- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-29
- Bylos Nr.
- e2-1107-1141/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03799-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Enrika Janušonienė
- Ieškovas
- R. O.
- Atsakovas
- J. J.
- Trečiasis asmuo
- V. R., J. J., A. J., R. Š.
- Advokatai
- Deimantė Drąsutavičienė, Renata Janušytė, Aušra Mudėnaitė
- Kategorijos
tretiesiems asmenims V. R., J. J. (J. J.), A. J. (A. J.), trečiojo asmens R. Š. atstovei advokatei Renatai Janušytei,
viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. O. ieškinį atsakovei J. J. dėl nekilnojamojo daikto trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, tretieji asmenys J. J., A. J., V. R. ir R. Š.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas R. O. (toliau – ir ieškovas) 2022 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės J. J. (toliau – ir atsakovė) 13 650 Eur namo, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Namas) stogo defektų šalinimo išlaidas bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas (1 t., b. l. 1–6). Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės 1 875,50 Eur defektų fiksavimo ir nustatymo išlaidas (už antstolio ir eksperto paslaugas). Ieškinys grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Namas ieškovo buvo įsigytas iš atsakovės ir trečiojo asmens J. J. (J. J.) 2013 m. sausio 23 d., jame nuolat ieškovas pradėjo gyventi 2019 metais, o 2022 m. spalio mėnesį ieškovas pradėjo aiškintis, kodėl Name laikosi ne vienoda temperatūra, atliktas ekspertinis tyrimas, kurio metu nustatyti Namo stogo paslėpti defektai, už kuriuos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.697 straipsnio 1 ir 3 dalis atsakinga atsakovė, kaip Namo statytoja (rangovė), 2012 metais netinkamai atlikusi statybos rangos darbus.
1.2. Atsakovė Namo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu ieškovui patvirtino, kad Namas neturi paslėptų trūkumų. Pastato energetinio naudingumo sertifikatu, galiojusiu iki 2022 m. spalio 22 d. atsakovė užtikrino, kad Namas atitinka energetinio naudingumo C klasę, tačiau 2022 m. spalio mėnesį ekspertinį tyrimą atlikęs specialistas nustatė, kad Namo stogo šiltinimui sudėta netinkama (per minkšta) vata, neužsandarinti plyšiai, neužsandarinta antikondensacinė bei garo izoliacinė plėvelė, o 10 cm ir vietomis 15 cm storio konstrukcijų apšiltinimo storis netenkina pastato energetinio naudingumo C klasei keliamų reikalavimų. Pirkimo-pardavimo sutarties 8.1.2 punktu šalys susitarė, kad paaiškėjus Namo kokybės neatitikčiai ir (ar) pareiškimams dėl kokybės garantijos, ieškovas turi teisę iš atsakovės reikalauti atlyginti patirtas išlaidas trūkumams ištaisyti.
1.3. Ieškovas dėl Namo statybos trūkumų pretenziją atsakovei pateikė 2022 m. spalio 11 d., t. y. nepraleidęs 10 metų garantinio termino (CK 6.698 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovei nereagavus į pretenziją, ieškovas turi teisę reikalauti defektų šalinimo išlaidų ir išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, priteisimo (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepime prašė ieškovo ieškinį atmesti (1 t., b. l. 134–144). Atsakovės atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Sutarties sudarymo metu Namas buvo su daline apdaila, pastogė nebuvo pilnai įrengta, stogo apšiltinimo vatos sluoksnio storis buvo aiškiai matomas ar bent jau lengvai nustatomas, todėl rangovo atžvilgiu taikytinas ne 10, o 5 metų garantinis terminas, tačiau atsakovė negali atsakyti pagal CK 6.698 straipsnio 1 dalį, nes ji neturi architektūrinio ar inžinerinio išsilavinimo, todėl nebuvo nei rangovė, nei projektuotoja, nei Namo statybos techninė prižiūrėtoja. Nors atsakovė ir buvo Namo bendrasavininkė, tačiau Namo statytoju buvo jos tuometinis sutuoktinis J. J., kurio vardu ir buvo išduotas Namo statybą leidžiantis dokumentas. Atsakovės nuosavybės teisės į Namą buvo įregistruotos ne dėl to, kad ji pagamino naują daiktą (Namą), o todėl, kad buvo Namo statytojo sutuoktinė, turėjusi teises į žemės sklypą, ant kurio buvo pastatytas Namas. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, o atsakovės kaip pardavėjos atsakomybė pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį negali būti taikoma, nes ieškovui buvo tinkamai atskleista Namo būklė (pastogė nebuvo užsandarinta), be to, yra pasibaigęs 2 metų garantinis terminas, nustatytas CK 6.338 straipsnio 2 dalyje.
2.2. Ieškovas, būdamas Namo naudotoju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, privalėjo organizuoti arba vykdyti Namo techninę priežiūrą, tačiau Name bent 6 metus niekas negyveno, jis nebuvo šildomas ir dėl to nebuvo tinkamai prižiūrėtas, jį statant panaudotos statybinės medžiagos galėjo natūraliai pakisti, todėl Namo būklė, užfiksuota 2022 m. spalio mėnesį yra ieškovo nerūpestingo neveikimo rezultatas. Pastogės apšiltinimas galėjo nukentėti ir nuo pažeidimų, sukeltų paukščių ar graužikų veiklos. Nepertraukiamos eksploatacijos ir tinkamos Namo priežiūros atveju tokie pažeidimai negalėtų atsirasti.
2.3. 2012 metais naujas pastatas nebuvo pastatytas, Namas buvo suformuotas rekonstrukcijos būdu sujungus du ūkinius pastatus, todėl Statybos įstatyme nustatytas reikalavimas naujai statomiems pastatams atitikti minimalius pastatų energetinio naudingumo reikalavimus šiuo atveju netaikytinas. Namo pirkimo-pardavimo sutartyje Namo atitikimas energetinio naudingumo C klasei nebuvo numatytas. Jei sertifikato rengėjas nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, atsakovei dėl to atsakomybė negali kilti.
3. Dublike ieškovas papildomai pažymėjo, kad J. J. veikė atsakovės vardu pagal 2012 m. kovo 1 d. atsakovės išduotą įgaliojimą (2 t., b. l. 1–6). Be to, atsakovė gyveno šalia statomo Namo, dalyvavo visuose Namo statybos procesuose, Namas buvo sukurtas iš atsakovės šeimos lėšų, o rangovu pagal Statybos įstatymą yra laikomas asmuo, kuris vykdo statybą ūkio būdu (Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalis). Rangovas turi pareigą garantuoti, kad statinys tam tikrą įstatymo nustatytą terminą būtų kokybiškas. Ieškovas taip pat nurodė, kad aplinkybę, jog Namas buvo parduotas su pilnai baigtu pastogės apšiltinimu, patvirtina ieškovo dar iki sutarties sudarymo darytos fotofiksacijos.
