Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2016-04-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-62-443/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-04-06
Bylos Nr.
1-62-443/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27199-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arturas Rauktys
Nukentėjusysis
V. A.
Kaltinamasis
G. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-62-443/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27199-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1.; 2.3.6.4.2. (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 6 d.Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, nukentėjusiai V. A., kaltinamajai G. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, nedirbanti, pradinio išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji G. J. 2015 m. gegužės 13 d. apie 11 val. Kęstučio g. 9, Šakiuose, viešoje vietoje, prie gyvenamojo namo, įžūliu elgesiu demonstruodama aiškų žmogaus ir visuomenės normų niekinimą, siekdama priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia, be jokios dingsties, smogė kumščiu V. A. į dešinį šoną krūtinės srityje ir tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, – tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino kalta. Be to, kaltinamosios kaltė įrodyta sutrumpinto įrodymų tyrimo metu išvardintais ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų ir nukentėjusiosios parodymais, protokolu-pareiškimu, įvykio vietos apžiūros protokolu bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamoji G. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2015 m. gegužės mėnesio viduryje, dienos ir konkretaus laiko neprisimena – bet laikas teisingai nurodytas kaltinamajame akte, ji su A. O. ėjo Kęstučio gatve, Šakiuose. Prieš tai su A. O. buvo išgėrę pora “bliaubių” alaus (po 1 l talpos), 7,5 stiprumo. Jautėsi nestipriai apsvaigusi. Ant tilto per Siesarties upelį pamatė dvi moteris, šluojančias šaligatvį. Moterys buvusios nematytos. A. O. pajuokaudamas griebęs už šluotos jaunesnei moteriai ir pasakęs, kad įmes į Siesartį. Ta moteris labai supykusi, lyg kažką ranka pagrūmojusi. Kaltinamoji tai moteriai pasakiusi, kad ta nelįstų prie jos draugo ir priėjusi smogusi jai kumščiu į dešinį šoną. Po smūgio ta moteris susirietusi. G. J. supratusi, kad sudavusi stiprų smūgį. Dėl padaryto sužalojimo labai gailisi.

Kadangi po kaltinamosios apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, teismo protokoline nutartimi, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 273 str. 1 d. ir 291 str. 2 d., byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, išvardinti ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų ir nukentėjusiosios parodymai, kiti surinkti įrodymai.

Liudytoja R. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-05-13 ji atidirbinėjo už gaunamas pašalpas Šakių mieste. Kartu dirbo su V. A., šlavė gatves netoli Siesarties, Kęstučio gatvėje. Bedirbant pro jas parėjo vyras su moterimi, kuriuos žino iš matymo. Tos moters vardas G. Su V. A. buvo trumpam pasidėjusios šluotas, kai praeidamas vyriškis paėmė šluotą, kad bus gerai namuose tokia šluota. Tai pamačiusi V. A. liepė jam šluotą padėti. Šalia buvusi moteris G. liepė nesikabinėti V. A. ir jai smogė kumščiu į šoną. Po minėto smūgio V. A. jautėsi blogai, todėl liudytoja ją palydėjo ją į seniūniją (b. l. 23).

Liudytojas A. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gegužės mėnesį, nežino dienos ir laiko, jis kartu su G. J. ėjo iš namų Kęstučio g. 11 į miestą. Truputį paėję, ties Kęstučio g. 9 pažymėtu gyvenamuoju namu matė, kad dvi moterys šlavė šaligatvį. Praeidamas pro moteris jas užkalbino juokais, kažką sakė apie šluotą. Pats ėjo truputį priekyje G. J. ir tikrai nematė, kad ji būtų sudavusi smūgį kuriai nors iš tų moterų. Nežino, kas galėjo įvykti, bet žino, kad G. J. galėjo supykti, kad jis užkabino moteris ir jam paėjus ši galėjo suduoti. Ji kai išgėrusi, būna agresyvi. Ar tą rytą buvo gėrę alaus – neprisimena (b. l. 25).

Nukentėjusi V. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-05-13 apie 11 val. ji su R. Š. už gaunamas pašalpas dirbo Šakių mieste, Kęstučio gatvėje prie 9 numeriu pažymėto namo, kai pro šalį ėjo vyriškis ir moteris. Praeidamas vyriškis paėmė iš jos šluotą, o nukentėjusioji pasakė, kad šluota yra Šakių seniūnijos inventorius.Tada priėjo su vyriškiu buvusi moteris prie jos ir smogė kumščiu jai į dešinį šoną. Kadangi šoną skaudėjo, dėl to kreipėsi į Šakių ligoninę. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji parodė, kad jos žiniomis ta moteris, kuri jai sudavė, yra vardu G., ir jeigu reikėtų ją atpažintų. Dėl įvykio reikškia civilinį ieškinį 168 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 20, 21).

Ikiteisminio tyrimo metu parodžius atpažinti asmenį iš nuotraukų, nukentėjusioji V. A. iš jai pateiktų nuotraukų atpažino, kad ją sužalojo G. J. (b. l. 26-27).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G139/15(10) nustatyta, kad V. A.

kūne sužalojimų nerasta (b. l. 34).

