Kauno apylinkės teismo nutarimas

2025-12-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-391-1241/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2025-12-29
Bylos Nr.
A6.-391-1241/2025
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Simona Žižienė
Pažeidėjas
R. A.
(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2025 m. gruodžio 29 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Simona Žižienė,sekretoriaujant Inesai Neverbickaitei, Ritai Šalkauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. A. atstovei advokato padėjėjai D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo R. A.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus nurodydama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) yra VMI skolininkė, gyventojų pajamų mokesčio mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2022 m. vasario 1 d., pelno mokesčio mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2023 m. liepos 1 d., pridėtinės vertės mokesčio mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2019 m. spalio 1 d. Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, VMI 2024 m. spalio 14 d. išsiuntė paklausimą AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui apie piniginių lėšų judėjimą nuo 2023 m. gegužės 29 d. iki informacijos pateikimo dienos. Išanalizavus iš finansinių įstaigų gautus Bendrovės sąskaitų duomenis nustatyta, kad Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais. Bendrovės turimoje sąskaitoje vyko lėšų judėjimas, nesilaikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.630¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, didžiausios sumos buvo sumokėtos:

2024 m. sausio 3 d. 2 000,00 Eur – MB „(duomenys neskelbtini)“;

2024 m. vasario 22 d. 1 189,63 Eur – (duomenys neskelbtini);

2024 m. vasario 23 d. 4 235,00 Eur – UAB „(duomenys neskelbtini)“;

2024 m. vasario 23 d. 3 000,00 Eur – MB „(duomenys neskelbtini)“;

2024 m. vasario 23 d. 1 012,63 Eur – UAB „(duomenys neskelbtini)“;

2024 m. vasario 23 d. 6 700,00 Eur – UAB „(duomenys neskelbtini)“;

2024 m. vasario 26 d. 4 235,00 Eur – UAB „(duomenys neskelbtini)“;

2024 m. vasario 26 d. 5 082,00 Eur – UAB „(duomenys neskelbtini)“;

2024 m. kovo 1 d. 2 000,00 Eur – MB „(duomenys neskelbtini)“.

Bendrovės vadovas R. A., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą, nustatyta, kad R. A. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 29 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-391-1241/2025 pagal pareiškėjos VMI pareiškimą buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal Lietuvos respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. A., teismo posėdyje nedalyvavo, byla buvo nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovei advokato padėjėjai D. M..

