- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-09
- Bylos Nr.
- I1-5676-621/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00662-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
- Kategorijos
- 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, kurį patikslino ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Atsakovas), 70 000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – Šiaulių TI) buvo laikomas nuo 2022-02-17 iki 2022-05-01, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Dušuose nebuvo įrengta rankenėlės įsikibti, dušai nepritaikyti neįgaliesiems. Dušų kabinos neužsidaro ir nėra jokios užuolaidos. Kameros tualete klozetas yra tupimas, nepritaikytas neįgaliam asmeniui. Tualetai nėra aptverti nuo apačios iki viršaus, kad nesklistų dvokas ir nesigirdėtų kaip atliekami gamtiniai reikalai. Tualete nėra apšvietimo, o ventiliacija neveikia, todėl visa smarvė eina į kamerą. Vėdinti pro langą neturi galimybės, nes pareiškėjas yra neįgalus, o lango rankena yra apie 2,80 m. aukštyje. Pasivaikščiojimo kiemeliai pritaikyti ne daugiau, kaip dviem asmenims, o daugiau vietos nėra, todėl kyla konfliktai tarp kalinių kas eis pasivaikščioti. Kilus konfliktui, į kiemelius eidavo stipresnieji, o pareiškėjas grynu oru kvėpuodavo pro langą. Pasivaikščiojimo kiemeliai nepritaikyti neįgaliesiems, skersinis yra per aukštai, todėl ant jo užšokti nepasiekia. Pareiškėjas neturėjo galimybės pasimankštinti, nebuvo vedamas į sporto salę. Pareiškėjas nebuvo nei karto nuvestas į sporto salę, nebuvo pasiūlyta jo kamerai Nr. 44. Pareiškėjui buvo siūloma eiti į tenisą ar biliardą, tačiau jis turi stuburo traumą, todėl galėjo dar labiau susižaloti. Buvo laikomas kameroje, kur ploto tekdavo žymiai mažiau, nei tai numato teisės aktai, iš bendro ploto nebuvo išminusuotas sanitarinio mazgo ir baldų plotas. Kameroje nėra iškvietimo mygtuko. Kameroje nebuvo spintelių rūbams. Nebuvo įrengtas radijo taškas, televizijos antenos lizdai įrengti koridoriuje, todėl reikia pirkti dar 15 – 20 m. kabelio, kad galėtų žiūrėti televizorių. Pareiškėjas buvo laikomas kameroje, kuri nepritaikyta neįgaliesiems. Kameroje nebuvo tinkamo apšvietimo, buvo pelėsis, grybelis. Kamerose nėra šilto vandens, todėl pareiškėjas buvo priverstas valgyti iš neišplautų plastikinių indų. Kameroje nebuvo išduodamos valymo priemonės.
Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, depresiją, gėrė stiprius raminamuosius vaistus, jautėsi žlugdomas kaip žmogus, nutrūko bendravimas su draugais, paliko draugė, pablogėjo jo sveikata, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2022-05-24 pateikė rašytinius paaiškinus (dokumentą pavadino „Pareiškimu“), kur papildomai paaiškino ir detalizavo aplinkybes, nurodytas skunde.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021-09-27 įsakymo Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.2 papunktyje įtvirtinta, jog pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“ numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2022-05-10 pažymos Nr. 60-10509, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje skundžiamu laikotarpiu nuo 2022-02-17 iki 2022-05-01 buvo kameroje Nr. 44 su dar 1-3 asmenimis, todėl jam tekęs gyvenamasis plotas buvo nuo 4,48 kv. m. iki 8,96 kv. m.
Matyti, kad pareiškėjui visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 kv. m., kas leidžia daryti išvadą, jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.12 punkte įtvirtinta, jog tardymo izoliatoriaus kamerose visi baldai pritvirtinami prie grindų ar sienų. Atsižvelgiant į tai, kad pritvirtinti baldai nekelia nepatogumų jais naudojantis, tokios saugumo užtikrinimo priemonės yra tinkamos.
Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. San. mazgas atitvertas iš visų keturių pusių.