4. Triplike atsakovė papildomai pažymėjo, kad neturėjo nei laiko, nei galimybių įsitraukti į jos sutuoktinio vykdomą pastatų rekonstrukciją, niekada nėra prižiūrėjusi tų darbų, bendravusi su rekonstrukciją atlikusiais rangovais (2 t., b. l. 25–38). Tai, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra apie 2 km atstumu nuo Namo atsakovės įsitraukimo į statybų procesą nepatvirtina. Atsakovė ieškovo nepažinojo iki pat 2022 m. spalio mėnesio, kai ieškovas atvyko pas atsakovę į namus reikalaudamas atlyginti Namo pastogės apšiltinimo defektų šalinimo išlaidas. Atsakovė pažymėjo, kad Namo pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė ieškovas ir atsakovės sutuoktinis, veikdamas už save ir atsakovę pagal įgaliojimą. Atsakovė taip pat nurodė, kad pastatų rekonstrukciją į gyvenamąjį Namą negali būti laikoma atlikta ūkio būdu, nes atskiriems darbams atlikti atsakovės sutuoktinis samdė rangovus. Atsakovė pastebėjo, kad prie dubliko pridėtose fotofiksacijose nėra nurodyta data, todėl nėra galimybės įsitikinti, kad jos, kaip teigia ieškovas, buvo darytos prieš sudarant sutartį. Ieškovas neįrodė, kad apšiltinimo medžiagos sluoksnis Namo pastogėje privalėjo būti 15 cm (toks sluoksnis nėra nurodytas projekte), be to, Namo nenaudojant pagal paskirtį 6 metus, apšiltinimo vata galėjo sudrėkti, suminkštėti, susmegti. Už Namo atitikimą išduotam sertifikatui, atsakingas ne Namo statytojas (užsakovas), o minėtą sertifikatą išdavęs asmuo (R. Š.).
5. Trečiasis asmuo R. Š. atsiliepime prašė dėl pareikštų reikalavimų spręsti teismo nuožiūra (2 t., b. l. 54–56). R. Š. pažymėjo, kad sertifikavimą atliekantis specialistas neatsako už jam pateiktų duomenų tikrumą. Kokie duomenys jam buvo pateikti, pagal tokius ir buvo paskaičiuota, t. y. skaičiavimuose buvo remtasi projektu, kadastrine byla, kitais užsakovo pateiktais duomenimis, kurie buvo užfiksuoti užsakovo paraiškoje. Nuo Namo sertifikavimo praėjo daugiau nei 10 metų, sertifikatas nebegalioja, visi duomenys nebesaugomi.
6. Trečiasis asmuo A. J. atsiliepime prašė ieškinį atmesti (2 t., b. l. 153–154). A. J. nurodė, kad 2012 metais atliko Namo stogo apšiltinimo darbus. Šią veiklą vykdė verslo liudijimo pagrindu. Dėl minėtų darbų apimties, terminų ir atsiskaitymo A. J. nurodė, kad tarėsi su J. J. A. J. atsiliepime atkreipė dėmesį į tai, kad jokia pretenzija jam dėl stogo apšiltinimo įrengimo defektų garantiniu terminu nebuvo pareikšta.
7. Tretieji asmenys J. J. ir V. R. atsiliepimų į ieškinį teismui nepateikė.
Šalies argumentai
8. Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžiuose prašė ieškinį tenkinti. Atsakovė ir jos atstovė prašė ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
9. Trečiasis asmuo V. R. teismo posėdyje prašė dėl pareikštų reikalavimų spręsti teismo nuožiūra, nurodė, kad nieko neatsimena apie projektą dėl ginčo statinio (2023 m. liepos 27 d. teismo posėdžio garso įrašas, 21–33 min.).
10. Trečiasis asmuo A. J. teismo posėdyje nurodė, kad jo išsilavinimas yra vidurinis, jokių specializacijų, susijusių su statybomis, nėra įgijęs, su J. J. žodžiu susitarė, kad darys tą, ką J. pasakys, projekto ir jokių kitų dokumentų nematė, tik dabar sužinojo iš dokumentų, kad tai buvo rekonstrukcija, dabar (nepamena tiksliai šiais ar praeitais metais) jam paskambino J. ir paprašė nuvažiuoti prie ginčo Namo, bet jis nevažiavo, nes iš susirašinėjimo su ieškovu jis žinojo, kad apšiltinimo vata jau buvo nuimta ir nebėra prasmės važiuoti žiūrėti (2023 m. liepos 27 d. teismo posėdžio garso įrašas, 36 min. – 1 val. 11 min.).
11. Trečiasis asmuo J. J. teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad Namas buvo priduotas be vatos, įvertintas be vatos ir parduotas be vatos, nes taip buvo susitarta su ieškovu. Nurodė, kad vertinime ir visur užfiksuota, jog Namas be apšiltinimo, taip pat paaiškino, kad Namą statė savo šeimos poreikiams iš šeimos lėšų. J. J. paaiškino, kad gyveno netoliese ir pardavęs Namą matė, kad jis 8 metus stovėjo visiškai apleistas, kol ieškovas susigriebė daryti vidaus apdailą. Ieškovo atstovės paklaustas, ar užsakinėjo ir vežė į Namą vatą, J. J. nurodė, kad taip, tačiau tą darė ieškovo prašymu. J. J. paaiškino, kad pernai rudenį paskambino ieškovas ir pareikalavo 5 000 Eur remontui (2023 m. liepos 27 d. teismo posėdžio garso įrašas, 1 val. 13 min. – 2 val. 1 min.).
12. Trečiojo asmens R. Š. atstovė teismo posėdyje nurodė, kad nuo sertifikato išdavimo yra praėję daugiau nei 10 metų, sertifikatas yra negaliojantis, visi duomenys nebesaugomi, todėl R. Š. gali nurodyti tik tai, kad sertifikavimo metu buvo remtasi užsakovo pateiktais duomenimis, į vietą vykti neprivalėjo ir, tikėtina, nevyko (2023 m. birželio 28 d. teismo posėdžio garso įrašo, 2 val. 20–33 min.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
13. Byloje nagrinėjama, ar nekilnojamojo turto (Namo) pirkėjas (ieškovas) pagrįstai reikalauja atlyginti pirkėjo išlaidas Namo trūkumams nustatyti ir ištaisyti.