Teismo posėdžio metu, taip pat savo rašytiniuose paaiškinimuose administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė nurodė, kad administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą, turi būti pagrįstas ne tik atitinkamoj teisės nuostatoje objektyvių nurodytų sudėties požymių atitiktį, bet yra svarbus ir kaltės nustatymas. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu, t. y. tyčia, kai asmuo sąmoningai nesilaikydamas kreditoriaus reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises. Mano, kad remiantis aplinkybėmis, R. A. veiksmuose nėra būtinojo ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės sudėties požymio – tyčios. Pažymėjo bendrovės veiklos pobūdį, kad bendrovė nėra įprasta gamybinė ar prekybinė įmonė, kuri buvo įsteigta nuo 2013 metų rugsėjo mėnesio, bendrovės veiklos rūšis – kompiuterių programavimo veikla, įmonė specializuojasi išmaniųjų ir šiuolaikinių IT sprendimų ir kultūros sektorių kūrime ir vystyme. Šiai administracinio nusižengimo bylai aktualus projekto „(duomenys neskelbtini)“ platformos vystymas. Bendrovė buvo gavusi finansavimą iš Europos regioninės plėtros fondo per dvi dalis, valstybė finansavo bilietų pirkimo savitarnos sistemos kūrimą bei sukūrė kultūros paslaugų ir produktų skaitmeninimo ir platinimo platformą. Vystant projektą „(duomenys neskelbtini)“, kuris ir buvo vystomas nuo 2022 metų vasario mėnesio, jam buvo skirtas Europinis finansavimas ir jis buvo baigtas 2023 metų viduryje, balandžio mėnesį. Šis laikotarpis svarbus, kadangi prasidėjo paties produkto išvystytas vystymasis ir turėjo įmonei generuoti pajamas. Norint užtikrinti platformos vystymąsi ir tolimesnę priežiūrą, tam, kad bendrovė ne tik jį įgyvendintų, bet ir iš jo uždirbtų pajamų, kadangi tik sėkmingai užbaigus vykdomą projektą yra gaunamos pajamos. Specifiškumas yra tame, kad visą šį laikotarpį nuo 2022 metų pradėjimo projekto iki pat įmonės bankroto bylos, įmonė visą laiką buvo finansuojama trečiųjų asmenų. Buvo teikiamos tikslinės paskolos, kitų trečiųjų įmonių paskolos ir fizinių asmenų įnešimai į bendrovę, iš kurių bendrovė ir vykdė visus atsiskaitymus. Suvedus visus finansinius duomenis, tik tada pasimatydavo visas bendrovės veiklos rezultatas, o R. A., nuspėti, kad įmonė susiduria su finansiniais sunkumais buvo be galo sudėtinga. Tuo tikslu galima prieiti prie to, kad bendrovė buvo finansuojama, ką ir patvirtino byloje iš bendrovės bankroto administratoriaus pateikti išreikalauti duomenys. Tai yra, kad bendrovė nuo 2021 metų buvo suteiktos trys didelės tikslinės paskolos, kurių paskolos gavėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo suteikta 1 00 000 Eur paskola, kurios išmokėjimas buvo dalimis iki 2022 metų liepos mėnesio (programavimui ir programinės įrangos įsigijimui). Taip pat buvo suteikta kita 1 00 000 Eur paskola, išmokant ją dalimis iki 2024 metų liepos 1 d. (paskolų ir finansinio lizingo mokėjimui) ir trečioji paskola, 90 000 Eur išmokant ją iki 2023 m. birželio 30 d. (skaitmeninei rinkodarai ir dizainui). Sąskaitos išrašuose galima matyti, kad buvo suteikta ir netikslinių paskolų, pavyzdžiui 2024 metų vasario mėnesio paskola, išmokėjimai pagal paskolą „(duomenys neskelbtini)“, buvo gauta 68 460 Eur paskola (turėjo būti naudojama įmonės veikloje). Didžioji dalis atsiskaitymų, apie 35 000 Eur buvo panaudoti atsiskaitymams su SoDra, VMI, kaip tik buvo gauta galimybė atsiskaityti ne pagal tikslinę paskirtį paskolos, tai tas ir buvo iš kart daroma, dengiami įsipareigojimai valstybei. MB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veikla kompiuterių programinės įrangos kūrimas kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, su šiais dviem kreditoriais buvo atsiskaitoma iš vienos tikslinės paskolos, kuri buvo skirta programavimui ir programinės įrangos įsigijimui, kuomet paskola buvo išmokėta dalimis, iš kart buvo sumokama MB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ką patvirtina ir banko išrašai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tai specializuota internetinių svetainių optimizavimo ir paieškų agentūra, su ja atsiskaitymai buvo vykdomi iš tos pačios tikslinės paskolos sutarties, kuri buvo skirta skaitmeninei rinkodarai. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovė buvo sudariusi finansinės nuomos sutartį, dėl transporto priemonės „Volvo“ ir mokėjimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo mokami iš suteiktos tikslinės paskolos (paskolų ir finansinio lizingo mokėjimui). Bendrovės mokėjimai šioms įmonėms buvo išimtinai taikomi iš bendrovės suteiktų tikslinių paskolų, kurios negalėjo būti panaudotos jokiems kitiems mokėjimams, įskaitant ir atsiskaitymus su pareiškėja. Visi šie kreditoriai byloje turėtų būti panaikinami, kadangi tų pinigų bendrovė negalėjo panaudoti niekaip kitaip ir negalėjo atsiskaityti su pačia pareiškėja. Lieka vienintelis pareiškėjos nurodytas kreditorius – (duomenys neskelbtini), kas akivaizdu, kad bendrovei reikėjo tokių paslaugų, kurios būtinai turėjo būti atliktos ir patvirtintos notariškai, bendrovė negalėjo to išvengti, nes tai buvo neatsiejama nuo bendrovės veiklos vykdymo.

