Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, dalyvaujant privačiai kaltintojai – nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei O. T., jos įgaliotajam atstovui adv. Georgijui Zavtrakovui, vertėjai Violetai Dobrovolskienei, kaltinamajai R. S., jos gynėjai adv. Loretai Kraujutaitienei, specialistei Sofijai Makšimaitei, liudytojams A. G., V. A. T., L. S., V. S., R. S., M. S., viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, netekėjusi, auginanti kūdikį, nedirbanti, neteista,

-kaltinama pagal LR BK 140 str. 1 d., 155 str.1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji R. S. kaltinama tuo, kad ji 2011 metų birželio mėn.9 d., apie 18-19 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo laiptinėje, tarpusavio konflikto metu, koja vieną kartą spyrė O. T. į sėdmenis, ranka vieną kartą trenkė jai į galvą, po to spyrė į O. T. buto Nr.1 duris, kurios nuo spyrio stipriai trenkėsi į nukentėjusiosios rankas, tuo padarydama nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą; be to, spyriu į sėdmenis O. T. buvo viešai užgauliai pažeminta, šiurkščiai pažeistas jos orumas, t.y. kaltinama nusikaltimų, numatytų LR BK 140 str.1 d.,155 str.1 d., padarymu. Kaltinamoji R. S. pagal LR BK 140 str.1 d., 155 str.1 d. išteisintina, kadangi neįrodyta, jog kaltinamoji dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas(LR BPK 303 str.5 d.2 p.).

Kaltinamoji R. S. dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų kalta neprisipažino ir parodė, kad jau daug metų tarp jos šeimos ir kaimynės O. T. vyksta įvairūs konfliktai, kurių priežastis yra ta, kad kaimynė ieško priekabių įvairiausiais pretekstais, yra nesugyvenamo charakterio, kišasi į kitų kaimynų privatų gyvenimą, kaltina aplinkinius vagystėmis. Visai kitoks yra jos vyras V. T., kuris niekada neužgaulioja kaimynų, su visais aplinkiniais elgiasi kultūringai, sugyvena gerai. 2011 metų birželio 9 d., apie 18.30 val.( tikslaus laiko neprisimena), R. S., būdama namuose, išgirdo sesers V. riksmą, sklindantį iš kiemo. Kartu su mama išbėgusios į bendro naudojimo koridorių, pamatė seserį V., ant kurios motinos pažįstamas V. iš laistymo žarnos pylė vandenį. Sesuo buvo visa šlapia - jos plaukai ir drabužiai buvo permirkę vandeniu. Koridoriuje taip pat buvo V. draugė R., kuri stovėjo atokiau. Nukentėjusiosios žento A. koridoriuje nebuvo. Pamatęs kaltinamąją ir jos motiną V. tuoj pat iš koridoriaus pasišalino. Nespėjus paklausti V. kas įvyko tarp jos ir V., staiga su trenksmu plačiai atsivėrė kaimynės O. T. buto durys. Stipriai stumiamos į lauko(koridoriaus) pusę durys kliudė kaltinamosios šoną, tik laimingo atsitiktinumo dėka jomis nebuvo užgautas R. S. pilvas (tuo metu kaltinamoji buvo 4 mėn. nėštumo). Atsidarius durims tarpduryje pasirodė kaimynė O. T., kuri, nieko nesakydama, iškart puolė prie kaltinamosios, įsikabindama viena ranka į R. S. krūtinę, o kita – į jos kairės rankos riešą ir plaštaką, mosikuodama rankomis ar tai specialiai ar netyčia sudavė į pilvą, kliudė kaltinamosios rankas. Iš kaltinamosios rankos pradėjo bėgti kraujas, kuriuo buvo ištepta maikutė, kurią įvykio metu vilkėjo kaltinamoji. R. S. motina, matydama smurtą, daromą jos dukters atžvilgiu, pribėgusi atsistojo tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios. Tuo metu kaimynė O. atsitraukė link savo buto durų. Tuoj pat nukentėjusiąją į butą įstūmė staiga į koridorių išbėgęs jos vyras V., kurio konflikto metu bendro naudojimo patalpoje nebuvo. Iškart po minėto konflikto V. su R. nuėjo į motinos butą, o kaltinamoji su motina – į savo butą. Kur dingo V., R. S. nepastebėjo. Po įvykio –tą ir kitą dieną- kaltinamajai labai skaudėjo pilvą. Tą patį vakarą ji kreipėsi į medikus(vyko kartu su motina). R. S. buvo konstatuota odos įdrėskimai kairio riešo srityje, kairėje plaštakoje. Šie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamoji kategoriškai neigia tyčia spyrusi nukentėjusiajai į kojas ir sėdmenis bei rankomis smūgiavusi į galvą. Neneigia, kad nuolat varstomomis durimis galėjo būti sužalota O. T., kadangi keletą kartų jas bandė uždaryti kaltinamoji, turėdama tikslą jomis ne sužaloti kaimynę, o nutraukti pastarosios neteisėtus veiksmus. Prieš išvykdama pas medikus R. S. matė iš namų išeinančius sutuoktinius O. ir V. T.. Nukentėjusioji atrodė „normaliai“, jokių sužalojimų nesimatė. Kaltinamosios įsitikinimu, ši baudžiamoji byla ne kas kita kaip kaimynės noras „suvedinėti senas sąskaitas“, kurios siekia ne vieną dešimtmetį. Nesutinka su nukentėjusiosios pareikštu civiliniu ieškiniu. Prašo teismą jį atmesti, o ją išteisinti. Kategoriškai teigia, kad konflikto metu O. T. žento A. G. įvykio vietoje nebuvo ir jis teisme davė neatitinkančius tikrovės parodymus, o V. T. ne tik nematė, bet ir negalėjo matyti konflikto, kadangi iš buto į koridorių išbėgo tik sekundei, sugriebė savo žmoną už pečių ir įstūmė ją į butą. Kaltinamoji, be to, parodė, kad jokio konflikto įvykio metu tarp jos ir jos sesers V. nebuvo, jų skirti motinai nebuvo jokio būtinumo.