Dėl terminų, per kuriuos ieškovas turėjo ginti savo galimai pažeistas teises
14. Atsakovė atsiliepime, kaip minėta, nurodė, kad šiuo atveju yra pasibaigęs 2 metų garantinis terminas, nustatytas CK 6.338 straipsnio 2 dalyje. Ieškovas ieškinyje, kaip minėta, nurodė, kad Namo stogo trūkumai laikytini paslėptais defektais, todėl šiuo atveju taikytinas 10 metų garantinis terminas nustatytas CK 6.698 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes atsakovė kaip rangovė turi pareigą garantuoti, kad statinys tam tikrą įstatymo nustatytą terminą būtų kokybiškas. Šio termino, pasak ieškovo, jis nėra praleidęs, nes atsakovei pretenziją pateikė 2022 m. spalio 11 d. Atsakovė neigė, jog ji šiuo atveju laikytina rangove.
15. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kaip minėta, ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi 2022 m. gruodžio 14 d. Tuo metu galiojusios CK 1.125 straipsnio redakcijos 8 dalyje buvo nustatyta, kad ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų taikomas sutrumpintas 2 metų ieškinio senaties terminas. Kasacinis teismas savo praktikoje aiškindamas minėtą CK nuostatą, yra nurodęs, kad senaties terminas skaičiuojamas atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas pareiškė pretenziją dėl parduoto daikto trūkumų. Terminą reikalavimams dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti nustato CK 6.338 straipsnio 2 dalis, kuri, be kita ko, numato, kad kai nenustatytas daikto kokybės garantijos terminas, pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per 2 metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Pagal CK 6.338 straipsnio 3 dalį, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Parduoto daikto garantijos laikotarpiu nustačius šio daikto trūkumus, pirkėjų teisė pareikšti reikalavimą pardavėjui pašalinti daikto trūkumus nesaistoma CK 1.125 straipsnio atitinkamose dalyse nurodytų terminų, nes pareikšti pardavėjui reikalavimą (pretenziją) dėl parduoto daikto, kuriam nustatytas kokybės garantijos terminas, trūkumų pirkėjas turi teisę per visą garantijos galiojimo laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kuriuo daikto kokybės garantijos galiojimo metu buvo nustatyti konkretūs daikto trūkumai. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas, – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Tokiu atveju taikytina CK 1.125 straipsnio 8 dalies norma dėl senaties termino ieškiniams dėl parduoto daikto trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012). Taigi, nagrinėjamu atveju teisiškai reikšminga tai, ar šiuo atveju ieškovas nėra saistomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto 2 metų termino, t. y. ar šiuo atveju yra nustatytas Namo kokybės garantijos terminas. Jei taip, koks jis yra, ar ieškovas, pareiškė atsakovei pretenziją nepraleidęs šio termino.
16. Iš byloje esančio valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. spalio 10 d. išrašo su istorija (toliau – Išrašas) matyti, kad Name yra 4 kambariai, vietinis centrinis šildymas, vietinis vandentiekis, vietinis nuotekų šalinimas, statinio kategorija – neypatingasis, statusas – suformuotas sujungus daiktus – du ūkio pastatus, kuriuos po 1/2 dalį nuosavybės teise nuo 2012 m. rugsėjo 18 d. iki 2013 m. sausio 9 d. turėjo atsakovė ir trečiasis asmuo J. J. pagal 2012 m. rugsėjo 17 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1. (1 t., b. l. 21–25). Į bylą atsakovė pateikė minėtą deklaraciją, iš kurios matyti, kad J. J. ir atsakovė, atstovaujama J. J. pagal įgaliojimą, paskelbė, kad pagal projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus užbaigė minėtų ūkinių pastatų naują statybą (3 t., b. l. 4–5). Sujungus du ūkio pastatus ir pakeitus jų paskirtį buvo įregistruota bendra atsakovės ir J. J. nuosavybės teisė į Namą pagal 2012 m. gruodžio 14 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1. Iš Išrašo 10.1 punkto matyti, kad Namas suformuotas sujungimo būdu, o iš Išrašo 10.5 punkto matyti, kad ūkio pastatai, kurie buvo sujungti pakeičiant paskirtį į gyvenamosios paskirties, buvo suformuoti kaip nauji.
17. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d.) 36 straipsnio 1 dalyje, numatyta, kad statinio garantinis terminas nustatomas statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse. Į bylą Namo projektavimo, rangos ar statybos techninės priežiūros sutartys nėra pateiktos. Statybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis (skaičiuojant nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos) kaip 5 metai, paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) – 10 metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų, – 20 metų.
18. Atsakovės atstovė teismo posėdžiuose teigė, kad atsakovė pardavė ieškovui nebaigtą statyti Namą. Šių argumentų teismas nepripažįsta pagrįstais. Iš byloje esančios 2013 m. sausio 23 d. pasirašytos ir notarės Auksės Poškuvienės patvirtintos Žemės sklypo ir pastato pirkimo-pardavimo sutarties (toliau – ir Sutartis) matyti, kad ieškovas iš atsakovės ir J. J., be kita ko, įsigijo 147,25 kv. m bendro ploto, gyvenamosios paskirties, 100 proc. baigtumo Namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį atsakovė ir J. J. turėjo kaip bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę pagal 2012 m. gruodžio 14 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 (toliau – ir Deklaracija) (1 t., b. l. 7–18). Be to, matininkė L. N. suformavo Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (1 t., b. l. 72–88), iš kurios matyti, kad 2012 m. spalio 30 d. Namo baigtumas yra 100 proc. (1 t., b. l. 86),
19. Iš Sutarties 7.5 punkto matyti, kad J. J., veikiantis už save ir atstovaujantis atsakovei, pareiškė ir garantavo, kad Sutarties sudarymo metu parduodami daiktai (taigi, ir Namas) yra tinkami naudoti pagal jų paskirtį, neturi akivaizdžių ir (ar) esminių trūkumų, be to, nėra jokių paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daiktų negalima būtų naudoti pagal paskirtį. Atsakovė 2012 m. kovo 1 d. išdavė notariškai patvirtintą įgaliojimą savo tuometiniam sutuoktiniui J. J. valdyti (su teise parduoti) jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikoje (2 t., b. l. 98). J. J. Sutartį su ieškovu sudarė savo ir atsakovės vardu, veikdamas pagal minėtą įgaliojimą. Taigi, atsakovė, atstovaujama savo tuometinio sutuoktinio, 2013 m. sausio 23 d. patvirtino ieškovui, kad Namas yra baigtas statyti ir tinkamas naudoti pagal paskirtį (gyventi). Pažymėtina, kad Namo statybos pabaiga buvo deklaruota dar 2012 m. gruodžio 14 d. pasirašant minėtą Deklaraciją, kuri buvo patvirtinta Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto 2012 m. gruodžio 17 d. (1 t., b. l. 160). Taigi, šiuo atveju Namo garantinis terminas skaičiuojamas nuo 2012 m. gruodžio 17 d., nes Namas pripažintas tinkamu naudoti 2012 m. gruodžio 17 d., t. y. tada, kai Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas patvirtino Deklaraciją. Nors atsakovė byloje akcentavo aplinkybę, kad statinių statyba buvo vykdyta anksčiau, o 2012 m. gruodžio mėnesį buvo atliekama tik rekonstrukcija, tačiau šiuo aspektu yra reikšminga tai, kad ginčo statinys yra Namas, o ne ūkiniai pastatai, kurių statyba buvo baigta 2012 m. rugsėjo 17 d., todėl negalima daryti išvados apie Namo pripažinimą tinkamu naudoti tada, kai gyvenamosios paskirties Namas dar neegzistavo.