Bendrovės veikla yra tokia iš kurios gaunama nauda iš projektų, o nauda paaiškėdavo tik suvedus galutinius metinius rezultatus, tai R. A. negalėjo būti žinoma, kad įmonė kažkokiu konkrečiu laikotarpiu susiduria su finansiniais sunkumais. Pažymėjo, kad VMI pasikreipė ir dėl 2023 metų analogiškos situacijos, kai tuo metu įmonės vadovas buvo P. Š., VMI nurodė tas pačias aplinkybes. Tačiau tarp šių dviejų dalykų matomi ypatumai, buvo naudojamos tos pačios tikslinės paskolos, buvo atliekami mokėjimai tiek pareiškėjai, tiek pagal tikslines paskolas bei darbuotojams mokami atlyginimai, tačiau yra esminis skirtumas, kad nepaisant to, kad buvo įvairaus pobūdžio mokėjimai 2023 metais, tik suvedus 2023 metų finansus buvo pamatyta, kad bendrovė dirbo pelningai. Tai jeigu 2023 metus bendrovė pabaigė pelningai, tai šiai dienai nagrinėjame 2024 metų, 3 mėnesius, tai vadovui niekaip negalėjo būti žinoma, kad staiga 2023 metais įmonei veikiant pelningai ir uždirbant gryną pelną, per pirmus tris mėnesius įmonė taps finansiškai nestabili ir kad atitinkamai turi būti taikomas eiliškumas. Taip pat svarbu, kad R. A., visus 2024 metus, stengėsi, kad įmonė nesusidurtų su finansiniais sunkumais, net jei ir tokie galimai galėjo būti. Jis stengėsi, kad įmonė uždirbtų, stengėsi įvesti naujus produktus, gauti naujus projektus, gauti iš kitų įmonių finansavimą. Pateikė bankroto ir šioje byloje atsiliepimą, kad R. A. vyko į užsienį ir ne į vieną konferenciją, pristatinėjo pačią bendrovę, buvo kalbėta apie finansavimą. Tai R. A. negalėjo numanyti, kad bendrovei 2025 metais bus iškelta bankroto byla, nes apie bendrovės nuostolius jis sužinojo tik suvedus 2024 metų rezultatus. Šios aplinkybės svarbios sprendžiant dėl R. A. kaltės ir tariamai tyčinių veiksmų.

Atkreipė dėmesį į pačios bendrovės pradelstus įsipareigojimus. Iš pareiškėjos pateiktų duomenų, per 2024 metų sausį, vasarį ir kovą, bendrovė sumokėjo 25 706 Eur pareiškėjai, tai reiškias dengė įsiskolinimus, nebuvo taip, kad vykdė atsiskaitymus su visais kitais, o su pareiškėja neatsiskaitė. Remiantis sąskaitos išrašu, buvo tikslinės paskolos, kurios ir buvo naudojamos pagal tikslą atsiskaityti su programinės įrangos kūrėjais, rinkodaros specialistais, finansinių lizingu. Taip pat yra ir fiziniai asmenys tai P. Š. ir jo sutuoktinė D. Š., jie įnešdavo į bendrovę pinigus, kurie būdavo skirti atsiskaitymams su darbuotojais. 2024 metų vasario 3 d. buvo sudaryta paskolos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir iš karto po 3 dienų nuo pinigų gavimo buvo išeinantys mokėjimai, VMI administruojami, deklaruojami mokesčiai 1 180 Eur, įmoka į pensijų socialinį draudimą, 10 910 Eur ir išeinantis mokėjimas VMI GPM nuo gyventojo mokestinio laikotarpio A klasės pajamų, 22 450 Eur, tai iš viso buvo sumokėti 35 000 Eur įsipareigojimams dengti. Įmonės sąskaitos nebuvo areštuotos, taip galėjo būti vykdomi kiti mokėjimai kreditoriams, vadinasi prievolės nėra pradelstos ir R. A. natūralu, kad net ir negalėjo kilti klausimas, kad yra kažkokie pradelsimai ir neva tai sąmoningai toliau mokės kitiems, o ne VMI. Mokėjimus R. A. vykdė pagal įsipareigojimus tiems su kuriais mokėjimai buvo pradelsti, o visi kiti mokėjimai buvo vykdomi tada kada buvo suėjęs jų prievolių terminas. Mano, kad VMI ima duomenis kažkokius kitus, galbūt susijusius su kitomis aplinkybėmis, kurių nenurodo, nes pateiktose lentelėse jie nepateikti, mano, kad tuo metu, kai buvo vykdomi ginčai ir įsipareigojimai notarų biurui, tuo metu jokių pradelstų prievolių pačiai pareiškėjai nebuvo.

