- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-19
- Bylos Nr.
- N-556-1212-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Romanas Klišauskas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Kategorijos
- 41.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. R. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Utenos apskrities viršininko administracijos pareigūnas 2007 m. spalio 25 d. A. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodyta, kad 2007 m. spalio 25 d. nustatyta, jog A. K. perkeldama vielos tinklo tvorą savavališkai užėmė ir šiuo metu naudojasi V. R. ir L. R. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); sklypo plotas 0,05 ha; sklypo adresas (duomenys neskelbtini)) - 29 kv.m ploto dalimi. Vientisumo požiūriu užimta sklypo dalis yra sujungta su kitos paskirties žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklauso N. K. . Užimta sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi ir sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pastatais, esančiais pastarajame sklype, faktiškai naudojasi A. K. Tuo pažeidė Civilinio kodekso 4.35 straipsnio 1 dalį, 4.37 straipsnio 1 dalį. A. K. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 45 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 26 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio 1 dalyje, bylą nutraukė, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties.
Teismas konstatavo, kad A. K. nėra žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė. Jo savininkė yra N. K. Tai užfiksuota ir administracinio teisės pažeidimo protokole. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, jog pati A. K. būtų užėmusi R. priklausančio sklypo dalį. Taip pat teismas padarė išvadą, jog ir A. K. , ir V. L. R. sklypų ribos yra netikslios. Tik atlikus tikslius geodezinius matavimus, galima bus nustatyti tikslias sklypų ribas ir tada bausti kaltus asmenys už savavališką svetimos žemės užėmimą bei naudojimąsi.
II.
V. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, paskiriant A. K. baudą pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, neteisingai taikė teisės aktus.
2. Pagal ATPK 45 straipsnį atsakomybėn gali būti patrauktas bet kuris asmuo savavališkai užėmęs žemės sklypą, nepriklausomai nuo jo nuosavybės teisės statuso.
3. Netinkamai yra įvertinti įrodymai, kad A. K. kaltė neįrodyta. Teismas nevertino Utenos apskrities viršininko administracijos 2007 m. spalio 29 d. rašto Nr. (3.19)-10-739, kuriame nurodyta, kad A. K. savavališkai užėmė 29 kv.m žemės plotą. Tai nustatyta žemės buvimo vietoje atlikus patikrinimą. Tą teisme patvirtino patikrinimą atlikę liudytojai A. Juodis ir F. Šerelis.
4. A. K. pripažino, kad naudojasi užimtu žemės sklypu. V. R. žemės sklypo planas yra pažymėtas kadastro žemėlapyje ir 2007 m. sausio 10 d. įregistruotas valstybės įmonėje Registrų centro Utenos filiale. Yra nurodyti sklypo ribų ilgiai, gretimybės. Šie duomenys nėra nuginčyti, todėl pripažintini teisingais ir teismas privalėjo jais vadovautis, o ne siūlyti atlikti dar geodezinius matavimus.
5. Teismas nesiaiškino gretimų sklypų ribų, neapklausė liudytoja gretimo sklypo savininkės S. Ž., kuri galėtų patvirtinti žemės sklypo užėmimo faktą.
Atsiliepimas
Utenos apskrities viršininko administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Utenos apskrities viršininko administracija nurodo, kad teismas klaidingai interpretavo Utenos apskrities administracijos Žemės tvarkymo departamento vyriausiojo specialisto A. Juodžio ir specialisto F. Šerelio duotus parodymus teisme apie V. R. ir L. R. privačios nuosavybės teise priklausančio sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); sklypo plotas 0,05 ha; sklypo adresas - (duomenys neskelbtini)) kraštinių ilgius. Būtent, R. sklypo kraštinė, plane pažymėta „2-3“, dėl A. K. neteisėtų veiksmų - vielos tinklo tvoros perkėlimo į R. sklypą, tapo trumpesne (iki 33,60 m ilgio) negu turėtų būti (36,44 m - kaip pažymėta kadastro plane). Neteisėtai buvo užimta ne mažiau kaip 29 kv.m. ploto trapecijos formos šiaurinė R. sklypo dalis, kuri ribojasi su A. K. faktiškai valdomu sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas neišnagrinėjo, kokiu pagrindu A. K. valdo, naudoja žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei neištyrė A. K. veiksmų perkeliant tvorą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad R. ir A. K. sklypų ribos netikslios ir kad ribą galima nustatyti tik atlikus tikslius geodezinius matavimus. Atkreipia dėmesį į tai, kad žemės reformos metu sklypai yra ženklinami vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Žemės ir miškų ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207. Šios metodikos 110 punkte yra aprašyta tvarka, kuria remiantis atliekamas sklypo matavimas. Analogišku būdu riboženkliai ir sklypo ribos yra atkuriami, o reikalavimo - nustatyti posūkio taškų (arba riboženklių) koordinates valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje - t. y. atlikti tikslius geodezinius matavimus, nėra.
A. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą bei priteisti iš V. R. jos naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
A. K. nurodo, kad teismas visiškai pagrįstai nustatė, jog A. K. nėra nurodyto administracinio teisės pažeidimo subjektas ir kad nėra nustatyta jos tyčios ar neatsargumo. Teismas pagrįstai nustatė, kad nėra ir administracinio teisės pažeidimo objekto.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinei atsakomybei pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį atsirasti būtina nustatyti savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą.
Asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn inkriminuotas savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimas. Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną (kompiuterinis variantas) žodis „užimti“ aiškintinas kelėtų reikšmių. Artimiausias šios bylos kontekste - užgrobti, okupuoti. O užėmimas tada būtų suprantamas kaip užgrobimas, okupavimas. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju, svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet pats užėmimo fakto buvimas ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimas sau. Juk savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimas būtų galimas nebūtinai asmeniškai atliekant užėmimo veiksmus. Svarbu nustatyti, kad toks veiksmas atliktas savavališkai, nepriklausomai nuo to, ar veikiant tiesiogiai, ar per kitus asmenis, atliekant intervenciją į privačios nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius.
Iš administracinėje byloje esančių įrodymų spręstina, kad nukentėjusioji V. R. yra atitinkamo žemės sklypo savininkė ir kad dalis jos sklypo be jos valios buvo užimta. Tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina Žemės sklypo planas, Ištrauka iš nekilnojamojo turto registro plano (b.l. 5-6), liudytojų A. Juodžio, F. Šerelio parodymai. Neturi jokios teisinės reikšmės, kokio dydžio žemės plotas buvo užimtas. Aktuli tik užėmimo aplinkybė. O užimtos žemės dydis galėtų turėti įtakos, sprendžiant administracinės nuobaudos klausimą, bet ne veikos kvalifikavimo. Atsižvelgiant į šiuos faktinius duomenis, teigtina, jog objektyvusis požymis – savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimas, administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, egzistavo ir buvo pakankamas pagrindas dėl konkretaus asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį.
Tvirtintina, jog aptariamo teisės pažeidimo subjektu gali būti asmuo, kuris savavališkai užėmė privačios nuosavybės teise priklausančius arba valstybinę žemę, mišką ar vandens telkinius, t. y. jam nepriklausantį turtą priskyrė sau.
Asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn neginčija, kad 2007 m. rudenį pastatė vielinę tvorą, bet neigia įsiterpęs į nukentėjusios V. R. teritoriją, tačiau tokie paaiškinimai nėra pagrįsti rašytiniais įrodymais, todėl turėtų būti vertintini kritiškai. Pagal surinktų įrodymų visumą vis dėl to būtų galima labiau tvirtinti, kaip ir buvo minėta, jog atsitveriant užimta ir dalis ne A. K. priklausančios žemės. Turint omenyje pačios A. K. paaiškinimus, nesant kitų duomenų, nebūtų pagrindo abejoti nukentėjusios V. R. paaiškinimais, kad jai kartu su L. R. priklausančios žemės dalis buvo užimta A. K. (b. l. 15).
ATPK 45 straipsnio 1 dalies subjekto tinkamumo požiūriu nesvarbu, kad asmuo, kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nėra savininkas žemės, prie kurios buvo prijungta užimta žemė, todėl toks teismo argumentas nutraukiant administracinę bylą nėra pagrįstas. Juk pagal privatinės teisės normas žemės valdymas, naudojimasis ja - galimas nebūtinai būnant jos savininku.
Pirmosios instancijos teismas neįvertino paminėtų aspektų ir dėl jų išsamiau nutarime nepasisakė, taip neišsiaiškindamas visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, kas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, galėjo lemti nepagrįsto, o kartu ir neteisingo, sprendimo priėmimą. Tai suponuoja apeliacinio skundo tenkinimą bei grąžinimą bylos nagrinėti iš naujo teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. R. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Nutartis neskundžiama.