Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutarimą, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla V. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹⁴ str. 1 d., nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas V. M. buvo surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 172¹⁴ str. 1 d., dėl to, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir privalėdamas organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą ir atsakyti už bendrovės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose numatytų pareigų vykdymą, bei būdamas paskirtu vadovaujančiu asmeniu, kuris organizuoja Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme (toliau – PPTFPĮ) nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, nevykdė šių reikalavimų: iki 2014-02-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sistemiškai nebuvo atlikdamas tinkamas klientų tapatybės nustatymas prieš pradedant dalykinius santykius (pasirašant kredito sutartis su klientais ir išduodant paskolas), kai klientas fiziškai nedalyvavo nustatant jo tapatybę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų tapatybę nustatydavo iš kliento, internetinėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos formoje nurodytų duomenų ir iš kliento asmeninės sąskaitos, esančios kredito įstaigoje atlikto 0,01 Lt mokėjimo nurodymo, kuris vadovaujantis PPTFPĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 11 straipsnio 2 dalies 3 punktu yra tik papildoma sustiprinto kliento tapatybės nustatymo priemonė, o ne trečiosios šalies informacijos apie klientą ar naudos gavėją naudojimas. Tai patvirtinantys atvejai: klientų E. U., G. K., D. K., S. M., A. P., V. D., A. Ž., J. L., D. Z., J. G., S. P., A. G., J. S., I. M., R. A., I. P. bylos. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog šiais savo veiksmais V. M. pažeidė: PPTFPĮ 2 straipsnio 22 dalį, 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 11 dalį, 14 dalį, 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 13 straipsnio 1 dalį; 2008-09-24 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 942 patvirtintų taisyklių dėl kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo (toliau – Taisyklės) 3, 8, 10, 20, 21 ir 22 punktus; 2009-08-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus V. M. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos taisyklių (toliau – Bendrovės taisyklės), kurios 2009-09-16 suderintos su FNTT, 14.1, 17.1, 22, 28.2, 32.1, 34 punktus.

Apeliaciniu skundu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) direktorius K. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. M. skiriant administracinę nuobaudą.

Nurodo, jog nesutiktina su teismo nuomone, kad UAB „„(duomenys neskelbtini)“ tinkamai nustatydavo kliento tapatybę iš kliento atlikto 0,01 LTL mokėjimo nurodymo. Mano, kad mokėjimo nurodymu perduodami duomenys, gaunami iš bankų per šių bankų elektroninės bankininkystės sistemas, t. y. asmens vardas, pavardė, asmens kodas, yra pakankamai saugūs, tačiau kliento atliktas mokėjimo pavedimas iš kitos kredito įstaigos yra tik papildoma sustiprinto kliento tapatybės nustatymo priemonė, kai kliento tapatybė nustatoma jam fiziškai nedalyvaujant, o ne Trečiosios šalies informacijos apie klientą ir (ar) naudos gavėją naudojimas. Pažymi, kad pagal dabartinį teisinį reglamentavimą informacijos apie klientą, gaunamos kartu su kliento pavedimu iš kredito įstaigos, neužtenka, kad būtų gauta visa kliento tapatybei nustatyti reikalaujamų duomenų apimtis. Taisyklių pakeitimai įsigalioję nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d., nekeitė pasinaudojimo Trečiosios šalies informacija, duomenis tvarkos. 2013 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos pažymos Nr. NV-890 dėl Taisyklių pakeitimo 2 p. bei Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymoje apibrėžiama, kad nutarimo keitimo tikslas – sudaryti sąlygas finansų įstaigoms kliento tapatybę nustatyti ir nuotoliniu būdu (atidarant sąskaitą) naudojant kvalifikuotą elektroninį parašą. Taip pat pažymėjo, kad iki Vyriausybės nutarimo pakeitimo įsigaliojimo finansų įstaigos galėjo nustatyti kliento tapatybę tik gavusios iš kliento asmens dokumento originalą. Įsigaliojus 8 p. pakeitimams, buvo reglamentuota, kad tapatybei nustatyti turi būti pateikti dokumentų originalai arba šių dokumentų kopijos su notaro liudijimu, o įsigaliojus 10 p. pakeitimams, reglamentuotas ir kvalifikuoto elektroninio parašo naudojimas, kuris visiškai nėra susijęs su naudota mokėjimo nurodyme esančia informacija, gauta iš kredito įstaigos. Apelianto teigimu, prieš ir po taisyklių pakeitimo, reikiamą duomenų apimtį kliento tapatybei nustatyti garantuoja duomenys gauti iš asmens dokumento, o ne iš mokėjimo nurodymo, kaip teigia teismas. Taisyklių 8 p. ir 9 p., kaip ir iki minėtų pakeitimų, finansų įstaigoms, kurios pasinaudoja Trečiosios šalies informacija, duomenis apie klientą, galioja visos apimties, be jokių išimčių. Pasak apelianto, tokį normų aiškinimą grindžią ir susiklosčiusi teismų praktika.