Kaip matyti iš pridedamų nuotraukų, kameroje Nr. 44 san. mazgo įėjimas atskirtas durimis. Likusi dalis atskirta mūrine pertvara.
Taip pat nepagrįsta pareiškėjo skundo dalis dėl tupimo tualetų įrengimo.
Pareiškėjas jokių neginčijamų duomenų apie savo sveikatos būklę, neįgalumą nepateikė, todėl atsakovas negalėjo įvertinti pareiškėjo galimybės naudotis tupimu san. mazgu. Jokių prašymų ar skundų, susijusių su negalėjimu naudotis tupimu tualetu, pareiškėjas Šiaulių TI administracijai neteikė (2022-03-22 Resocializacijos skyriaus pažyma Nr. 61-642).
Už Šiaulių TI laikomų asmenų skyrimą į konkrečias kameras yra atsakingas Kriminalinės žvalgybos skyrius, kuris, įgyvendinus kriminalinės žvalgybos padalinių centralizavimą, nuo 2019-10-01 reorganizuotas ir prijungtas prie Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos, adresu (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, Šiaulių tardymo izoliatorius negali būti atsakingas už tai, kad pareiškėjas buvo paskirtas būtent į nurodytas kameras.
Kartu atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai. Kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe Šiaulių tardymo izoliatoriuje įrengti ventiliaciją, o jos įrengimas dėl įstaigos statuso – įtraukimo į LR nekilnojamųjų vertybių sąrašą, negalimas. Be to, vėdinimas per langus galimas. Pažymėtina ir tai, kad pagal Higienos normos HN 134:2015 37 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose, taigi, ir patalpų vėdinimas priklauso būtent nuo jų valios. Be to, iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, o 2020-09-25 Šiaulių TI užbaigti darbai, susiję ventiliacijos pagerinimu. Kartu pažymi, kad minėti darbai nėra susiję su pastato rekonstrukcija ar kapitaliniu remontu – šiuo atveju kamerose esančios vėdinimo angos iš koridoriaus pusės jungiamos vienu vamzdžiu, kuris išvedamas pro langą į lauką.
Be to, atsižvelgiant į pareiškėjo teiginį, kad jis dėl savo sveikatos būklės negalėjo atsidaryti lango (atkreiptinas dėmesys, kad tokie pareiškėjo teiginiai bylos medžiaga nėra pagrįsti), pažymim, kad langą paprašius bet kada gali atidaryti pareigūnai ar kiti kameroje esantys asmenys (pareiškėjas niekada kameroje nebuvo vienas).
Kamera Nr. 44 tikrinta 2021-08-09. Iš NVSC 2021-08-12 patikrinimo akto Nr. PA-4812 matyti, kad kameroje Nr. 44 siena ir lubos sutvarkyti. Jokių pažeidimų neužfiksuota.
Atsakovas nurodo ir tai, kad jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. Preziumuojama, kad kamera atitiko nustatytas kalinimo sąlygas.
Taip pat atsakovas nurodo, kad kamerų apšvietimui naudojamos šiuolaikinės liuminescensinės, o naktiniam apšvietimui - kaitrinės lempos. Abiejų tipų lempos jas tinkamai eksploatuojant nekenksmingos sveikatai. Jos skirtos tiek visuomeninių, tiek gyvenamųjų patalpų apšvietimui.
Nors pareiškėjas nurodo, kad kamerose trūko baldų, t. y., kameroje nebuvo kur susidėti daiktų, iš pridedamų nuotraukų matyti, kad kameroje yra didelė lentyna, suskirstyta į atskirus sektorius, taip pat matoma dar viena lentynėlė. Be to, pareiškėjas bei kiti kameroje buvę asmenys, esant laisviems gultams, daiktus galėjo laikyti ir ant liekančio vieno laisvo gulto, taip pat ir lentynoje po stalu. Be to, kaip nurodė ir pats pareiškėjas, kiekvienam asmeniui yra suteikiamos dėžės. Taip pat nurodo, kad kamerose yra kabliukai, skirti pakabinti rūbams. Taip pat nutiestos virvės, ant kurių galima kabinti rankšluosčius, rūbus.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas jokių nepatogumų patirti neturėjo. Be to, pareiškėjas nurodytų teiginių su neturtine žala niekaip nesieja.
Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant rėžiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas - nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Pažymėtina, kad jokie teisės aktai kiemelių dydžio nereglamentuoja. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Tokia pasivaikščiojimo tvarka Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.
Papildomai pažymime, kad nors teisės aktai ir nenumato sporto įrenginių įrengimo, tačiau siekiant kuo palankesnių kalinimo sąlygų, atsižvelgiant į Šiaulių TI laikomų asmenų poreikius, kiemeliuose įrengti gimnastikos skersiniai.
Atsakovas neturi duomenų, kad pareiškėjas negalėtų jais pasinaudoti (to neįrodo ir pareiškėjas), tačiau, jei taip ir yra, atsakovas negali būti atsakingas dėl pareiškėjo fizinių galimybių jais naudotis.
Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos metinius bei Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus pusmečių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose, kreipiasi į Resocializacijos skyriaus specialistą, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.
Suimtieji (nuteistieji), vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę, stalo teniso patalpą ir t. t. pagal kiekvieną savaitę Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus patvirtintą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Šiaulių tardymo izoliatoriuje suimtieji (nuteistieji) turi galimybę bendrauti su psichologais.
Šiaulių tardymo izoliatoriuje veikia biblioteka. Nuteistieji (suimtieji) savišvietai gali gauti įvairios literatūros, pateikus prašymą kuriame nurodoma kokios knygos ar kokio žanro knygos pageidauja. Nuteistiesiems (suimtiesiems) knygos keičiamos ne rečiau kaip kartą per 10 dienų. Taip pat Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuteistieji (suimtieji) turi teisę ir galimybę naudotis ribota interneto prieiga, kur savarankiškai gali susirasti ir susipažinti su įsigaliojusiais teisės aktais, svarstomais teisės aktų projektais ar kita jiems reikalinga viešai skelbiama informacija.
Užimtumas asmeniškai kiekvienam nuteistajam ar suimtajam nėra organizuojamas.
Nors pareiškėjas teigia, kad jam niekada nebuvo siūloma eiti į sporto salę, iš Užimtumo grafikų matyti, kad tokia galimybė pareiškėjui buvo sudaryta 2022-03-22.
Teisės aktai neapibrėžia konkrečiai kiek laiko bei kiek kartų per tam tikrą laikotarpį priklauso lankytis sporto salėje, žaisti krepšinį, stalo tenisą, biliardą, lankytis užimtumo kambariuose, tačiau pareiškėjas visada turėjo galimybę išreikšti norą užsiimti tam tikra veikla. Esant konkretiems asmenų pageidavimams, auklėtojai stengiasi sudaryti užimtumo grafikus taip, kad asmenims būtų sudaroma galimybė užsiimti būtent jų pageidaujama veikla.
2021 metais Šiaulių TI įrengtos papildomos dušinės, todėl šiuo metu Šiaulių TI yra 5 dušo patalpos, kuriose viso yra 32 dušo kabinos. Dušai atskirti mūrinėmis pertvaromis.
Kaip minėta, pareiškėjas jokių įrodymų apie savo fizinę negalią nepateikė ir nenurodė, kokie judėjimo sutrikimai jam nustatyti, todėl atsakovas šiuo metu negali įvertinti pareiškėjo galimybės tinkamai pasinaudoti dušu. Pažymi, kad esant poreikiui, asmeniui turint judėjimo sunkumų, jam paprašius, atsisėdimui duše gali būti duodama kėdutė. Duomenų, kad pareiškėjas būtų tokį poreikį išreiškęs, nėra.
Šiaulių TI laikomiems asmenims išduodami daugkartinio naudojimo plastmasiniai indai.
Laisvės atėmimo vietų administracija įstaigoje organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), taip pat reaguojama į asmenų prašymus. Patalpų (rėžiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos - dezinfekcijos planu 2022-2023 metams, be to, kaip jau minėta, kamerų dezinsekcija vykdoma ir pagal kalinamų asmenų prašymus.