Prašė, kad būtų įvertinta, kad mokėjimai, kurie buvo atlikti nesilaikant imperatyvaus reguliavimo, buvo būtini siekiant užtikrinti bendrovės ūkinės veiklos tęstinumą bei pajamų gavimą. Bendra piniginių lėšų suma, kuri buvo sumokėta teisės aktų nuostatų, negalėjo nulemti ar turėti įtakos bendrovės galimybei pilnai atsiskaityti su VMI. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, prašė administracinę teiseną nutraukti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš VMI.

Šalies argumentai

Institucijos, pateikusios pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, –VMI atstovas pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, prašyme nurodė, kad palaiko pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo išdėstytą poziciją.

2025 m. spalio 22 d. gautas nemokumo administracinė Ž. J. pranešimas dėl informacijos pateikimo ir pateikta informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas sutartis su: MB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas tikslines paskolas. Iš pateiktos informacijos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, vėliau „(duomenys neskelbtini)“) buvo sudariusi tikslinių paskolų sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“: 2021 m. vasario 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. vasario 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. gruodžio 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (kartu pateiktos nurodytos sutartys). Taip pat pateikta nemokumo administratorei perduota 2021 m. spalio 1 d. finansinės nuomos sutartos Nr. (duomenys neskelbtini) (su priedais), sudaryta su (duomenys neskelbtini) UAB bei 2023 m. gegužės 12d. paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą arba ketintą sudaryti su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi nemokumo administratorei perduotame sutarties egzemplioriuje nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo parašo.

2025 m. spalio 22 d. gautas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimas dėl informacijos pateikimo, kuriame yra pateikiama informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. balandžio 8 d. sumokėtas / išieškotas sumas bei padengtas prievoles.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas, R. A. trauktinas administracinėn atsakomybėn.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo.

Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.9301 straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, kurios patiria laikinų finansinių sunkumų, t. y. neturinčioms pakankamai lėšų visiems joms pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reikalavimas nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ji negalės ir ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.9301 straipsnio 3 dalis). CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę pinigines lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-7-278-469/2019, e3K-7-115-469/2020 ir kt.).

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas bendrovės vadovas. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Be to, teismų praktikoje pasisakyta, kad nustatinėjant įmonės (bendrovės) vadovo kaltę, būtina įrodyti, kad jis žinojo apie įmonės (bendrovės) finansinę padėtį ir turimą prievolę mokėti atitinkamus mokesčius valstybei, tačiau jos nevykdė, o atsiskaitinėjo su žemesnės eilės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. A., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, kad ji neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi skolą valstybės biudžetui, pažeisdamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, atsiskaitė su kitais bendrovės kreditoriais, nors jų atsiskaitymo eilė buvo žemesnė nei atsiskaitymo eilė į valstybės biudžetą ir taip pažeidė kreditoriaus – VMI prie FM – teises.

Šioje byloje VMI pateiktais duomenimis nustatyta, kad R. A. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo 2023 m. gruodžio 1 d. Bendrovės mokestinę prievolę VMI, kurios įvykdymo terminas suėjęs, 2025 m. liepos 18 d. duomenimis, sudarė 137 475,27 Eur. Šią nepriemoką sudarė Gyventojų pajamų mokestis (toliau – GMP) 120 592,96 Eur, 15 344,64 Eur GMP delspinigiai, 1,19 Eur pelno mokesčio delspinigiai, Pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) 1 286 Eur, 250,48 Eur PVM delspinigiai. Bendrovė atsiskaitymo su kitais kreditoriais metu neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, todėl Bendrovė turėjo pareigą laikytis atsiskaitymų eiliškumo tvarkos, nustatytos CK 6.930¹ straipsnyje. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, Bendrovė, būdama VMI prie FM skolininkė, administracinio nusižengimo bylai reikšmingu laikotarpiu, nesilaikė anksčiau nurodytos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos ir, laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 3 iki 2024 m. vasario 2024 m. kovo 1 dienos, vykdė šiuos, mokėjimus: iš Bendrovės banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), buvo vykdomi atsiskaitymai su kitais kreditoriais: – 2024 m. sausio 3 d. atliktas 2 000,00 Eur pervedimas MB „(duomenys neskelbtini)“, 2024 m. vasario 22 d. atliktas 1 189,63 Eur pervedimas (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 23 d. atliktas 4 235,00 Eur pervedimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 3 000,00 Eur pervedimas MB „(duomenys neskelbtini)“, 1 012,63 Eur pervedimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 6 700,00 Eur pervedimas UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2024 m. vasario 26 d. atliktas 4 235,00 Eur pervedimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 5 082,00 Eur pervedimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2024 m. kovo 1 d. atliktas 2 000,00 Eur pervedimas MB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovei geranoriškai nevykdant mokestinių įsipareigojimų, imtasi mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmų: priimti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto, tačiau jie nėra įvykdomi visa apimtimi.