20. 2013 m. sausio 10 d., t. y. dar iki Sutarties sudarymo, UAB „Resolution valuations“ vertintoja D. C. apžiūrėjo Namą ir nustatė turto rinkos vertę įkeitimo bankui tikslu pageidaujant ieškovui (2 t., b. l. 172–194). Vertintoja, įvertinusi Namo konstrukcijas (pamatus, sienas, perdangas, stogo konstrukciją ir dangą) nustatė, kad Namo konstrukcijų būklė – gera, o įvertinusi Namo vidaus apdailos būklę, nustatė, kad „nebaigtas statyti“ ir, atitinkamai, nurodė, kad vertinamo Namo būklė yra „nebaigtas statyti“ (2 t., b. l. 180). Teismas konstatuoja, kad ši vertintojos galutinė išvada dėl 2013 m. sausio 10 d. buvusios Namo būklės „nebaigtas statyti“ minėtame vertinime yra susijusi ne su Namo konstrukcijomis (įskaitant Namo stogą), bet su Namo vidaus apdaila, taip pat su vertintojos išvadomis, kad tuo metu Name dar nebuvo sumontuota šildymo, vandentiekio ir kanalizacijos inžinerinė įranga, neįrengta vėdinimo sistema. Teismas pažymi, kad vertintoja minėtame vertinime taip pat nurodė, kad maksimalus ir geriausias vertinamo turto panaudojimas yra gyvenamajai veiklai atlikus apdailos darbus (2 t., b. l. 181). Namo trūkumai, susiję su Namo konstrukcijomis (taip pat ir Namo stogu), trukdantys panaudoti Namą pagal paskirtį, minėtame vertinime nėra nurodyti. Tai, kad Sutarties sudarymo metu Namas buvo be vidaus apdailos nereiškia, kad Namas buvo nebaigtas statyti.
21. Ieškovas į bylą pateikė 2022 m. gruodžio 8 d. E. L. surašytą ekspertinio tyrimo aktą (toliau – Aktas). Akte nurodyta, kad E. L. turi statybos inžinerijos magistrą ir yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, jo kvalifikacija – statinio ekspertizė. Akte nurodyta, kad buvo apžiūrėta Namo stogo konstrukcijų būklė (1 t., b. l. 32). Akte nurodyta, kad iš fotofiksacijos matyti, jog vata šiltinimui sudėta netinkama, nes ji yra per minkšta, nuotraukose matyti plyšiai, kurie yra neužsandarinti (1 t., b. l. 32), taip pat matyti neužsandarinta antikondensacinė ir garo izoliacinė plėvelė (1 t., b. l. 34, 36). Akte, be kita ko, nurodyta, kad apžiūros metu buvo išmatuotas stogo konstrukcijų apšiltinimas: daugiausia buvo du vatos sluoksniai po 5 cm, vietomis apšiltinimas siekė 15 cm (1 t., b. l. 35). Akte taip pat nurodyta, kad 15 cm stogo konstrukcijų apšiltinimo storis netenkina pastato energetinio naudingumo C klasei keliamų reikalavimų (1 t., b. l. 37).
22. Ieškovas byloje nesiremia aplinkybėmis, susijusiomis su tyčia paslėptais defektais, todėl 20 metų garantinis terminas byloje nėra aktualus. Sprendžiant, ar šiuo atveju aktualus 5 ar 10 metų garantinis terminas, reikšminga faktinė aplinkybė yra ta, ar ginčas kilo dėl paslėptų statinio elementų. 10 metų statinio garantinis terminas, kaip minėta, yra siejamas būtent su paslėptais statinio elementais (konstrukcijomis, vamzdynais ir pan.), o ne su paslėptais atliktų darbų trūkumais (tokiais, kurie negalėjo būti nustatyti užsakovui priimant atliktus statybos darbus) (CK 6.662 straipsnio 4 dalis). Paslėptos statinio konstrukcijos – tai vėliau sumontuotomis kitomis konstrukcijomis ar viršutiniu apdailos sluoksniu paslėptos konstrukcijos (Statybos įstatymo 2 straipsnio 36 dalis). Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad stogo apšiltinimo sluoksnis (panaudotos medžiagos), jas sumontavus, nebėra matomas, todėl stogo dalį, susijusią su jo apšiltinimu, galima laikyti paslėptais statinio elementais. Byloje nėra duomenų, kada tiksliai stogo apšiltinimo darbai buvo atlikti, tačiau byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad Namo pripažinimo tinkamu naudoti metu (2012 m. gruodžio 17 d.), t. y. dieną, nuo kurios pagal Statybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalį šiuo atveju yra pradedamas skaičiuoti 10 metų statinio garantinis terminas paslėptiems statinio elementams, stogo apšiltinimo darbai nebuvo atlikti. Tai patvirtina 2013 m. sausio 10 d. atlikta Namo vertinimo medžiaga (fotonuotraukos), t. y. iš prie vertinimo pridėtos pastogės nuotraukos matyti, kad stogo apšiltinimo nėra (2 t., b. l. 194). Kaip minėta, ieškovo nurodyti Namo apšiltinimo trūkumai buvo konstatuoti 2022 m. gruodžio 8 d. Akte, todėl garantinį terminą skaičiuojant net ir nuo 2012 m. gruodžio 17 d., t. y. nuo dienos, kai stogo apšiltinimo darbai dar nebuvo atlikti, minėtas 10 metų terminas dar nebuvo pasibaigęs. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas pirmą kartą dėl Namo stogo trūkumų į atsakovę kreipėsi dar iki Akto gavimo dienos, t. y. 2022 m. spalio 11 d. žinute (1 t., b. l. 102). Apibendrindamas, teismas daro išvadą, kad ieškovas jo nurodomus Namo stogo apšiltinimo trūkumus nustatė per garantinį terminą (iš esmės paskutinėmis 10 metų garantinio termino dienomis).