Kad patalpų priežiūra, kenkėjų naikinimas vykdomas tinkamai patvirtina ir pridedamos Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnalo kopijos, iš kurių matyti, kad aktualiu laikotarpiu kenkėjų stebėjimo bei naikinimo darbai atlikti 2022 m. vasario bei gegužės mėn.
Vadovaujantis Šiaulių TI direktoriaus 2018-11-28 įsakymo Nr. 1/01-391 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (pakeisto Šiaulių TI direktoriaus 2020-11-11 įsakymu Nr. 1-352) nuostatomis, gyvenamąsias patalpas valo patys suimtieji (nuteistieji). Suimtuosius (nuteistuosius) paskirtus valyti gyvenamąsias patalpas valymo priemonėmis (soda, ūkiškas muilas) ir inventoriumi (šluota, šepetys, šiukšlių semtuvas, šiukšlių kibiras, kibiras, šluostės) aprūpina Saugumo valdymo skyriaus specialistas.
Nors valymas numatytas pagal grafiką, tačiau ŠTI laikomi asmenys (net jei valymas pagal grafiką priklauso kitam asmeniui) bet kada gali kreiptis dėl valymo priemonių išdavimo, galimybė išsivalyti kamerą užtikrinama.
Atsakovas nepadarė ir kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 70 000 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2022-02-17 iki 2022-05-01. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (TAR, 2020-02-05, Nr. 2020-02567) 2.2. punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2022-02-17 iki 2022-05-01 Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas kameroje Nr. 44 (plotas 17,92 kv. m.). Iš byloje esančių 2022-05-10 pažymos Nr. 60-10509 ir 2022-06-27 pažymos Nr. 60-14288 matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.
Teisės aktuose, reglamentuojančiuose minimalų plotą, tenkantį vienam asmeniui laisvės atėmimo vietų gyvenamojoje kameroje, nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas.
Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. Būtent šiame EŽTT sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 kv. m, erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.
Teismas konstatuoja, kad netgi atsižvelgiant į mažiausią pareiškėjui tekusį plotą išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, minimalus 3 kv. m standartas būtų išlaikytas ir nebūtų galima konstatuoti, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas (pareiškėjui tenkanti sanitarinio mazgo ploto dalis atsižvelgiant į kameroje buvusių asmenų skaičių) taip pat kamerose esantys baldai, akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas kamerose, kuriose įrengtas tupimas klozetas, nepritaikytas neįgaliam asmeniui. Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 10.6 punktas tiesiogiai nustato, kad kamerų tipo patalpose sanitariniuose mazguose klozetas gali būti tupiamas. Iš 2022-05-11 pažymos Nr. 61-1104 ir 2022-09-21 pažymos Nr. 61-2169 matyti, jog pareiškėjas su prašymais ar skundais į Šiaulių TI administraciją dėl sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo nesikreipė. Iš Šiaulių TI rašto (2 t., b. l. 18-20) matyti, kad Šiaulių TI nebuvo žinoma apie pareiškėjo neįgalumą, pareiškėjas apie savo neįgalumą Šiaulių TI neinformavo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovo neteisėti veiksmai dėl klozeto įrengimo sanitariniame mazge, nenustatyti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad dušo patalpos, gyvenamosios kameros, pasivaikščiojimo kiemeliai ir kt. nepritaikytos neįgaliesiems asmenims. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog jam nebuvo žinoma apie pareiškėjo neįgalumą bei judėjimo sutrikimus. Byloje yra pateikta pareiškėjo neįgaliojo pažymėjimo Nr. 1349173, kopija. Pateiktoje kopijoje yra įrašas: „Nuorašas tikras, 2022-05-27 <...>“. Šioje byloje pareiškėjas nurodo, jog jo teisės buvo pažeidžiamos laikotarpiu nuo 2022-02-17 iki 2022-05-01. Kadangi neįgaliojo pažymėjimo nuorašas patvirtintas po šio laikotarpio, todėl darytina išvada, kad šio dokumento kopija negalėjo būti pateikta atsakovui iki ginčui aktualaus laikotarpio pabaigos. Kaip minėta, iš Šiaulių TI rašto (2 t., b. l. 18-20) matyti, kad Šiaulių TI nebuvo žinoma apie pareiškėjo neįgalumą, pareiškėjas apie savo neįgalumą Šiaulių TI neinformavo. Įvertinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad neįrodyta, jog atsakovui ginčui aktualiu laikotarpiu buvo žinoma apie pareiškėjo neįgalumą, pareiškėjo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog patalpos (gyvenamosios kameros ir kt.), kuriose jis buvo laikomas, neatitinka higienos normų reikalavimų.
Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma).
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6.12 4.80)PA-4812 matyti, kad patikrinimo metu 2021-08-09 gyvenamojoje kameroje Nr. 44 higienos normos pažeidimų nenustatyta. Nurodyta, jog kameros Nr. 44 įskilusi siena ir nuo lubų byrėjęs tinko sluoksnis yra sutvarkyti.
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento rašto (1 t., b. l. 152) matyti, kad 2022-05-26 pagal pareiškėjo skundą patikrinus kamerą Nr. 44 nustatytas higienos normos 12 punkto pažeidimas (prie lango esantis bendro dirbtinio apšvietimo šviestuvas techniškai netvarkingas, t. y. iš dviejų šviestuvo lempų 1 lempa nedega).
Bylai aktualiu laikotarpiu duomenų apie kitose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas (pareiškėjo laikymo metu ar praėjus neilgam laiko tarpui prieš ar po pareiškėjo patalpinimo į šias patalpas), sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimus, nėra, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie kitų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas atitikimą higienos normų reikalavimams.
Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (TAR, 2020-12-21, Nr. 2020-28021) (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 2 punktas numato, kad šios Taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Šiaulių TI pastatytas iki šių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 12.5 punktas), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 punktas, Higienos norma HN 134:2015 17 punktas). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020 ir kt.). Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovo neteisėti veiksmai dėl blogo oro kameroje, nenustatyti.
Pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų (kamerų atitikimo higienos normų reikalavimams), bylai aktualiu laikotarpiu, į Šiaulių TI administraciją nesikreipė. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių TI administraciją nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji) būklės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017). Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktuose užfiksuotas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjas buvo laikomas gyvenamojoje kameroje Nr. 44, kuri neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Taip pat teismas konstatuoja, kad neįrodyta, jog kitos patalpos (išskyrus nustatytus pažeidimus), kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų.
Pareiškėjas nurodė, kad kameroje nebuvo iškvietimo mygtuko. Šie pareiškėjo teiginiai abstraktūs, nedetalizuoti, deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodo, kuo pasireiškė jo teisų pažeidimas. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.11. punktas numato, kad kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema, tačiau taisyklių 2 punktas numato, kad šios Taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Atsakovas nepateikė jokių duomenų ar argumentų, kad priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemos įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovui neįrodžius minėtų aplinkybių, konstatuotina, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemos įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2018, 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2227-624/2015 ir kt.). Tačiau įvertinus tai, kad pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė neturtinė žala, jo teiginiai deklaratyvūs, todėl konstatuotina, kad neįrodyta, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemos nebuvimo.
Pareiškėjas nurodė, kad kamerose nebuvo spintelių. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad patalpos įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra be kito inventoriaus ir spintelės, kitas būtinas inventorius. Iš byloje esančių fotonuotraukų bei pažymos apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą matyti, kad kamerose yra pastatomos lentynos, kitas būtinas inventorius. Pareiškėjo teiginiai abstraktūs, nedetalizuoti, pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad neįrodyta, jog patalpose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, nebuvo būtino inventoriaus.
