Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, baustas administracine tvarka, teistas 2018-11-21 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė sumažinta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 314 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. U. vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą, o būtent: būdamas karo prievolininku, patekęs į Panevėžio regiono 2021 m. karo prievolininkų sąrašą, eilės numeris Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Karo prievolės įstatymo 6 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministro patvirtintu 2021-01-07 sąrašu Nr. VL-3 „Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Panevėžio regiono 2021 metų karo prievolininkų sąrašas“, pagal šaukimo nurodymą, paskelbtą viešai https://sauktiniai.kam.lt, turėdamas pareigą 2021-03-10 atvykti į Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos regioninę Panevėžio pakomisę, Vytauto g. 49, Kaunas, sveikatos patikrinimui dėl tinkamumo karo tarnybai, atvyko, tačiau 2021-03-10 nebaigė sveikatos patikrinimo, neatliko psichologinio testo. Vadovaujantis Karinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – KMEK) nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-07-12 nutarimu Nr. 1125 „Dėl Karinės medicinos ekspertizės komisijos nuostatų patvirtinimo“, 28 punktu KMEK „medicinos ekspertizę asmeniui turi atlikti per devyniasdešimt dienų nuo jo atvykimo į medicinos ekspertizę. Jeigu asmenį būtina tirti papildomai, patikslinti jo diagnozę ar jį gydyti, Komisijos pirmininko leidimu medicinos ekspertizės atlikimo laikas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau nei trisdešimt dienų. Asmuo privalo vykdyti Komisijos gydytojų ir psichologų nurodymus, kad būtų laiku ir tinkamai atlikta jo medicinos ekspertizė. Jeigu asmenį reikia gydyti, priimamas ekspertinis nutarimas ir skiriama pakartotinė medicinos ekspertizė.“ Asmuo per nustatytą 90 dienų laikotarpį, t. y. iki 2021-06-21, nebaigė sveikatos patikrinimo, be pateisinamų priežasčių neatvyko ir nesusisiekė, taip karo prievolininko pareigos nevykdė, dėl ko administracinio nusižengimo byloje 2021-07-15 jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ir jis buvo nubaustas 15 Eur bauda už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 560 straipsnio 1 dalyje dėl „Karo prievolininkų pareigų nevykdymo“, tačiau bauda nebuvo sumokėta, todėl 2021-08-19 buvo priimtas administracinio nusižengimo nutarimas ir jis buvo nubaustas 45 Eur bauda.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas karo prievolininku ir pagal šaukimo nurodymą turėdamas pareigą iki 2021-11-08 atvykti į Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos regioninę Panevėžio pakomisę sveikatos patikrinimui dėl tinkamumo karo tarnybai, V. U. iki 2021-11-30 be pateisinamų priežasčių neatvyko, nesusisiekė ir nepateikė dokumentų bei duomenų, dėl ko administracinio nusižengimo byloje 2021-12-01 jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir 2022-01-05 nutarimu jis buvo nubaustas 100 Eur bauda už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 560 straipsnio 2 dalyje dėl „Karo prievolininkų pareigų nevykdymo“.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas karo prievolininku ir pagal šaukimo nurodymą turėdamas pareigą iki 2021-12-07 atvykti ir į Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos regioninę Panevėžio pakomisę sveikatos patikrinimui dėl tinkamumo karo tarnybai, V. U. be pateisinamų priežasčių neatvyko, nesusisiekė ir nepateikė dokumentų bei duomenų. Taip be pateisinamų priežasčių nevykdė karo prievolininko pareigos ir tokiu būdu, būdamas karo prievolininku, vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą.