Šie kaltinamosios R. S. parodymai yra nuoseklūs, itin argumentuoti, juose nėra absoliučiai jokių prieštaravimų, jie teismui nekelia jokių abejonių, jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.

Nukentėjusioji O. T. parodė, kad ji gyvena kaimynystėje su S. šeima. Jau daug metų su pastarąja vyksta konfliktai dėl netinkamo L. S. ir jos dukters R. elgesio, tačiau kuo pasireiškia S. „netinkamas elgesys“ nukentėjusioji konkrečiai teismui paaiškinti negalėjo, apsiribodama teiginiu, kad S. yra baustos už šuns nepriežiūrą, o R. buvęs sugyventinis yra vagis. Šių metų birželio 9 d., vakare(galėjo būti 18-19 val.), O. T., būdama savo bute (tuo metu ruošėsi su vyru vykti į parduotuvę), laiptinėje išgirdo triukšmą. Be to, pasigirdo trenksmai į jos buto duris. Kas į jas trankė – nežino. Atidariusi duris, namo bendro naudojimo koridoriuje pamatė seseris S. – R. ir V., kurios tarpusavyje stumdėsi. Prie jų stovėjo L. S., kuri bandė išskirti besistumdančias dukras. Kitų asmenų koridoriuje nepastebėjo. Paprašius daugiau nedaužyti jos buto durų, kaltinamoji koja spyrė O. T. į sėdmenis, ranka trenkė į galvą bei spyrė į duris, kuriomis buvo sužalotos nukentėjusiosios rankos. Teigia, kad kaltinamosios veiksmais ji buvo ne tik sužalota, bet ir pažeminta, t.y. įžeista. Mano, kad įvykį turėjo matyti jos žentas A. G., kuris tuo metu buvo ant laiptų bei jos vyras, kuris įvykio metu buvo bute. Kur tuo metu buvo jos dukra, kuri tą dieną buvo atvykusi pas ją su vyru, nukentėjusioji nežino. Prašo teismą, pripažinus R. S. kalta pagal du baudžiamojo kodekso straipsnius, priteisti iš jos turtinę žalą -119 Lt 55 ct, ir neturtinę žalą 5.000 litų. Taip pat prašo priteisti iš kaltinamosios atstovavimo išlaidas.

