- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-11
- Bylos Nr.
- 2A-538-330/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-0013-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dainiai“, uždarajai akcinei bendrovei „Vilandas“, akcinei bendrovei „Swedbank“
- Trečiasis asmuo
- K. V. R., V. L., V. Z., Radviliškio rajono 2-ojo notaro biuro
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ropokalnis“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ropokalnis“, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dainiai“ ir trečiojo asmens K. V. R. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ropokalnis“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Dainiai“, uždarajai akcinei bendrovei „Vilandas“, akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys – K. V. R., V. L., V. Z. ir Radviliškio rajono 2-ojo notaro biuro notarė A. S., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – pripažino negaliojančiais nuo jų sudarymo momento UAB „Ropokalnis“ ir UAB „Dainiai“ 2013 m. vasario 22 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Ropokalnis“ pardavė UAB „Dainiai“ negyvenamąją patalpą – parduotuvę, esančią Radviliškio m., Dariaus ir Girėno g. 2–26 ir 2013 m. vasario 22 d. UAB „Ropokalnis“ ir UAB „Dainiai“ tarpusavio įsiskolinimo įskaitymo aktą; kitą ieškinio dalį atmetė.
Ieškovas BUAB „Ropokalnis“, atsakovas UAB „Dainiai“ ir trečiasis asmuo K. V. R. dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo padavė apeliacinius skundus.
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniame skunde pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo UAB „Dainiai“ nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ar esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino su atsakovu sudarytą sandorį negaliojančiu, todėl yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjamas restitucijos būdo – natūra ar piniginiu ekvivalentu – klausimas, todėl yra pagrindo manyti, kad atsakovas gali siekti atsikratyti nuosavybės teise valdomo turto ar kitaip apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovas nurodo, kad reikalavimo suma yra didelė – 310 000 Lt, o tai tik patvirtina būtinumą taikyti laikinus suvaržymus atsakovo turtui. Aplinkybė, kad atsakovas kartą jau sudarė nesąžiningą sandorį, taip pat vertintina kaip didinanti tikimybę, jog bus siekiama išvengti nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančias nuo sudarymo momento UAB „Ropokalnis“ ir UAB „Dainiai“ 2013 m. vasario 22 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Ropokalnis“ pardavė UAB „Dainiai“ negyvenamąją patalpą – parduotuvę, esančią Radviliškio m., Dariaus ir Girėno g. 2-26 ir šios parduotuvės vėlesnį 2013 m. balandžio 4 d. pardavimo sandorį atsakovui UAB „Vilandas“, taip pat pripažinti negaliojančiu 2013 m. vasario 22 d. UAB „Ropokalnis“ ir UAB „Dainiai“ tarpusavio įsiskolinimo įskaitymo aktą; taikyti restituciją natūra – pripažinti parduotuvės nuosavybės teisę BUAB „Ropokalnis“, pripažinti, kad BUAB „Ropokalnis“ yra skolinga UAB Dainiai“ 200 548,61 Lt ir 50 000 Lt, taip pat pripažinti, jog atsakovas UAB „Dainiai“ skolingas UAB „Vilandas“ pastarosios pagal pirkimo dokumentus sumokėtą parduotuvės kainą bei panaikinti parduotuvės hipoteką. Teismas ieškovo ieškinį patenkino iš dalies – pripažino negaliojančiais nuo jų sudarymo momento UAB „Ropokalnis“ ir UAB „Dainiai“ 2013 m. vasario 22 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Ropokalnis“ pardavė UAB „Dainiai“ negyvenamąją patalpą – parduotuvę, ir 2013 m. vasario 22 d. „Ropokalnis“ ir UAB „Dainiai“ tarpusavio įsiskolinimo įskaitymo aktą; kitą ieškinio dalį atmetė.
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą pakeisti – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde ieškovas kelia restitucijos netaikymo nepagrįstumo klausimą, teigdamas, jog teismas, pripažinęs sandorį negaliojančiu, turėjo spręsti restitucijos klausimą ir taikyti restituciją natūra arba piniginiu ekvivalentu. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ir atsakovo 2013 m. vasario 22 d. sudaryta parduotuvės pirkimo–pardavimo sutartis ir tarpusavio įsiskolinimo įskaitymo aktas buvo pripažinti negaliojančiais, o sandorio pripažinimo negaliojančiu atvejais įstatymas numato restitucijos taikymą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą apie tikėtiną ieškovo reikalavimo pagrindimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, jis taip pat neturi prejudicinės galios bylą nagrinėjant iš esmės.
Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prielaida – aplinkybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovas prarasto turto vertę nurodo 310 000 Lt (89 782,21 Eur), t. y. atsakovui UAB „Vilandas“ parduoto turto kainą (2 t., 99-103 b. l.). Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-783/2012). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareikšto reikalavimo sumą – 89 782,21 Eur yra didelė, atsakovas nepateikė šią prezumpciją paneigiančių įrodymų, nors apie posėdį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą buvo informuotas, todėl nustačius CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sąlygų buvimą, ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo turtui taikymo tenkintinas (CPK 144 str.).
Teismas, siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą bei atsakovo teisėtų interesų apsaugą, vertina, kad ieškovo reikalavimams užtikrinti pirmiausiai turėtų būti areštuojamas atsakovo kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas, o tik jo nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos ir turtinės teisės. Teismo nutarties priėmimo dieną nėra žinoma apie visą atsakovo turimą turtą, todėl surasti ir aprašyti areštuojamą turtą pavedama antstoliui (CPK 147 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 147 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ropokalnis“, j. a. .k. 171383694, reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštuoti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Dainiai“, j. a. k. 158203935, buveinės adresas Jurbarko r. sav. Dainių k., nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis bendrai 89 782,21 Eur (aštuoniasdešimt devynių tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų ir 21 ct) sumai.
Nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovo kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, neviršijant 89 782,21 Eur 89 782,21 Eur (aštuoniasdešimt devynių tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų ir 21 ct), areštuoti atsakovo turtines teises ir pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, kitaip jį suvaržyti, atitinkamai neviršijant areštuotinų sumų, leidžiant atsakovui atsiskaityti su ieškovu pagal šioje byloje pareikštą ieškinį, su darbuotojais, valstybės biudžetu ir atlikti privalomojo socialinio draudimo įmokas.
Išaiškinti ieškovui, jog dėl nutarties vykdymo jis turi kreiptis į skolininko teritoriją aptarnaujantį antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.