Pareiškėjas nurodė, kad neturėjo galimybės pasimankštinti, nebuvo vedamas į sporto salę. Pareiškėjas nebuvo nei karto nuvestas į sporto salę, nebuvo pasiūlyta jo kamerai Nr. 44. Pareiškėjui buvo siūloma eiti į tenisą ar biliardą, tačiau jis turi stuburo traumą, todėl galėjo dar labiau susižaloti. Šie pareiškėjo teiginiai abstraktūs, nurodytų aplinkybių jis nedetalizavo, nenurodė, konkrečiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, todėl tik pagal tokias pareiškėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti atsakovės veiksmų atitikimą (neatitikimą) teisės aktų reikalavimams. Atsakovas atsiliepime ir pažymoje nurodė, jog suimtiesiems (nuteistiesiems) organizuojamas užimtumas. Šias aplinkybes patvirtina suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovas pareiškėjo teisių dėl pareiškėjo užimtumo organizavimo nepažeidė, todėl pareiškėjo argumentai dėl jo teisių pažeidimo, atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai pritaikyti ne daugiau, kaip dviem asmenims, todėl pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore. Tokie pareiškėjo teiginiai deklaratyvūs, prieštaringi. Pareiškėjas teigdamas, jog dėl vietos trūkumo negalėjo eiti į pasivaikščiojimo kiemelį, tuo pačiu skunde nurodo, kad kiemeliai nepritaikyti neįgaliesiems, todėl pareiškėjas negalėjo naudotis skersiniu, esančiu pasivaikščiojimo kiemelyje. Pareiškėjas dėl nesudaromų galimybių pasivaikščioti, skundų Šiaulių TI administracijai neteikė. Teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių minimalaus ploto vienam asmeniui. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl neužtikrintos galimybės pasivaikščioti gryname ore atmestini, kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodė, kad kameroje nebuvo įrengtas radijo taškas. Šie pareiškėjo teiginiai abstraktūs, nedetalizuoti, deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodo, kuo pasireiškė jo teisų pažeidimas. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurios nustato pataisos namų, atvirųjų kolonijų, pusiaukelės namų, ir tardymo izoliatorių (toliau – įkalinimo įstaigos) nuteistųjų (suimtųjų) laikymo patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų (toliau – įkalinimo įstaigų statiniai) įrengimo ir eksploatavimo bendruosius reikalavimus. Teisės aktai nenumato radijo taško įrengimo gyvenamojoje kameroje. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl radijo taško įrengimo, atmestini, kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodė, kad televizijos antenos lizdai įrengti koridoriuje, todėl reikia pirkti dar 15 – 20 m. kabelio, kad galėtų žiūrėti televizorių. Šie pareiškėjo teiginiai abstraktūs, nedetalizuoti, deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodo, kuo pasireiškė jo teisų pažeidimas. Pareiškėjas nesikreipė su prašymais ar skundais dėl neužtikrinamos galimybės žiūrėti televizorių. Įvertinus nurodytas aplinkybes, šie pareiškėjo argumentai dėl jo teisių pažeidimo, atmestini, kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodė, kad kameroje nebuvo karšto vandens. Higienos normos HN 134:2015 18 punkte numatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Karšto (šilto) vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose teisės aktai nenumato, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo suteikiamos valymo priemonės. Pareiškėjas nenurodo konkrečių aplinkybių kada jam nebuvo išduotos valymo priemonės. Neteikė skundų Šiaulių TI administracijai dėl valymo priemonių neišdavimo. Pareiškėjo argumentai abstraktūs, nedetalizuoti, pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė neturtinė žala. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, pareiškėjo teiginiai dėl valymo priemonių neišdavimo atmestini, kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodė, jog pablogėjo jo sveikata. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, sveikatos istoriją, daro išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiškėjo sveikata pablogėjo būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu.
Teismas pažymi, kad pagal EŽTT jurisprudenciją, teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle prieš Suomiją ir kt.). Tokiai praktikai pritaria ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., LVAT 2014-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1352/2014 ir kt.).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.
Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas Šiaulių TI, buvo kalinamas sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Tačiau nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo intensyvus. Byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Kartu pabrėžtina, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai, įvertinus byloje esančią jo asmens sveikatos istoriją, dėl kalinimo sąlygų Šiaulių TI, nenustatyti.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2162/2014, 2015 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1050-442/2015 ir kt.)
Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-624/2020 ir kt.).
Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, (pareiškėjas buvo laikomas gyvenamojoje kameroje Nr. 44, kuri neatitiko higienos normų reikalavimų, kitų pažeidimų nenustatyta) konstatuoja, kad minėti byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo A. B. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista.
Pareiškėjo A. B. reikalavimą dėl 70 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais, atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.