Liudytojas A. G. parodė, kad jis yra nukentėjusiosios O. T. žentas. Įvykio dieną(datos nežino) jis kartu su žmona atvažiavo pas uošvienę. Apie 18-19 val., būdamas kieme prie namo, išgirdo laiptinėje triukšmą. Priėjęs prie laiptų, koridoriuje pamatė stovintį kaltinamosios mamos draugą, kaltinamąją, kuri mušėsi su savo seserimi („buvo susikibę“) bei kaltinamosios motiną, kuri skyrė besimušančias dukteris. Kitų asmenų laiptinėje nepastebėjo. Kažkuriuo metu iš buto į koridorių išėjo jo uošvienė, kurią iškart puolė R. S., sudavė jai kumščiu į ranką ar į petį, dar spyrė į klubą, stipriai trenkė durimis. Išėjus į koridorių uošviui, visi išsilakstė. Liudytojo žmona prie laiptinės nepasirodė, kadangi jai „nebuvo įdomu kas ten vyko“. Kadangi „viskas vyko greitai“ jis nespėjo „nieko apginti“. Po konflikto A. G. teigia nepamenantis kur ėjo, tačiau teigia matęs, kad uošviai dar kurį laiką buvo bute, o po to išvyko į parduotuvę. Kur koks asmuo konkrečiai stovėjo(buvo) koridoriuje konflikto metu liudytojas teismui paaiškinti negalėjo, teigdamas, kad visų įvykio detalių neprisimena, kadangi nuo jo praėjo daug laiko.

Liudytojas V. A. T. parodė, kad nukentėjusioji yra jo žmona, o kaltinamąją „pažįsta nuo gimimo“. Įvykio dieną buvo namuose, su žmona ruošėsi važiuoti į parduotuvę. Pirma į koridorių išėjo žmona, jis rengėsi eiti iš paskos. Durys buvo atviros. Kadangi „seniai viskas buvo, visko nepamena“, tačiau pamena, kad tik žmonai išėjus į koridorių, jai spyrė koridoriuje buvusi R. bei „durimis trenkė smūgį“, pasakydama „tau čia už šuniuką“. Žentas vėliau jam pasakojo, kad jis tuo metu buvo prie lauko durų. Teigia, kad įvykio metu koridoriuje nebuvo R. ir M.. Po konflikto žmona skundėsi galvos skausmais, tą dieną sužalojimų ant žmonos kūno nematė, nes jis išėjo į darbą, o žmona liko namuose.

Liudytoja L. S. parodė, kad ji yra kaltinamosios R. S. motina. Su kaimyne O. T. nesugyvena dėl konfliktiško nukentėjusiosios charakterio.2011-06-09, po pietų, būdama su dukra R. pastarosios bute, išgirdo dukters V. riksmą, sklindantį iš lauko. Išbėgusi kartu su R. į laiptinę joje pamatė verkiančią šlapią dukrą V., ant kurios L. S. pažįstamas V. iš laistymo žarnos pylė vandenį. Laiptinėje, be V. ir V., buvo V. bendramokslė vardu R.. O. T. žento A. (t.y. A. G.) nei laiptinėje, nei prie įėjimo į ją, nebuvo. Tai liudytoja teigia kategoriškai. Paklausus V. ir V. kas čia vyksta, pastarasis tuoj pat spruko iš laiptinės, V. spėjo pasakyti, kad jai ir draugei R. einant į laiptinę , ant jos „iš šlango“ pradėjo lieti V., kuris stovėjo kieme. Laikydamas žarną rankoje jas įsivijo į laiptinę ir toliau pylė vandenį ant V. Kodėl taip elgėsi V, V. paaiškinti negalėjo. Klausinėjat V. apie netinkamą V. elgesį, staiga su trenksmu iki galo atsivėrė kaimynės O. buto durys. Stipriai stumiamos į laiptinės pusę durys kliudė R., stovėjusią arčiau kaimynės buto durų. Jos nėščia dukra, „saugodama pilvą“, atšoko nuo durų. Liudytojos teigimu, tik laimingo atsitiktinumo dėka dukra išvengė rimtesnių sužalojimų. Į laiptinę išbėgusi kaimynė O. puolė prie R., įsikabindama viena ranka į dukters krūtinę, o kita- į jos kairę ranką riešo srityje. Matydama neteisėtus kaimynės veiksmus, L. S. atsistojo tarp O. T. ir R.. Tuo metu nukentėjusioji pradėjo trauktis link savo buto durų. Išbėgęs į koridorių O. T. vyras įsitempė ją į butą. Tuo visas konfliktas ir baigėsi. Jo metu liudytojos dukra jokio smurto O. T. atžvilgiu nevartojo. Atvirkščiai, agresyviai elgėsi pati nukentėjusioji, kuri iškart po konflikto su vyru kažkur išvyko.Po įvykio dukra skundėsi skausmais pilvo srityje. Tą patį vakarą R. kreipėsi į medikus. Jai buvo konstatuoti įdrėskimai kairio riešo srityje, kairėje plaštakoje. Liudytoja taip pat parodė, kad konflikto metu jos dukra R. keletą kartų bandė nesėkmingai uždaryti O. T. buto duris, tačiau tai padaryti jai nepavyko. Neatmeta galimybės, kad bandant uždaryti duris jomis galėjo būti atsitiktinai sužalota O. T..