Liudytoja L. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Lietuvos Kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Panevėžio regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus Utenos poskyrio viršininke. Į jos pareigas įeina administruoti šauktinių, esančių karo prievolininkų sąrašuose, šaukimo į privalomąją karo tarnybą šaukimo procedūrų vykdymą. Taip pat neatvykusiems asmenims, esantiems karo prievolės sąrašuose, administracinės atsakomybės taikymą ir kitas įstatymo numatytas priemones. V. U., vadovaujantis Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo (toliau – LR KPĮ) 6 straipsniu ir Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Panevėžio regiono 2021 metų karo prievolininkų sąrašu, patvirtintu krašto apsaugos ministro 2021 m. sausio 7 d. sprendimu Nr. VL-3 „Dėl Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Panevėžio regiono 2021 metų karo prievolininkų sąrašo tvirtinimo“ įrašytas į Panevėžio regiono 2021 metų karo prievolininkų sąrašą (sąrašo eilės Nr. (duomenys neskelbtini)). V. U. pagal šaukimo nurodymą buvo nurodyta iki 2021-02-17 pateikti KPKT reikalingus dokumentus ir duomenis. Nurodymas suformuotas automatiškai per Karo prievolininkų registrą ir paskelbtas viešai https://sauktiniai.kam.lt/ 2021 metų karo prievolininkų sąraše. 2021-02-10 V. U. atvyko dokumentų pateikimui ir pateikė duomenis ryšiams palaikyti. Vadovaujantis LR KPĮ 37 str. 1 d. 2 p. ir tęsiant šaukimo procedūras, asmeniui buvo suformuotas ir paskirtas šaukimo nurodymas 2021-03-10 atvykti į Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos regioninę Panevėžio pakomisę (toliau – KMEKP Panevėžyje) sveikatos patikrinimui dėl tinkamumo karo tarnybai. Šaukimo nurodymas sveikatos patikrinimui buvo įteiktas asmeniui asmeniškai 2021-02-10, kai buvo atvykęs dokumentų pateikimui. Asmuo 2021-03-10 atvyko sveikatos patikrinimui, tačiau nurodytą dieną nebaigė sveikatos patikrinimo – neatliko psichologinio testo. Vadovaujantis Karinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – KMEK) nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 „Dėl Karinės medicinos ekspertizės komisijos nuostatų patvirtinimo“, 28 punktu KMEK „medicinos ekspertizę asmeniui turi atlikti per devyniasdešimt dienų nuo jo atvykimo į medicinos ekspertizę. Jeigu asmenį būtina tirti papildomai, patikslinti jo diagnozę ar jį gydyti, Komisijos pirmininko leidimu medicinos ekspertizės atlikimo laikas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau nei trisdešimt dienų. Asmuo privalo vykdyti Komisijos gydytojų ir psichologų nurodymus, kad būtų laiku ir tinkamai atlikta jo medicinos ekspertizė. Jeigu asmenį reikia gydyti, priimamas ekspertinis nutarimas ir skiriama pakartotinė medicinos ekspertizė.“ Asmuo per nustatytą 90 dienų laikotarpį, t. y. iki 2021-06-21, nebaigė sveikatos patikrinimo, todėl jo veika buvo kvalifikuotina kaip karo prievolininko pareigų nevykdymas, numatytas ANK 560 straipsnyje, todėl dėl galimo administracinio nusižengimo buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas pagal ANK 560 straipsnį (Karo prievolininkų pareigų nevykdymas). Šaukimas atvykti į administracinio nusižengimo tyrimą (toliau – ŠAANT) išsiųstas 2021-06-21 asmens deklaruotu gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – deklaruotas gyvenamosios vietos adresas) ir asmens nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Jame nurodytas atvykimo laikas – 2021-07-14. Taip pat nurodymas skubiai susisiekti arba atvykti į Utenos KPKP buvo paskelbtas viešai https://sauktiniai.kam.lt/. Lietuvos pašto internetiniame puslapyje www.post.lt, kuriame pateikiama ataskaita už suteiktas paslaugas apie registruotu paštu siųsto ŠAANT įteikimą, matyti, kad registruotas laiškas gavėjui pristatytas 2021-06-25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktu, tokiu atveja preziumuotina, jog asmeniui adresuotas registruotas laiškas yra tinkamai įteiktas. 2021-07-14 į administracinio nusižengimo tyrimą asmuo neatvyko. 2021-07-15, asmeniui nedalyvaujant, surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK: (duomenys neskelbtini), už nusižengimo, numatyto ANK 560 straipsnio 1 dalyje, padarymą, į protokolą įrašytas administracinis nurodymas, asmeniui paskirta pusė minimalios baudos – 15 eurų. Administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu išsiųstas asmens deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ir asmens nurodytu elektroniniu paštu. Administracinio nusižengimo protokolą asmuo gavo elektroniniu paštu, tai įrodo 2021-07-22 asmens siųstas elektroninis laiškas. Siūlomą baudą turėjo apmokėti iki 2021-08-14. Asmuo siūlomos baudos iki nurodytos datos nesumokėjo. Kadangi administraciniame nurodyme paskirta bauda nebuvo sumokėta, 2021-08-19, neviešo posėdžio metu, rašytinio proceso tvarka, asmeniui nedalyvaujant, buvo priimtas nutarimas ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriuo V. U. paskirta 45 eurų dydžio bauda. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje 2021-08-19 išsiųstas registruotu laišku deklaruotos gyvenamosios vietos adresu bei elektroniniu paštu. Vadovaujantis ANK 573 straipsnio 5 dalimi, įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui procesinį dokumentą elektroniniu paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Registruotu paštu siųstas laiškas asmeniui neįteiktas ir 2021-09-27 grąžintas siuntėjui. Baudą turėjo sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos. Baudos asmuo nesumokėjo, tai įrodo administracinių nusižengimų registro išrašas. 2021-09-24 karo prievolininkui buvo paskirta nauja data sveikatos patikrinimui KMEKP Panevėžyje. Siuntimas į Karinę medicinos ekspertizės komisiją išsiųstas registruotu laišku asmens deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ir asmens nurodytu elektroniniu paštu. Jame nurodytas atvykimo laikas – 2021-11-08. Registruotu paštu siųstas laiškas asmeniui nebuvo įteiktas, todėl grąžintas siuntėjui . Nurodymas atvykti 2021-11-08 pasitikrinti sveikatos (KMEKP Panevėžyje) taip pat buvo paskelbtas viešai https://sauktiniai.kam.lt/. Kad asmuo žinojo apie naujai paskirtą šaukimo nurodymą atvykti sveikatos patikrinimui, įrodo asmens siųstas elektroninis laiškas. 2021-11-08 asmuo pasitikrinti sveikatos į Panevėžio KMEKP neatvyko ir nepateikė KPKT neatvykimą pateisinančių priežasčių, todėl karo prievolininko pareigų pakartotinai neįvykdė. Dėl galimo administracinio nusižengimo buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas pagal ANK 560 straipsnį (Karo prievolininkų pareigų nevykdymas). 2021-11-10 registruotu laišku išsiųstas ŠAANT asmens deklaruotu gyvenamosios vietos adresu bei asmens nurodytu elektroniniu paštu. Jame nurodytas atvykimo laikas – 2021-11-30. Taip pat nurodymas skubiai susisiekti arba atvykti į Utenos KPKP dėl administracinio nusižengimo tyrimo buvo paskelbtas viešai https://sauktiniai.kam.lt/. Kad asmuo žinojo apie tai, kad yra kviečiamas atvykti, įrodo asmens siųstas elektroninis laiškas. Registruotu paštu siųstas laiškas asmeniui nebuvo įteiktas, todėl grąžintas siuntėjui. 2021-11-30 asmuo į administracinio nusižengimo tyrimą neatvyko. Kadangi karo prievolininkas padarė pakartotinį nusižengimą, pagal ANK 560 straipsnio 2 dalį, asmeniui nedalyvaujant, 2021-12-01 surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK: (duomenys neskelbtini). Protokolas išsiųstas 2021-12-02 asmens deklaruotu gyvenamosios vietos adresu bei 2021-12-01 asmens nurodytu elektroniniu paštu kartu su nauju šaukimo nurodymu atvykti sveikatos patikrinimui į KMEKP Panevėžyje 2021-12-07. Registruotu paštu siųstas laiškas asmeniui nebuvo įteiktas, todėl buvo grąžintas siuntėjui. Taip pat nauja sveikatos patikrinimo data buvo paskelbta ir viešai https://sauktiniai.kam.lt/. Kad asmuo žinojo apie naujai paskirtą šaukimo nurodymą atvykti sveikatos patikrinimui, įrodo iš asmens gautas elektroninis laiškas. 2022-01-04 asmuo į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą neatvyko. Viešo posėdžio metu, rašytinio proceso tvarka, asmeniui nedalyvaujant, buvo priimtas nutarimas ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriuo asmeniui paskirta 100 eurų dydžio bauda. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje 2022-01-05 išsiųstas registruotu laišku deklaruotu gyvenamosios vietos adresu bei elektroniniu paštu. Laiškas su nutarimu 2022-01-05 įteiktas gavėjui elektroniniu paštu, tai įrodo 2021-01-07 asmens siųstas elektroninis laiškas. Baudą turi sumokėti ne vėliau, kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos. Informacijos apie baudos sumokėjimą nėra, tai įrodo administracinių nusižengimų registro išrašas. 2021-12-07 V. U. sveikatos patikrinimui neatvyko ir neatvykimą pateisinančių priežasčių KPKT nepateikė, taip pakartotinai karo prievolininko pareigų neįvykdė. Įvertinus tai, kad V. U. buvo informuotas per viešai skelbiamą karo prievolininkų sąrašą, taip pat asmeniui šaukimo nurodymai buvo siųsti asmens deklaruotu adresu bei nurodytu elektroniniu paštu, jau 2 kartus per metus buvo taikyta administracinė atsakomybė, karo prievolininko pareigų nevykdymas fiksuojamas jau trečią kartą per metus, turi sistemingo vengimo požymių, todėl mano, jog V. U. vengia šaukimo į privalomąją karo tarnybą. Papildomai nori pasakyti tai, kad pagal Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymą kiekvienas į šauktinių sąrašus patekęs asmuo privalo atvykti arba elektroninio ryšio priemonėmis susisiekti ir pateikti duomenis bei dokumentus, bei gavęs siuntimą atlikti sveikatos patikrinimą. Tik Karinė medicinos ekspertizės komisija pateikia išvadą, ar asmuo yra tinkamas ar netinkamas tarnybai. Tokia tvarka galioja visiems į šauktinių sąrašus patekusiems asmenims. Apie tinkamumą ar netinkamumą tarnybai išvadą pateikia Karinė medicinos ekspertizės komisija.