Taigi Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką (įsiskolinimą) VMI, vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnės eilės kreditoriais. Kaip matyti iš informacijos apie Bendrovės atliktus mokėjimus, 2024 m. sausio 3, vasario 22, 23, 26, kovo 1 dienomis iš Bendrovės banko sąskaitos buvo atliktos 9 pinigų pervedimo operacijos, kurių bendra suma 29 453,63 Eur, kai atliekant mokėjimus 2024 m. 2024 m. sausio 3 d. (2 000,00 Eur suma) nepriemoka buvo 104 730,15 Eur, 2024 m. vasario 22 (1 189,63 Eur suma) nepriemoka buvo 122 359,10 Eur, 2024 m. vasario 23 (14 947 Eur bendra suma) nepriemoka buvo 122 359,10 Eur; 2024 m. vasario 26 d. (9317 Eur bendra suma) nepriemoka buvo 99 955,32 Eur, o 2024 m. kovo 1 d. (2 000,00 Eur suma) nepriemoka buvo 104 271,82 Eur.

Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju R. A., būdamas atsakingas už Bendrovės finansinę veiklą ir žinodamas apie jos skolą valstybės biudžetui, atsiskaitydamas su kitais bendrovės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei VMI prie FM, vienareikšmiškai nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir taip pažeidė kreditorės VMI prie FM teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką.

Pirmiau aptarti duomenys patvirtina, kad tikrinamu laikotarpiu Bendrovė turėjo įplaukų, tačiau įvertinus tai, kad susidariusios mokestinės nepriemokos VMI, atliekant išieškojimo veiksmus, išieškoti iš Bendrovės nepavyko, AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filiale Bendrovės turimose sąskaitose tikrinto laikotarpio pabaigoje pinigų likučiai buvo atitinkamai 0,00 Eur, -4.50 ir ir 11,03 Eur, t. y. visos Bendrovės gautos pajamos buvo panaudotos, mokestinės nepriemokos VMI susidarymo metu Bendrovė jau turėjo pradelsusi Bendrovei suteiktų kreditų įmokas, darytina išvada, kad pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti Bendrovė neturėjo. Taigi Bendrovė, kurios vadovas yra R. A., turėjo užtikrinti, kad vykdant atsiskaitymus su kreditoriais, būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos privalomos mokėjimų eiliškumo tvarkos, kuria siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Kreditoriai, kuriems 2024 m. sausio 3, vasario 22, 23, 26, kovo 1 dienomis buvo atliekami mokėjimai, bendrovei jau turint mokestinę nepriemoką VMI, pagal CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, yra priskiriami žemesnės eilės kreditoriams, todėl atliekant šiuos mokėjimus, buvo nesilaikoma įstatyme nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, pirmenybę teikiant kitiems, žemesnėje eilėje esantiems, kreditoriams.

Administracinėn traukiamo asmens atstovė išskiria Bendrovės veiklos pobūdį, veiklos pobūdžio nulemtus projektų vystymo ir pajamų gavimo ypatumus, akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju yra svarbus nemokumo laikotarpis ir atkreipia dėmesį, kad Pareiškėjos Pareiškime nurodyti mokėjimai tretiesiems asmenims, net ir vertinant kad Bendrovė nemokia tapo jau 2024 m. kovo 8 d. buvo atlikti dar iki įmonės nemokumo. Teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės išskirtas Bendrovės veiklos pobūdis, pajamų gavimo ypatumai negali pateisinti imperatyvios įstatymo nuostatos pažeidimo. Be to, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką matyti, kad, kaip jau minėta, nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, kurios patiria laikinų finansinių sunkumų, t. y. neturinčioms pakankamai lėšų visiems joms pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reikalavimas nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ji negalės ir ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.9301 straipsnio 3 dalis).

