Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės atsakovei advokatei Kristinai Pralgauskaitei, atsakovų atstovui advokato padėjėjui Gintarui Degimui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės K. N. ieškinį atsakovams E. J. ir J. J. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašo ieškinį tenkinti. Jos nuomone atsakovas, sudarydamas ginčijamą sandorį, siekė apsunkinti išlaikymo nepilnamečiui vaikui išieškojimo galimybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Sandorio pripažinimas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.

Actio Pauliana taikymo sąlygos, būtinos kreditoriui ginčijant skolininko sudarytus sandorius, yra: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (neatlygintinio sandorio sudarymo atveju pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį ši sąlyga nebūtina); 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.

Taigi viena CK 6.66 straipsnio taikymo būtinų sąlygų – actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad teismui sprendžiant actio Pauliana turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai: ar dėl sudaryto ginčijamo sandorio susidaro faktinis skolininko nemokumas, nulemiantis skolininko nesugebėjimą vykdyti prievoles, ar kreditoriaus teisės ir interesai pažeidžiami kitais būdais, pasunkinant galimybę kreditoriui nukreipti reikalavimus į skolininką.

Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Turto bankas“ v. BAB ,,Rimeda“, bylos Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB ,,Cetarium“ kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; kt.).

Actio Pauliana tikslas yra pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu taikyti restituciją, sugrąžinant skolininkui turtą, kurį jis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB ,,Baltijos parkingas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-423/2007; 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeBUAB „Murena“ v. UAB „Grand SPA Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-398/2012; plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 1 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį pagal kurią atsakovas E. J. sutiko mokėti išlaikymą sūnui D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) po 185 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki sūnaus D. J. pilnametystės, pavedant išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei K. N..

Iš civilinės bylos Nr. e2-1068-991/2016 LITEKO duomenų matyti, kad išlaikymo vaikui atsakovas neteikė, ieškovė pateikė vykdomąjį raštą antstolei.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas 2016-12-01 pilnai padengė išlaikymo įsiskolinimą. Tuo pagrindu atsakovas pateikė antstolei Viktorijai Vėliuvienei prašymą panaikinti areštą jam priklausančiai buto daliai. Antstolė šį prašymą tenkino ir areštą panaikino. Po to, atsakovas jam priklausančią buto dalį padovanojo savo motinai J. J., 2017-01-27 sudarydamas dovanojimo sutartį. Nuo 2017-01-01 atsakovas E. J. išlaikymo nepilnamečiui vaikui vėl nebemokėjo (daugiau kaip metus laiko). Išlaikymo įsiskolinimas 2018 m. sausio 16 d. buvo 2220 Eur. Prasidėjus šiam teisminiam procesui atsakovas išlaikymo skolą vėl sumokėjo. Šie įrodymai patvirtina, kad perleidęs paveldėtą buto dalį, atsakovas geruoju nevykdė prievolės išlaikyti vaiką – tik priverstinio išieškojimo laikotarpiu buvo išieškomas priteistas išlaikymas arba išlaikymą už atsakovą mokėdavo jo motina ar draugė. Atsakovas negali pateikti duomenų apie savo pajamas. Jo atstovas paaiškino, kad atsakovas uždirba apie 800 Eur, tačiau tai nepatvirtinta jokiais įrodymais.

Konstatuotina, kad atsakovas išlaikymą vaikui mokėjo nereguliariai, ilgainiui susidarydavo išlaikymo įsiskolinimai, kuriuos padengdavo tik prasidėjus priverstiniam vykdymo procesui ar iškėlus bylą teisme. Dėl nurodytų priežasčių yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ginčijama turto dovanojimo sutartis buvo sudaryta nepaisant to, kad atsakovas neturėjo nuolatinio darbo užmokesčio ir kito turto, į kurį, vykdant teismo sprendimą, galėtų būti nukreiptas susidariusio išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas. Nors atsakovas nuosavybės teise valdo žemės sklypą, tačiau šis turtas yra apsunkintas įkeitimu, atsakovas už jį nėra atsiskaitęs, pati turto vertė nedidelė. Atsakovo prievolė mokėti išlaikymą yra tęstinio pobūdžio. Dėl to atsakovas, būdamas iš esmės nemokus ir neatlygintinai perleisdamas paveldėjimo teises į buto dalį, į kurią galėjo būti nukreipiamas ieškovės išlaikymo išieškojimas pagal teismo sprendimą, pažeidė jos, kaip kreditorės, teises. Tai, kad susidarantys įsiskolinimai buvo vėliau apmokami, nelemia priešingos išvados, nes ieškovės, kaip kreditorės, teisių pažeidimo grėsmė egzistavo nuolat – atsakovas savo prievolės mokėti išlaikymą tinkamai nevykdė, nuolatinio darbo užmokesčio, kito turto neturėjo.

Nurodytos išvados atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl actio Pauliana instituto taikymo tėvų (skolininkų) pareigos mokėti vaikui išlaikymą atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. S. v. V. S. , bylos Nr. 3K-3-98/2007; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. C. v. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-535/2007; kt.).

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Pagal šio straipsnio 2 dalį dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises; neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.

Įvertinusi byloje esančius nurodytus duomenis, laikytina, kad šioje byloje atsakovo nesąžiningumo prezumpcija, sudarant ginčijamą dovanojimo sutartį su savo motina, nepaneigta. Sudarydamas ginčijamą dovanojimo sandorį atsakovas žinojo apie savo tęstinę prievolę ieškovei, šios prievolės tinkamai nevykdė, taip pat žinojo ar turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas pakenks jo mokumui, priešingas išvadas patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta (CPK 175, 185 straipsniai). Šiuo atveju, kai yra ginčijamas neatlygintinis sandoris, atsakovės J. J. (ne)sąžiningumo klausimas nėra aktualus, nes, minėta, pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant jos sąžiningumo ar nesąžiningumo.

Dar viena actio Pauliana taikymo sąlygų, būtinų kreditoriui ginčijant skolininko sudarytus sandorius, – kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Ši actio Pauliana patenkinimo sąlyga reiškia, kad kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Taigi šis institutas gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo.

Minėta, kad iš atsakovo E. J. teismo procesiniu sprendimu yra priteista mokėti po 185 Eur išlaikymą sūnui D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki sūnaus D. J. pilnametystės, pavedant išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei K. N.. Atsižvelgint į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad yra teisinis pagrindas konstatuoti ieškovės neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui ir atitinkamai teisinį pagrindą nagrinėjamoje byloje taikyti actio Pauliana institutą (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).

Dar viena actio Pauliana ieškinio patenkinimo sąlygų siejama su sutrumpintu vienerių metų ieškinio senaties terminu. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Atsižvelgiant į tai, kad tokia šio termino pradžios momento apibrėžtis atitinka bendrąją senaties termino pradžios momento apibrėžtį (CK 1.127 straipsnis), pažymėtina, kad senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios šio termino skaičiavimo taisyklės. Šio termino ieškovė nepraleido.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus, kad sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 600,00 Eur advokato pagalbos išlaidų, todėl, patenkinus ieškinį, šios sumos priteistinos iš atsakovų (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270-274 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2017 m. sausio 27 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų E. J., a.k(duomenys neskelbtini) ir J. J., a.k(duomenys neskelbtini)

Taikyti restituciją ir grąžinti atsakovui E. J. asmenines nuosavybes teise 3/8 dalis buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovų E. J. ir J. J. po 337,50 Eur (tris šimtus trisdešimt septynis eurus penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų K. N..

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.