Dėl asmenų, atsakingų už defektus nustatytus per garantinį terminą
23. Statybos įstatymo 36 straipsnio 2 dalis numato asmenis, kurie CK nustatyta tvarka atsako už defektus nustatytus per garantinį terminą. Minėta įstatymo nuostata pateikia baigtinį sąrašą atsakingų asmenų, t. y. statinio projektuotojas, rangovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas. Iš esmės tokį patį atsakingų asmenų sąrašą įtvirtina ir CK 6.697 straipsnio 3 dalis, numatanti, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.
24. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovė nebuvo Namo projektuotoja. Iš Deklaracijos matyti, kad architektas ir projektuotojas buvo V. R. (1 t., b. l. 101, 2 t., b. l. 63). Vis dėlto, Namo trūkumų, susijusių su projektiniais sprendiniais ieškovas nenurodė, todėl šiuo atveju Namo projektuotojo atsakomybė nėra aktuali. Statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą privaloma paskirti (pasamdyti) statant, rekonstruojant ypatingąjį statinį ar statinį saugomoje teritorijoje. Nagrinėjamu atveju, tokios aplinkybės byloje nenustatytos, todėl statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybė yra neaktuali. Padarius išvadą, kad šiuo atveju projektuotojo ir statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybė neaktuali, darytina išvada, kad už defektus nustatytus per garantinį terminą šiuo atveju turi atsakyti rangovas.
25. Nors trečiasis asmuo A. J. atsiliepime ir nurodė, kad atliko Namo stogo apšiltinimo darbus 2012 m. rangos sutarties pagrindu, tačiau rangovu gali būti tik toks asmuo, kuris turi teisę užsiimti statyba (Statybos įstatymo 2 straipsnio 49 dalis). Fizinis asmuo turi teisę būti rangovu, jei jis yra statybos inžinierius (Statybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas). A. J. teismo posėdyje, kaip minėta, nurodė, kad jo išsilavinimas yra vidurinis. Taigi, nepriklausomai nuo to, kokius darbus jis darė ir kieno pavedimu, A. J. nėra laikytinas rangovu.
26. Atsakovė Namo stogo šiltinimo darbų pati neatliko (dėl to ginčo byloje nėra). Vis dėlto, šiuo atveju reikšminga Statybos įstatymo 15 straipsnio 8 dalis, numatanti, kad rangovo teises ir pareigas turi ir statytojas (užsakovas), jei jis vykdo statybą ūkio būdu. Minėta įstatymo nuostata taip pat numato, kad šiuo atveju statytojas, jei jis yra fizinis asmuo (turintis statybos, architektūros ar kito techninio profilio aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą) ir stato nesudėtingą statinį savo ar savo šeimos narių reikmėms, gali neturėti verslo liudijimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė turėtų statybos, architektūros ar kito techninio profilio aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą, todėl ji nelaikytina statytoja, net ir tuo atveju, jei Namo rekonstrukcija buvo atlikta ūkio būdu. Šios teismo išvados nekeičia aplinkybė, kad ant dokumentų, susijusių su ūkio pastatų statyba, atsakovės sutuoktinis pasirašydavo, nurodydamas, kad veikia taip pat ir atsakovės vardu. Iš Deklaracijos matyti, kad statytojas buvo vienas, t. y. J. J. (1 t., b. l. 101, 2 t., b. l. 63). Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyrius Specialiuosius architektūros reikalavimus ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimui 2012 m. spalio 14 d. išdavė statytojui J. J. (2 t., b. l. 75). Iš byloje esančio Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2012 m. gruodžio 12 d. leidimo matyti, kad J. J. kaip statytojui (turinčiam statytojo teisę asmeniui) išduotas leidimas pagal projektuotojo V. R. 2012 metais parengtą Ūkio paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijos projektą rekonstruoti statinį į vienbutį gyvenamąjį namą (toliau – Projektas) (1 t., b. l. 186). J. J. 2012 m. gruodžio 14 d. pažyma Nr. 1 patvirtino, kad statiniai yra pastatyti pagal Projekto sprendinius, jis šioje pažymoje pasirašė kaip statytojas (1 t., b. l. 183). Trečiasis asmuo J. J. teismo posėdyje taip pat nurodė, kad darbai buvo atlikti pagal Projektą „iki milimetro“. Tai rodo, kad J. J. ne tik buvo statytojas, bet ir atidžiai kontroliavo atliekamus darbus, stebėjo, ar viskas vykdoma laikantis Projekto sprendinių. Be to, trečiasis asmuo A. J., susirašinėdamas su ieškovu, nurodė, kad pasiūlė J. J. kreiptis į apšiltinimo vatos pardavėją, tačiau jis pasakė, kad neras čekių (3 t., b. l. 100). Tai rodo, kad net ir praėjus ilgam laiko tarpui po statybos, rekonstrukcijos darbų, ieškovas dėl jo nurodytų Namo stogo apšiltinimo trūkumų pirmiausiai kreipėsi ne į atsakovę, o būtent į J. J., kuris dėl ieškovo nurodytos problemos bendravo su prieš 10 metų ginčo objekte faktiškai dirbusiu A. J.
27. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja atsakovės, kaip statytojos, atsakomybės. Tokią ieškovo poziciją reikalauti būtent atsakovės atsakomybės, teismo vertinimu nulėmė bylos duomenys, jog J. J. nebėra atsakovės sutuoktinis (šeiminė padėtis „išsituokęs“ yra įregistruota gyventojų registre 2019 m. balandžio 2 d.) (1 t., b. l. 145) ir jam yra iškelta fizinio asmens bankroto byla (pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis trečiajam asmeniui J. J. fizinio asmens bankroto byla iškelta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-5907-494/2022, įsiteisėjusia 2022 m. spalio 20 d.).