Pateiktuose teismo posėdžių metu žodiniuose ir rašytiniuose R. A. atstovės paaiškinimuose nėra ginčijamos VMI nurodytos ir šioje byloje nustatytos aplinkybės, kad 2024 m. sausio 3, vasario 22, 23, 26, kovo 1 dienomis atliktų mokėjimų metu, Bendrovė jau turėjo mokestinę nepriemoką (įsiskolinimą) VMI ir apie tai Bendrovės vadovui buvo žinoma. Kaip minėta, R. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu yra nuo 2023 m. gruodžio 1 d. todėl jam turėjo būti žinomos su vadovaujamos Bendrovės vykdoma veikla susijusios aplinkybės, tarp jų ir aplinkybės dėl Bendrovės finansinės padėties, pradelstų mokėjimų ir turimų įsipareigojimų kreditoriams, įsipareigojimų jiems vykdymo terminų ir tvarkos. Tai, kad Bendrovės vadovui nebuvo žinoma apie įmonės finansinę situaciją iki mokestinių metų pabaigos vertintina kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinė versija.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė pažymėjo, kad VMI išskirti mokėjimai (duomenys neskelbtini), MB, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie Pareiškėjos manymu pažeidė jos teises buvo atliekami išimtinai iš Bendrovei suteiktų tikslinių paskolų, kurios negalėjo būti panaudotos jokiems kitiems mokėjimams (atsiskaitymams su kreditoriais) nei paskola buvo suteikta, įskaitant ir atsiskaitymus su VMI. Su tokiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės argumentais sutikti nėra pagrindo.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog pagal CK 6.930¹ straipsnį įsipareigojimų, kurių vykdymas užtikrintas maksimaliąja hipoteka ar kurie atliekami vykdant įsipareigojimus, kylančius iš tikslinės paskolos teisinių santykių, vykdymas pats savaime neturi pirmenybės prieš kitus mokėjimus. CK 6.930¹ straipsnio turinys suponuoja, jog šio straipsnio taikymo tikslais nepakanka konstatuoti, kad mokėjimas atliktas įstatymo ar sutarties pagrindu ir kad įsipareigojimas užtikrintas maksimaliąja hipoteka ar atliekamas vykdant įsipareigojimus, kylančius tikslinės paskolos pagrindu. Sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir ar, esant šiai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-1075/2018). Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, tokios aplinkybės yra nustatytos. Kartu pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatos yra imperatyvios, o tai reiškia, jog subjektas negali pasirinkti kitokio savo elgesio varianto, nei numatyta normoje.

Ta aplinkybė, kad, kaip pažymi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė, Bendrovė 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. balandžio 8 d. dengė ir savo įsipareigojimus Pareiškėjai, atsižvelgiant į tai, kad nustatyta, kad Bendrovė dalį mokėjimų atliko pažeisdama CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, įvertinant, kad administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, nereikalaujanti pakartotinumo, negali būti vertinama kaip pagrindas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Tačiau, kaip teisingai nurodo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nepakanka nustatyti vien tik CK 6.930¹ straipsnio nuostatų nesilaikymo (pažeidimo) fakto, nes tam, kad asmuo būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, turi būti konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Taigi tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta ir asmens kaltė dėl nusižengimo padarymo. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė nurodo, kad R. A. veiksmuose nėra būtinojo ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės sudėties požymio – tyčios. Nurodoma, kad Pareiškėjos Pareiškime nurodyti mokėjimai buvo atlikti bei būtini siekiant užtikrinti Bendrovės ūkinės veiklos tęstinumą bei pajamų gavimą. Kaip minėta, Bendrovės mokėjimai su (duomenys neskelbtini), MB, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei pačiai paskolos davėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliekami išimtinai iš Bendrovei suteiktų tikslinių paskolų. (duomenys neskelbtini) atliktas 1 189,63 Eur mokėjimas yra nedidelis lyginant su Pareiškėjai per tą patį Pareiškime nurodytą laikotarpį sumokėta 25 706,74 Eur suma, kuri buvo sumokėta laikantis nustatyto eiliškumo. Savo ruožtu, ši suma iš esmės negalėjo nulemti ar turėti įtakos Bendrovės galimybei pilnai atsiskaityti su Pareiškėja VMI.