Analogiškus parodymus davė liudytojos V. S. ir R. S..

Liudytoja M. S. parodė, kad ji nuo „senų laikų“ pažįsta kaltinamosios šeimą ir kaimynę O.. Žino, kad S. ir O. nesugyvena, kadangi pastaroji yra konfliktiškas žmogus. Apie nagrinėjamą įvykį sužinojo iš L. S.. Pastaroji jai pasakojo, bendraujant „Skype“, kad kaimynė O. sužalojo jos nėščią dukrą R..

Nukentėjusiosios O. T., liudytojų A. G., Vinco A. T., L. S., V. S., R. S., M. S. parodymuose nėra jokių kaltinamosios R. S. kaltės įrodymų.

Specialistė Sofija Makšimaitė parodė, kad ji pateikė specialisto išvadą Nr. G 1580/11(02), kuria O. T. konstatuota poodinės kraujosruvos kairio dilbio srityje, kairiame rieše, dešinio sėdmens srityje, odos nubrozdinimai dešiniajame dilbyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti prieš 3-5 dienas iki apžiūros. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti „apie 5 smūgių pasekoje“. Ant sėdmenų rasti sužalojimai padaryti panaudojant jėgą. Visos rastos kraujosruvos buvo melsvai-žalsvos spalvos. Galvoje išorinių sužalojimų nėra.

Netikėti specialistės parodymais nėra pagrindo, tačiau šiuose parodymuose nėra jokių įrodymų, kad sužalojimus nukentėjusiajai padarė kaltinamoji R. S..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad nei bylos parengimo nagrinėti, nei jos nagrinėjimo metu nesurinkta jokių duomenų, rodančių, kad kaltinamoji R. S. padarė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, o būtent:

Pirma. Kaltinimas iš esmės grindžiamas tik nenuosekliais nukentėjusiosios O. T. parodymais. Šių parodymų nenuoseklumas akivaizdus analizuojant nukentėjusiosios teiginius, išdėstytus jos skunde dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka, ir teisiamojo posėdžio metu.

Antra. Nukentėjusiosios parodymų argumentuotai, objektyviai ir kategoriškai nepatvirtino liudytojai- nukentėjusiajai artimi asmenys – žentas A. G. ir sutuoktinis V. A. T..

Trečia. Liudytojos L. S.,V. S., R. S., M. S. teisiamojo posėdžio metu davė nuoseklius, itin argumentuotus parodymus, kuriuose nėra absoliučiai jokių prieštaravimų ir kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.

Ketvirta. Privačios kaltintojos pateiktas kaltinimas pagal LR BK 155 str.1 d. yra išvis absurdiškas. Nukentėjusioji nei skunde dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, nei duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu nenurodė nei vienos veikos, sudarančios nusikaltimo, numatyto LR BK 155 str.1 d., objektyviąją pusę. Privačios kaltintojos teiginys, kad „spyris į sėdmenis yra šiurkštus asmens orumo pažeidimas“ yra ne kas kita, kaip žmogaus, neturinčio atitinkamo teisinio išsilavinimo, samprotavimai, neturintys nieko bendro su baudžiamuoju įstatymu ir baudžiamosios teisės teorija.

Ryšium su išdėstytu, kaltinamoji R. S. pagal LR BK 140 str.1 d. ir 155 str.1 d. išteisintina, kadangi neįrodyta, jog kaltinamoji dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (LR BPK 303 str.5 d.2 p.).

Civilinis ieškinys, pareikštas nukentėjusiosios O. T., atmestinas (LR BPK 115 str.3 d.1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 301, 302 str.str.,303 str.1,5 d. 2p.,304, 305, 307, 308 str. str.,

nusprendžia:

R. S. pagal LR BK 140 str.1 d.,155 str.1 d. išteisinti, kadangi neįrodyta, jog kaltinamoji dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (LR BPK 303 str.5 d.2 p.).

Civilinį ieškinį, pareikštą nukentėjusiosios O. T., atmesti ( LR BPK 115 str.3 d.1 p.).

Kardomosios priemonės R. S. neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį nuosprendį priėmusį teismą.