Dėl energetinio efektyvumo sertifikato reikšmės
28. Netrukus po to, kai buvo įregistruoti nauji statiniai (ūkio pastatai, kurių unikalūs numeriai buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), t. y. po 2012 m. rugsėjo 17 d. nepraėjus vienam mėnesiui, 2012 m. spalio 23 d. UAB „Angusta“ ekspertas R. Š. (atestato Nr. 0391) išdavė pastato energinio naudingumo sertifikatą Nr. GV-0391-0063, kuriame nurodyta, kad pastato, kurio unikalus Nr. yra (duomenys neskelbtini), energetinio naudingumo klasė yra C, energijos sąnaudos pastato šildymui yra 156,41 kWh/kv. m per metus (1 t., b. l. 90). Netrukus po to, kai UAB „Angusta“ išdavė minėtą energinio naudingumo sertifikatą, matininkė L. N. suformavo Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (1 t., b. l. 72–88), prie kurios pridėti pastato energijos sąnaudų skaičiavimo rezultatai (priedas prie sertifikato Nr. GV-0391-0063) (1 t., b. l. 83). Taigi, atsakovės atstovė teismo posėdžiuose nepagrįstai teigė, kad Namas neturėjo atitikti energetinio efektyvumo C klasės, nes minėtas sertifikatas nėra Sutarties priedas ir, kad jokių garantijų dėl Namo šiluminės varžos, šiluminės izoliacijos kokybės atsakovė, kaip Namo pardavėja, neprisiėmė. Vis dėlto, šiuo aspektu reikšminga ne tik tai, kad minėtas sertifikatas galiojo tam tikrą nustatytą laiko tarpą (10 metų), bet ir tai, kad minėtame sertifikate buvo nurodyta, kad pagrindinis pastato šildymui naudojamas šilumos šaltinis yra kieto kuro katilas (rankinis reguliavimas). Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad keleri metai iki pretenzijos atsakovei pareiškimo (kaip nurodė ieškovas teismo posėdžio metu – 2019 metais) ieškovas pakeitė Namo šildymui naudotą kieto kuro (granulinį) katilą į kitą šilumos šaltinį (į šildymo sistemą „oras–vanduo“). Atitinkamai nuo tada Namo energinio efektyvumo paskaičiavimas galėjo kisti, todėl minėtas sertifikatas buvo nebeaktualus. Ieškovo pateiktame į bylą Akte nėra įvertinti duomenys, susiję su 2019 metais pakeistu šilumos šaltiniu, todėl Akte nepagrįstai remiamasi sertifikatu. Be to, minėtu sertifikatu Akte neturėjo būti vadovaujamasi dar ir dėl to, kad Akto surašymo metu jau buvo praėję 10 metų nuo sertifikato išdavimo, t. y. minėtas sertifikatas tuo metu buvo nebegaliojantis.
Dėl atsakovės argumentų, susijusių su ieškovo atsakomybe dėl Namo trūkumų
29. Iš byloje esančio antstolio R. V. 2022 m. spalio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 128-22-2613 (toliau – Protokolas) matyti, kad antstolis konstatavo, jog 2022 m. spalio 20 d. ieškovas lubose išpjovė sluoksnį garo izoliacijos, po kuria yra du sluoksniai apšiltinimo medžiagos (vatos), kurios vienas sluoksnis varijuoja nuo 5,5 cm iki 7,5 cm, vietomis vata yra sukritusi, deformuota mechaniškai, vietomis tarp vatos randamos paukščių plunksnos, vietomis vatos sluoksnių nebėra (1 t., b. l. 94). Antstolis taip pat konstatavo, kad tarp lubų ir stogo apšiltinimo nėra, neužtikrinta, kad vatos sluoksniuose užsilaikytų oras, pažeista difuzinė plėvelė (1 t., b. l. 95). Protokole nenurodyta, kokiame Namo stogo plote užfiksuotos šios faktinės aplinkybės. Be to, į bylą pateiktoje antstolio filmuotoje medžiagoje (20221020_162827.mp4), be kita ko, matyti, kad ieškovas, dalyvaujant E. L. ir antstoliui, atidengia blizgią plėvelę ir demonstruoja stogo apšiltinimą, antstoliui pastebėjus praplėštą plėvelę, ieškovas nurodė, kad „čia dar mes kažkiek nu savo smalsumą tenkinom, kažkur mes, kažkur buvo jau“ (vaizdo įrašo 2 min.). Iš aptartų faktinių aplinkybių matyti, kad dar iki atvykstant specialistui, ieškovas ne tik savarankiškai vertino Namo stogo apšiltinimo montavimo situaciją, bet ir ją įtakojo atlikdamas tam tikrus veiksmus. Atitinkamai, ieškovui, dalyvaujant antstoliui ir specialistui, pripažinus, kad dalis fiksuojamų trūkumų (garo plėvelės pažeidimai) buvo nulemti jo veiksmų, ieškovo pateiktas Aktas ir Protokolas praranda patikimumą, nes iš jų negalima spręsti, kurie iš užfiksuotų trūkumų jau buvo, o kurie buvo padaryti paties ieškovo. Deklaracija, patvirtinanti statybos (rekonstrukcijos) darbų pabaigą, kaip minėta, buvo pasirašyta 2012 m. gruodžio 14 d., todėl 2022 m. spalio 20 d. ieškovo vykdytas statybos darbų tam tikros dalies fiksavimas neleidžia teismui daryti nei pagrįstų, nei labiau tikėtinų išvadų, susijusių su tuo, kaip buvo atlikti darbai beveik prieš 10 metų.
30. Iš byloje esančio 2022 m. gruodžio 13 d. mažosios bendrijos „Atlansta“ atliktų darbų perdavimo akto matyti, kad minėta bendrija, be kitų darbų, atliko 82,53 kv. m plote gipso plokštės, vatos bei garo plėvelės demontavimą bei tokiame pačiame plote vatos, garo plėvelės bei gipso plokštės sumontavimą (1 t., b. l. 91–92). Šiuos darbus ieškovas nurodė, jog užsakė, kad pašalinti paaiškėjusius Namo stogo trūkumus.
31. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės Namo stogo trūkumų šalinimo išlaidas, kurios susidarė dėl darbų, atliktų 82,53 kv. m plote, tačiau pažymėtina, kad nei Akte, nei antstolio Protokole nėra užfiksuoti Namo stogo trūkumai tokiame plote. Šiuo aspektu reikšminga faktinė aplinkybė yra ta, kad dar iki atvykstant specialistui bei antstoliui, ieškovas nuo dalies Namo stogo jau buvo pašalinęs apšiltinimo medžiagas (tą patvirtino ieškovas teismo posėdžio metu). Be to, iš byloje ieškovo pateikto 2022 m. spalio 3 d. susirašinėjimo su A. J. matyti, kad ieškovas atsakydamas į žinutę „įdomu, kodėl daugiau saulėta pusė supliuško“, atsakė: „Teisingai, ten tiktai saulėta pusė“, „būtent saulėtoje pusėje buvo vietų, kur radome tik 5 cm vatos“. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad Namo stogo apšiltinimo situacija nebuvo vienoda visame Namo stogo plote, todėl iš tų epizodinių duomenų, kuriuos pateikė į bylą ieškovas, neįmanoma įvertinti, kokia tuo metu buvo Namo stogo apšiltinimo būklė visame plote.