Sutiktina, kad įmonės vadovas, plėtodamas ir užtikrindamas sklandžią įmonės veiklą, turi atsiskaityti su pagrindiniais kreditoriais, taip siekdamas veiklos tęstinumo, tačiau tai nagrinėjamu atveju nepašalina R. A. atliktų atsiskaitymų su kreditoriais neteisėtumo. Pažymėtina, kad, kaip jau buvo minėta, CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems ir nei šis straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais bei reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Kaip jau buvo minėta, ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai – nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, administracinio nusižengimo padarymo faktas įrodytas. Tai, kad, kaip išskiria administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė, Bendrovės vadovo veiksmai buvo nulemti Bendrovės veiklos specifikos, vykdomi iš tikslinių paskolų, skirti tęsti Bendrovės veiklą gali būti įvertinami individualizuojant nuobaudos dydį, tačiau negali būti vertinami kaip paneigiantys tiesioginės tyčios buvimą Bendrovės vadovo veiksmuose. Vien tai, kad Bendrovė turėjo įsipareigojimų kreditoriams, neatleidžia Bendrovės vadovo nuo pareigos laikytis kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, kai Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Jokių kitų priežasčių, kodėl mokėjimai Bendrovės kreditoriams buvo atliekami nesilaikant CK 6.930¹ straipsnio nuostatų, R. A. (jo atstovė) nenurodė. Susidarius Bendrovės mokestinei nepriemokai, R. A., kaip juridinio asmens vadovas, nesiėmė pakankamų veiksmų tam, kad įsiskolinimas VMI būtų mažinamas, nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad buvo savanoriškų mokėjimų VMI, Bendrovės vadovas nesikreipė į VMI dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo ir toliau atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais. Visuma šių aplinkybių sudaro pagrindą išvadai, kad kreditorių interesų tenkinimo eilę R. A. pažeidė tyčia – žinodamas apie Bendrovės turimą nepriemoką VMI, suvokdamas, kad dėl kitiems kreditoriams atliktų mokėjimų nebus galima atsisakyti su aukštesnės eilės kreditoriumi – VMI, pažeidė šio kreditoriaus teises. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo R. A. veikoje yra nustatyti ir įrodyti.

Pirmiau aptartų duomenų visuma patvirtina, kad aptariamu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pakankamai lėšų visų kreditorių reikalavimams patenkinti, tačiau turėdama mokestinę prievolę VMI, t. y. būdama skolinga valstybės biudžetui, pirmenybę teikė kitiems žemesnės eilės kreditoriams, taip pažeisdama kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, nustatytą CK 6.930¹ straipsnyje. Teismo vertinimu, R. A., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra mokesčių mokėtoja, vadovu, privalėjo, be kita ko, laikytis kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis). Minėtų reikalavimų nesilaikymas R. A. užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, kaip juridinio asmens vadovui.

Nustačius, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, spręstinas administracinės nuobaudos skyrimo klausimas. VMI pareiškime prašoma R. A. skirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos vidurkį atitinkančią baudą – 2 200 Eur.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. R. A. pažeidimo fakto nepripažino, dėl padaryto nusižengimo nesigailėjo. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės šioje byloje nenustatytos. Taip pat nėra ir R. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, – padarytas nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad R. A. baustas administracine tvarka už deklaracijų VMI nepateikimą, Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui, įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos nuobaudos įvykdytos, už ANK 120 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą nebaustas. Įvertinus šių aplinkybių visumą, R. A. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirtina ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Taikyti R. A. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam mažesnę baudą, nei sankcijoje nustatytas minimalus dydis, nėra teisinio pagrindo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė teismo posėdžio metu prašė priteisti R. A. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2025 m. lapkričio 6 d. gauta R. A. atstovės advokato padėjėjos pateikta advokato D. P. išrašyta PVM Sąskaita faktūra R. A. 1089 Eur sumai ir apmokėjimą patvirtinantis banko mokėjimo išrašas.

ANK 666 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 5651 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjos pareiškimas tenkinamas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. A. pripažįstamas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, vertintina, kad nėra nustatytas faktinis ar teisinis pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-391-1241/2025).

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. A. atstovo prašymo dėl 1089 Eur (tūkstančio aštuoniasdešimt devynių eurų) dydžio patirtų bylinėjimo išlaidų priteisimo.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Simona Žižienė