Pagal UAB ,,Šakių psichikos sveikatos centras" pateiktą pažymą įtariamoji G. J. yra gydytojo psichiatro ligų kabineto įskaitoje. Diagnozė: lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais (b. l. 49). Priklausomybės ligų įskaitoje nėra.

Iš 2016-01-14 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 84TPK-8/2016 nustatyta, kad G. J. nusikaltimo padarymo metu galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. G. J. nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu konstatuojama įgimta silpnaprotystė - F70.1. Lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, F10.2 Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Dėl konstatuoto psichikos sveikatos sutrikimo tiriamoji nėra pavojinga visuomenei, priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės netaikytinos. Su G. J. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, ji gali dalyvauti teisme bei atlikti bausmę (b. l. 49, 56, 64-66).

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamoji viešoje vietoje, mieste prie gyvenamojo namo, įžūliu elgesiu demonstruodama aiškų žmogaus ir visuomenės normų niekinimą, siekdama priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia, be jokios dingsties, smogė kumščiu nukentėjusiajai į dešinį šoną krūtinės srityje ir tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, – padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Byloje kaltinamajai reiškiami nukentėjusiosios civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuos kaltinamoji pripažįsta visiškai.

Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. 1 d. numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginia nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Teismas pripažįsta, kad dėl tyčinių kaltinamosios – civilinės atsakovės, veiksmų nukentėjusiajai – civilinei ieškovei, padaryta turtinė žala, tai yra egzistuoja visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. V. A. po kaltinamosios nusikalstamų veiksmų jos atžvilgiu turėjo išlaidų vykdama pas gydytojus, pirkdama vaistus bei kitų sunkiai suskaičiuojamų ir parodomų išlaidų, kurias vertina 168 Eur ir tokį ieškinį visiškai pripažįsta kaltinamoji.

Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principų kriterijais, teismas vertina nukentėjusiajai esant priteistinus 168 Eur turtinės žalos atlyginimo iš kaltinamosios.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas, priteisdamas asmeniui kito asmens nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes, negalavimų pobūdį, trukmę ir kita. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Tačiau pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga, prioritetą teikiant žalą patyrusiam asmeniui. Taip pat žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. Be to, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismo priedermė yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006).

Teismas pripažįsta, kad dėl tyčinių kaltinamosios veiksmų nukentėjusiajai tikrai padaryta neturtinė žala, – ji patyrė civiliniame ieškinyje motyvuotai nurodytą fizinį skausmą, negatyvius dvasinius išgyvenimus, įvairius ribojimus ir nepatogumus dėl jai sukelto skausmo, – tokie išliekamieji reiškiniai kaip baimė būti vienai, būti užpultai, nukentėjusiąją, jos pagrįstu ir akivaizdžiai suprantamu teigimu, persekioja iki šiol.

Teismas, šioje baudžiamojoje byloje įvertindamas neturtinės žalos nustatymo kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgdamas į tai, kad: nusikalstama veika, kurios metu buvo nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, padaryta tyčia; nukentėjusioji patyrė jos nurodomus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, suvaržymus ir nepatogumus; kaltininkė pripažįsta savo kaltę ir civilinį ieškinį; kaltinamoji yra pakankamai jauno amžiaus, gali dirbti ir uždirbti; kaltinamoji yra netekėjusi, neturi nepilnamečių vaikų. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, į susiformavusią teismų praktiką, priteisiant analogiškus civilinius ieškinius (tiesiogiai nuo nusikaltimų nukentėjusiems asmenims priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumos pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. yra nuo 500 Lt iki 10 000 Lt arba nuo 145 Eur iki 2896 Eur), sprendžia, kad protingas ir teisingas nukentėjusiajai iš kaltinamosios priteistinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nukentėjusios V. A. reikalaujami 500 Eur.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi nusikaltusi; atsakomybę sunkinančia aplinkybe – nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio.

Kaltinamajai nepaskirta jokia kardomoji priemonė.

Skirdamas bausmę kaltinamajai teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nusikaltimas nesunkus (BK 284 str. 1 d.); į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus, tikslus – nusikaltimas padarytas dėl nepagrįsto nesusivaldymo, visuomenės negerbimo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo, alkoholio vartojimo; į kaltinamosios asmenybę, amžių, socialinę brandą, mentalitetą – kaltinamoji yra pilnametė, anksčiau neteista, niekur nedirbanti, yra psichiatro ligų kabineto įskaitoje; į tai, kad visiškai pripažįstami byloje reiškiami civiliniai ieškiniai, tačiau jokia civilinio ieškinio dalis nėra atlyginta; į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

Teismo vertinimu, kaltinamajai skirtina įstatymo numatyta viešųjų darbų bausmė, kurią atlikti kaltinamoji teisiamajame posėdyje nurodė sutinkanti. Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. pagrindu bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Tokia bausmės rūšis kaltinamajai kartu suteiktų galimybę atitinkamai susirasti darbą, dirbti, užsidirbti ir užtikrinti greitesnį civilinių ieškinių atlyginimą.

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti 6 mėn. (šešiems mėnesiams) viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę 4 mėn. (keturis mėnesius) viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui.

Civilinius ieškinius tenkinti visiškai.

Priteisti iš G. J. 168 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo civilinės ieškovės V. A. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Šakių rajono apylinkės teismui.

Teisėjas Arturas Rauktys