32. Sutarties 8.3 punktu susitarta, kad pardavėjai atsako už visus daiktų (taigi, ir Namo) trūkumus, jei pirkėjas (ieškovas) įrodo, kad tie trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo (t. y. iki Sutarties pasirašymo) arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (t. y. iki Sutarties pasirašymo). Nagrinėjamu atveju ieškovas šių aplinkybių byloje neįrodė. Be to, atsakovei kaip Namo pardavėjai, ieškovas pretenzijas galėjo reikšti per 2 metų laikotarpį, o šiuo atveju šis terminas buvo reikšmingai praleistas. Įstatyme nustatant ieškinio senaties terminą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, užtikrinamas ne tik subjektinės teisės realumas, bet ir yra sudaromos sąlygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Šis terminas ne tik skatina nukentėjusią šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos.
33. Byloje šalys daug dėmesio skyrė argumentams, susijusiems su tuo, ar Sutarties sudarymo metu Namo stogas buvo apšiltintas, ar ne. Ieškovas, kaip minėta, prie dubliko pridėjo keletą fotonuotraukų, nurodydamas, kad jos patvirtina, jog dar iki Sutarties sudarymo Namas buvo su pilnai baigtu pastogės apšiltinimu. Šiuo aspektu teismas sutinka su atsakovės atstovės argumentais, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, jog minėtos prie dubliko pridėtos nuotraukos buvo darytos iki 2013 m. sausio 23 d., t. y. iki Sutarties sudarymo. Vis dėlto, šiuo atveju, kaip minėta, tai nėra teisiškai reikšminga, nes ieškovas yra neabejotinai praleidęs 2 metų terminą reikalavimams atsakovei pareikšti.
34. Ieškovas teismo posėdžių metu paaiškino, kad tuometinis jo viršininkas J. J. pasakė, kad stato pardavimui namus, vieną iš tų namų ieškovas „apsiėmė nupirkti“, ieškovui buvo parodyta vieta, kur bus namas, vieta patiko, parodė paveiksliuką, kaip atrodys namas, ieškovui viskas tiko ir ieškovas perdavė avansą, o prie Namo dokumentų pirmą kartą prisilietė pasirašęs pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas paaiškino, kad pasitikėjo savo viršininku, kuris sakė, kad stato namus. Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu tiek ieškovas, tiek ir J. J. dirbo policijoje (tai patvirtino tiek ieškovas, tiek ir J. J.), ieškovo elgesys nusprendžiant įsigyti namą pagal „paveiksliuką“ iš asmens, dirbančio policijoje, neprašant parodyti jokių su Namo statybomis susijusių dokumentų, neatitinka vidutiniškai protingo ir apdairaus asmens standarto.
35. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad į Namą įsikėlė gyventi 2019 metais, teismo posėdžių metu ieškovas nurodė, kad į Namą atsikraustė gyventi maždaug 2020 metų pavasarį–vasarą, ir pačią pirmą žiemą pajuto diskomfortą, nes tam, kad antrame aukšte būtų bent 17 laipsnių temperatūra, reikėdavo pirmą aukštą šildyti iki 28 laipsnių temperatūros.
36. Iš Namo kadastrinių matavimų byloje esančios Namo vidaus plotų eksplikacijos matyti, kad trys iš keturių kambarių yra pirmame aukšte, o vienas 62,64 kv. m ploto kambarys yra pastogės patalpose, kurios yra žymimos raide „M“ (1 t., b. l. 73, 82). Pagrindinio pastato bendras plotas 84,61 kv. m, o pastogės bendras plotas 62,64 kv. m, tiek pagrindiniame pastate, tiek ir pastogės patalpose nurodyta, kad yra plastikiniai langai, taip pat nurodyta, kad pastogės patalpose nėra pertvarų (1 t., b. l. 81). Kad pastogės 62,64 kv. m ploto patalpoje kadastro duomenų nustatymo metu (2012 m. spalio 30 d.) nebuvo pertvarų matyti ir iš pastogės patalpų plano (1 t., b. l. 75). Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad vėliau pastogės patalpose buvo įrengtos pertvaros ir 62,64 kv. m ploto kambarys padalintas į kelis kambarius. Byloje nėra duomenų, kada tai buvo padaryta. Nors ieškovas teismo posėdžių metu nurodė, kad turėjo modernią šildymo įrangą, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kada ji buvo sumontuota.
37. E. L. Akte nurodė, kad tikrintose vietose užfiksavo netinkamą (per minkštą) vatą, tačiau į bylą nepateikti įrodymai, kad Namo statybos užbaigimo metu (2012 m. gruodžio 14 d.) arba Namo pardavimo ieškovui metu (2013 m. sausio 23 d.) minėta stogo apšiltinimo vata taip pat buvo per minkšta, sukritusi, deformuota mechaniškai ar kt. Ieškovas nagrinėjamu atveju byloje neįrodė, kad vatos pokytis (sukritimas, deformacija, susidariusios tuščios ertmės, plyšiai ir pan.) buvo sąlygotas atsakovės veiksmų ar neveikimo.
38. Ieškovas paaiškino, kad iki atsikraustant gyventi į Namą, atvykdavo į Namą, rūpinosi šildymu, turėjo protingų namų sistemą, tačiau šiuos ieškovo teiginius patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Ieškovas teismo posėdyje taip pat nurodė, kad laiptai į pastogės patalpas „atsirado“ tik prieš pat atsikraustant į Namą, todėl per žiemą tik kokius 2–3 kartus pakildavo į viršų, tuo metu būdavo su striuke ir nieko nepastebėjo (2023 m. birželio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas 24 min. – 1 val. 22 min.).
39. Tiek iš antstolio filmuotos medžiagos, tiek ir iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad ant priešvėjinės (difuzinės) plėvelės yra ryškūs drėgmės požymiai.
40. Iš į bylą pateikto Projekto techninės specifikacijos matyti, kad garo izoliacijai turėjo būti naudojama 0,2 mm storio polietileninė plėvelė arba specialios garo izoliacinės plėvelės, sandūros klijuojamos lipnia juosta, užleidžiant vieną ant kitos ne mažiau kaip 20 cm. Specifikacijoje taip pat nurodyta, kad sienų, stogo ir pastogės perdengimo vėjo barjero sudarymui naudojamos firmų tiekiamos specialios priešvėjinės bei antikondensacinės plėvelės, kurių juostos užleidžiamos viena ant kitos ne mažiau kaip 20 cm. Specifikacijoje taip pat numatyta, kad turi būti stogo apšiltinimas (2 t., b. l. 119–120). Akte užfiksuotos aplinkybės susijusios su neužsandarinta antikondensacine ir garo izoliacine plėvele, kas ilgainiui neabejotinai turi įtakos apšiltinimo vatos savybėms neigiamu aspektu (neatliekama hidroizoliacinė funkcija, neužtikrinama termoizoliacinės medžiagos ir konstrukcijų apsauga nuo drėgmės). Iš Akte esančių fotonuotraukų matyti, kad E. L. darė pagrįstą išvadą apie vietomis neužsandarintą antikondensacinę ir garo izoliacinę plėvelę, kai kuriose nuotraukose minėtos plėvelės apskritai nematyti. Be to, iš byloje esančios filmuotos medžiagos (20221020_162827.mp4) matyti ir priešvėjinės plėvelės trūkumai. Matyti, kad ji buvo ne tik akivaizdžiai paveikta drėgmės, bet tam tikrose stogo vietose – suplyšusi (vaizdo įrašo 5 min.).
