- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-14
- Bylos Nr.
- A-129-438/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04549-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys, Romanas Klišauskas, Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- S. G. L.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. G. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. G. L. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja S. G. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus 2015 m. birželio 22 d. raštą Nr. 48SD-6748-(14.48.104) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti šį klausimą nagrinėti iš naujo; 2) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (šiuo metu – Lietuvos administracinių ginčų komisija) (toliau – Komisija) 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. 3R-334(AG-249/05-2014) (toliau – ir Sprendimas).Atsakovas NŽT Vilniaus rajono skyrius atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Komisijos Sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 26–27).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė (b. l. 57–60).Teismas, vadovaudamasis bylos duomenimis, nustatė, kad pareiškėja 1993 m. kovo 26 d. įsigijo valstybinės žemės sklypą. Sklypas susideda iš dviejų dalių, kurias skiria sodo kelias. Sklypo ribos 2008 m. lapkričio 12 d. nustatytos dalyvaujant pareiškėjai. 2010 m. balandžio 26 d., tenkinant pareiškėjos prašymą, buvo patikslinti sklypo kadastro duomenys, kurie Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti 2010 m. gegužės 4 d.Teismas konstatavo, kad byloje keliamas ginčas dėl NŽT teritorinio skyriaus sprendimo, kuriuo išnagrinėtas pareiškėjos prašymas dėl netinkamai atliktų geodezinių matavimų, teisėtumo. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Kadastro įstatymas) 3 straipsnio 4 dalį, kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius neturėjo teisės kadastro duomenų vertinti kitaip, nei jie yra įrašyti kadastre. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, kad suinteresuoti asmenys negali reikalauti, kad NŽT atliktų kadastrinių matavimų teisėtumo ir teisingumo patikrą, nes tokio patikrinimo atlikimo nenumato specialiosios teisės normos, reglamentuojančios kadastro duomenų tikslinimą ir keitimą (2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-112/2014).Teismas nurodė, kad kadastre įrašytų duomenų pakeitimą reglamentuoja Kadastro įstatymo 9 straipsnis, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad kadastro duomenys keičiami, jeigu yra buvusių ir prašomų pakeisti kadastro duomenų matavimų neatitikimai, pateikiami kitokie (tikslesni) matavimo duomenys, negu yra įrašyti kadastre. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėja turi teisę kreiptis su prašymu į matininką ir, esant matavimo duomenų neatitikimams, juos tikslinti.
III.
Pareiškėja S. G. L. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti (b. l. 79–82). Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja argumentus nurodytus pirmosios instancijos teismui ir pastebi, kad teismas skundžiamame sprendime neatsižvelgė į tai, kokia buvo pareiškėjos tikroji valia (pasirašant matininko dokumentus) ir reali faktinė situacija. Pasak pareiškėjos, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad minėti kadastro duomenys apskritai negalėjo būti įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą, nes neatitiko pareiškėjos tikrosios valios. Pareiškėja pažymi, kad kadastrinių matavimų planas buvo parengtas su trūkumais, nesilaikant procedūros, todėl negalėjo būti registruojamas registre. Pareiškėja paaiškina, kad ji matininkui buvo aiškiai nurodžiusi, kad nesutinka su pateiktais matavimais, o tai patvirtina aplinkybę, kad dokumentai neatitiko tikrosios pareiškėjos valios.Atsakovas NŽT Vilniaus rajono skyrius atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 93–96).2018 m. vasario 9 d. pareiškėja S. G. L. pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad atsisako savo apeliacinio skundo (b. l. 109).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Ši byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakcijos, galiojusios iki 2016 m. birželio 30 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka.Pareiškėja 2018 m. vasario 9 d. pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad atsisako paduoto apeliacinio skundo. Pareiškėja prašymą teismui pateikė ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja turi teisę atsisakyti paduoto apeliacinio skundo.Pagal ABTĮ 132 straipsnio 2 dalį, kai apeliacinį skundą padavęs asmuo jo atsisako, teismas apeliacinį procesą nutraukia, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje administracinėje byloje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, apeliacinis procesas nutraukiamas.Apeliacinio skundo atsisakęs asmuo pakartotinai jį paduoti neturi teisės (ABTĮ 132 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 132 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą pagal pareiškėjos S. G. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. G. L. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Nutartis neskundžiama.