2022-02-23 Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos pareiškime nurodyta, kad Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (toliau – KPKT) Panevėžio regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus Utenos poskyriui vykdant administracinio nusižengimo teiseną karo prievolininkui V. U., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog šio asmens padaryta veika galimai turi nusikalstamos veikos, numatytos BK 314 straipsnio 2 dalyje (Šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimas), požymių o būtent, kad V. U. nuo 2021-03-10 iki 2022-02-04 vengia šaukimo į privalomąją karo tarnybą. 2022-02-03 Lietuvos Kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos rašte Nr. IS-70 nurodoma, kad buvo įvertinta, kad V. U. buvo informuotas per viešai skelbiamą karo prievolininkų sąrašą, taip pat jam šaukimo nurodymai buvo siųsti jo deklaruotu adresu bei nurodytu elektroniniu paštu, jau du kartus per metrus buvo taikyta administracinė atsakomybė, karo prievolininko pareigų nevykdymas fiksuojamas jau trečią kartą per metus, turi sistemingo vengimo požymių bei manytina, jog šio asmens veika galimai turi nusikalstamos veikos, numatytos BK 314 straipsnio 2 dalyje, požymių. Pradėtinas ikiteisminis tyrimas pagal BK 314 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

BK 314 straipsnyje nustatyta atsakomybė tam, kas vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą. Šia baudžiamąja atsakomybe ginami ir saugomi Lietuvos kariuomenės interesai. Minėta veika padaroma pasyviai – neveikimu, kai neatsiliepiama ar vengiama šaukimo į privalomąją karo tarnybą. Ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y. baudžiamasis nusižengimas laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia savo pareigas, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimą, suvokia, kad jį pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti šaukimo į privalomąją karo tarnybą.

Šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimu laikytinas Lietuvos Respublikos piliečio, kuriam sukako 18 metų, be pateisinamos priežasties nustatytu laiku neatvykimas į vietinę teritorinę karinę įstaigą. Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo (toliau – KPĮ) įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pateisinamos neatvykimo priežastys yra karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti; karo prievolininko šeimos nario ar jo artimojo giminaičio mirtis; stichinė nelaimė; Lietuvos Respublikos teritorijos okupacija ar blokada; kitos teisės aktuose nustatytos aplinkybės, dėl kurių apribotos karo prievolininko judėjimo galimybės. KPĮ 2 straipsnio 9 punkte bei BK 330 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog karo prievolininkas – karo prievolę turintis Lietuvos Respublikos pilnametis pilietis.

Nagrinėjamu atveju V. U. yra karo prievolininkas – jis gimęs Lietuvos Respublikos teritorijoje ir turi Lietuvos Respublikos pilietybę, yra sulaukęs pilnametystės, todėl atitinka Karo prievolės įstatyme nustatytą karo prievolininko sąvoką. Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi konstitucines piliečio teises ir pareigas, tarp jų ir atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

Kaltinamasis V. U. pripažino, jog žinojo, kad įtrauktas į 2021 metų karo prievolininkų sąrašą, gavo nurodymą pateikti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai reikalingus duomenis ir juos pateikė, 2021-03-10 atvyko į Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos regioninę Panevėžio pakomisę, sveikatos patikrinimui dėl tinkamumo karo tarnybai, tačiau nebaigė sveikatos patikrinimo. Už šios pareigos nevykdymą buvo baustas administracine tvarka.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, liudytojos parodymai patvirtina, kad V. U. buvo tinkamai informuotas apie pareigą tinkamai atlikti sveikatos patikrinimą dėl tinkamumo karo tarnybai ir atvykti į Karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos regioninę Panevėžio pakomisę, tačiau šios pareigos nevykdė net ir po to, kai jam buvo pritaikyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 560 staripsnį (Karo prievolininkų pareigų nevykdymas). Byloje svarbių V. U., kaip karo prievolininko, nevykdymo pareigų nenustatyta. Kaltinamojo nurodomos priežastys – finansiniai sunkumai ir neturėjimas lėšų nuvykti į Karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos regioninę Panevėžio pakomisę, pagal KPĮ 37 straipsnio 3 dalį nepriskiriamos svarbioms priežastims. Taigi, neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis V. U. veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra suvokdamas pareigą atvykti į karo prievolę administruojančią instituciją ir tinkamai atlikti sveikatos patikrinimą, šių pareigų sąmoningai sistemingai pasyviais veiksmais nevykdė be svarbių priežasčių ir norėjo taip elgtis – vengti šaukimo į privalomąją karo tarnybą. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 314 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo V. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Kaltinamasis V. U. vieną kartą teistas, teistumas neišnykęs, bausmę atlikęs, padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, baustas administracine tvarka, nedirba. Atsižvelgus į visumą išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, teismo įsitikinimui bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam 30 parų arešto. Teismo vertinimu, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nėra pagrindo, nes, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Dėl kardomosios priemonės

V. U. buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 301 – 302 straipsniais,

nusprendžia:

V. U. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 314 straipsnio 2 dalį, ir nuteisti – areštu 30 (trisdešimt) parų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo pradžios dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti kaltinamajam V. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.