Apeliaciniame skunde, taip pat pažymima, kad V. M. tiek FNTT, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tais atvejais, kai kliento tapatybė buvo nustatinėjama tiesiogiai jam nedalyvaujant, prašydavo kliento užsiregistruoti internetinėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos formoje ir iš kliento asmeninės sąskaitos, esančios kredito įstaigoje, atlikit 0,01 LTL mokėjimo nurodymą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Tokiais atvejais UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapatybei nustatyti nebuvo pateikiami dokumentų originalai arba šių dokumentų kopijos su notaro liudijimu, patvirtinančiu dokumento kopijos tikrumą, ko imperatyviai reikalauja Taisyklių 8 p. Be to, V. M. patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo klientų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijų, ko imperatyviai reikalauja PPTFPĮ 16 str. 9 p. FNTT patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtintos vidinės procedūros, susijusios su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu, faktiškai buvo ignoruojamos, nes klientų tapatybė buvo nustatoma pagal visai kitą vidinėse procedūrose nereglamentuotą tvarką.

Šių išdėstytų aplinkybių pagrindu, mano, kad pavedimas iš sąskaitos kitoje finansų įstaigoje yra papildoma sustiprinto kliento tapatybės nustatymo priemonė, bet ne atskira pakankama kliento tapatybės nustatymo priemonė. Finansų įstaigos, nustatydamos kliento tapatybę, turi taip pat vykdyti bendrus tapatybės nustatymui keliamus reikalavimus, reglamentuotus PPTFPĮ 9-11 str. ir Taisyklėse, o minima papildoma priemonė yra nustatyta siekiant sumažinti riziką dėl to, kad kliento tapatybė yra nustatoma klientui tiesiogiai nedalyvaujant. Anot apelianto, šių aptartų aplinkybių pagrindu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutarimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas.

Apeliacinis skundas nenagrinėtinas.

ATPK 302¹¹ straipsnyje yra įtvirtintas vienas iš pagrindinių procesinių principų: pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį, apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

Siekiant tinkamai įgyvendinti šias įstatymo nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, būtina žinoti tikslią skundą pateikiančio asmens ar institucijos poziciją dėl, jų nuomone, reikalingų pakeitimų, inkriminuojant konkrečius veiksmus ar juos kvalifikuojant, skiriant nuobaudas ar prašant nubausti asmenis tais atvejais, kai jų atžvilgiu bylos buvo nutrauktos, taip pat kai prašoma pagriežtinti paskirtas nuobaudas ar skirti papildomas nuobaudas, kad, bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, nebūtų pabloginta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtis daugiau, nei to prašoma apeliaciniame skunde.

Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje esančio apeliacinio skundo, juo prašoma apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. M. pagal ATPK 172¹⁴ str. 1 d., paskirti administracinę nuobaudą.

Tai akivaizdus apeliacinio skundo trūkumas, kurio nepašalinus byla negali būti nagrinėjama apeliacine tvarka apygardos teisme.

ATPK 302⁶ straipsnyje nurodyta, kad apeliacinio skundo dėl apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo klausimą sprendžia apylinkės teismas. Šiame straipsnyje taip pat nustatyta ir apeliacinio skundo trūkumų pašalinimo tvarka. Atsižvelgiant į išdėstyta, byla su apeliaciniu skundu grąžintina apylinkės teismui iš naujo spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą kartu su FNTT direktoriaus K. J. skundu Vilniaus miesto apylinkės teismui spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą.

Nutartis neskundžiama.