija APB Nr. 0002663, 2024 m. kovo 12 d. mokėjimo nurodymą, 2024 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija APB Nr. 002887 ir 2024 m. spalio 21 d. mokėjimo nurodymą. Nurodyti dokumentai patvirtina, kad pareiškėja advokatų profesinei bendrijai Čerka ir partneriai už skundo teismui parengimą sumokėjo 1185,80 Eur, o už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir pareiškėjos interesų atstovavimą teismo posėdyje sumokėjo atitinkamai 254,10 Eur ir 169,40 Eur, iš viso 423,50 Eur.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Skundas teismui pateiktas 2024 m. vasario 13 d. (2024 m. I ketvirtis), todėl nagrinėjamu atveju aktualus yra 2023 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris remiantis Statistikos departamento duomenimis siekė – 2018,2 Eur.
Už skundo parengimą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2.5 (Rekomendacijų 8.2 punktas). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes matyti, kad už skundo parengimą maksimalus priteistinas užmokestis – 5045,50 Eur (2018,2 * 2.5). Kaip ir anksčiau minėta pareiškėja už skundo parengimą advokatui profesinei bendrijai sumokėjo 1185,80 Eur, t. y. pareiškėjos prašoma priteisti suma ženkliai mažesnė ir neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteisino užmokesčio, todėl šioje apimtyje priteistina visa prašoma bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma už skundo parengimą.
Rekomendacijų 8.19 punktas teigia, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1. Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas).
Teismo posėdis vyko 2024 m. spalio 22 d. (2024 m. IV ketvirtis), todėl nagrinėjamu klausimu aktualus yra 2024 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris remiantis Statistikos departamento duomenimis siekė – 2196,4 Eur.
Prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas teigiama, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui teismo posėdyje truko 3 val., o už jį pareiškėja sumokėjo 254,10 Eur. Už tris valandas pasirengimo teismo posėdžiui maksimalus priteistinas užmokestis – 658,92 Eur (2196,4 * 0.1 * 3). Pareiškėjos prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteisino užmokesčio, todėl šioje apimtyje priteistina visa prašoma bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma.
Už jos interesų atstovavimą 2024 m. spalio 22 d. vykusiame teismo posėdyje pareiškėja sumokėjo 169,40 Eur. Iš teismo 2024 m. spalio 22 d. informacinės pažymos matyti, jog teismo posėdis prasidėjo 14.59 val., o baigėsi 16.15 val. t. y. jis truko 1 val. ir 16 min. Remiantis Rekomendacijų 9 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu konstatuotina, kad teismo posėdis truko 1 val.
Už vieną atstovavimo teisme valandą maksimalus priteistinas užmokestis – 219,64 Eur (2196,4 * 0.1). Konstatuotina, kad pareiškėjos prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteisino užmokesčio, todėl šioje apimtyje taip pat priteistina visa prašoma bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma.
Vadovaujantis anksčiau išdėstytu, Įstaigos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas visa apimtimi ir jai iš Ministerijos priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už skundo parengimą ir sumokėtas žyminis mokestis – 1632,30 Eur (1609,30 + 23,00).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 – 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos viešosios įstaigos Laisvos visuomenės institutas skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. SD-70 (31.1 E-25) „Dėl teismo sprendimo įgyvendinimo“.
Panaikinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro sudarytos Nevyriausybinių organizacijų fondo tarybos sprendimą, įformintą 2024 m. sausio 9 d. protokolo Nr. D5-7 darbotvarkės klausimu Nr. 1 bei protokolo priedu Nr. 1, kuriais nuspręsta nesiūlyti LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kancleriui skirti 22 853,52 Eur valstybės biudžeto lėšų 2022 m. į rezervinių projektų sąrašą įtrauktam projektui Nr. NVOK04507, perkeliant jį iš rezervinių projektų sąrašo į finansuotinų projektų sąrašą.
Pareiškėjai viešajai įstaigai „Laisvos visuomenės institutas“ iš atsakovės Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priteisti 1632,30 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kitoje dalyje pareiškėjos viešosios įstaigos „Laisvos visuomenės institutas“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.