41. Apibendrindamas teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog Namo stogo apšiltinimo medžiagos 10 metų laikotarpiu kito, tam tikrose vietose nustatyti apšiltinimo trūkumai atsirado palaipsniui ir galimai buvo sąlygoti kelių veiksnių, t. y. tiek dėl netinkamai sumontuotos (arba visai nesumontuotos) specialios plėvelės, tiek ir dėl Namo nepakankamo išdžiovinimo ir išvėdinimo po drėgnųjų statybinių darbų (tinkavimo ir kt.) atlikimo. Kaip minėta, Namo statybos pabaiga buvo deklaruota 2012 m. gruodžio 14 d., o ieškovui Namas buvo perduotas pardavimo metu (2013 m. sausio 23 d.), t. y. daugiau nei po mėnesio. Byloje nėra duomenų, kad užbaigus Namo statybos, rekonstrukcijos darbus 2012 m. gruodžio mėnesį ar Namą ieškovui įsigijus 2013 m. sausio mėnesį, Namas buvo šildomas, vėdinamas, t. y. džiovinamas. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad 2012 m. gruodžio 14 d., kai buvo deklaruota Namo statybos pabaiga, Namo šildymo sistema ir vėdinimo sistema dar nebuvo įrengtos. Ieškovas nurodė, kad visa tai jis įsirengė pats. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kada ieškovas tai padarė, ar iš karto įsigijęs Namą, ar praėjus keleriems metams. Vis dėlto, šiuo atveju teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė yra ta, kad ieškovas, įsigydamas Namą 2013 m. sausio 23 d., turėjo duomenis apie tai, kada Namo statyba buvo pabaigta, taip pat turėjo duomenis apie tai, kad Name nėra sumontuota šildymo inžinerinė įranga. Atitinkamai, teismas sprendžia, kad ieškovas ilgą laiką negyvendamas Name ir jo nevėdindamas (net ir darant prielaidą, kad Namas buvo šildomas, nors tokių įrodymų į bylą nepateikta), prisiėmė su tuo susijusią riziką, t. y., kad galimai po statybų drėgnas Namas nebus protingais terminais išdžiovintas, o Namo stogo apšiltinimui panaudotos medžiagos nuo drėgmės deformuosis ir praras savo termoizoliacines savybes.
42. Teismas konstatuoja, kad dėl nurodytų priežasčių ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus. Įsigydamas nekilnojamąjį turtą ir jį valdydamas, ieškovas nesielgė kaip vidutiniškai protingas asmuo. Atitinkamai, teismas daro išvadą, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovės kompensuoti išlaidas, kurias jis patyrė tam, kad pasikeistų Namo stogo apšiltinimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovo ieškinį, konstatuotina, kad sprendimas priimtas atsakovės naudai.
44. 2023 m. liepos 28 d. atsakovė pateikė teismui prašymą priteisti 11 952,39 Eur bylinėjimosi išlaidų. Į bylą pateikti duomenys, kad atsakovė 2023 m. kovo 19 d. advokatų kontorai Sorainen ir partneriai sumokėjo 3 218,39 Eur pagal sąskaitą Nr. 1239/23LT. Į bylą pateikta 2023 m. kovo 15 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1239/23LT, iš kurios matyti, kad 9,47 Eur yra už paiešką Hipotekos registro duomenų bazėje, taip pat 3 208,92 Eur už 20,7 val. teisinių paslaugų. Atsakovė 2023 m. liepos 5 d. sumokėjo minėtai kontorai 3 138,35 Eur pagal sąskaitą Nr. 3807/23LT. Į bylą pateikta 2023 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 3807/23LT, iš kurios matyti, kad 34,70 Eur yra registro išlaidos ir 3 103,65 Eur už 18 val. teisinių paslaugų. Atsakovė 2023 m. liepos 27 d. sumokėjo minėtai advokatų kontorai 4 086,78 Eur pagal sąskaitą Nr. 4504/23LT. Į bylą pateikta 2023 m. liepos 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 4504/23LT, iš kurios matyti, kad visa 4 086,78 Eur suma buvo išrašyta už 21,50 val. teisinių paslaugų. Galiausiai atsakovė 2023 m. liepos 27 d. minėtai kontorai sumokėjo dar 1 508,87 Eur pagal sąskaitą Nr. 4250/23LT. Į bylą pateikta 2023 m. liepos 19 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 4250/23LT, iš kurios matyti, kad visa 1 508,87 Eur suma buvo išrašyta atsakovei už 7,2 val. teisinių paslaugų. Taigi, iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė sumokėjo advokatų kontorai iš viso 11 908,22 Eur už 67,4 val. teisinių paslaugų ir kompensavo advokatų kontorai jos patirtas 44,17 Eur dydžio išlaidas, už paiešką Hipotekos ir kituose registruose.
45. Iš pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti, kokias konkrečiai teisines paslaugas teikė minėta advokatų kontora atsakovei daugiau nei 67 valandas, taip pat nėra galimybės nustatyti, už kokios konkrečiai informacijos paiešką registruose buvo sumokėta. Detalesnė informacija pateikta teismui prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas, jame nurodyta, kad 2023 m. kovo 19 d. atsakovė sumokėjo kontorai už ieškinio analizę, procesinio prašymo parengimą, prašymų institucijoms dėl dokumentų pateikimo rengimą, aktualios teismų praktikos analizę ir registro išlaidas, iš viso 3 218,39 Eur. Kaip minėta, advokatų kontora nurodė, kad tam skyrė 20,7 val. darbo laiko. Vertinant tą sumą, kuri buvo skirta tik teisinėms paslaugoms matyti, kad viena valanda atsakovę atstovaujančios advokatės buvo įvertinta 155 Eur, nurodyta, kad šiuos darbus advokatė dirbo daugiau nei visas dvi darbo dienas. Teismo vertinimu tiek nurodytoms paslaugoms skirtas laikas, tiek ir jo piniginis įvertinimas (3 208,92 Eur) yra pagrįstas, todėl priteistinas iš ieškovo.
46. Teismui pateiktame prašyme taip pat nurodyta, kad 2023 m. liepos 3 (turėtų būti 5) d. atsakovė sumokėjo kontorai už procesinių prašymų rengimą, dubliko analizę, tripliko rengimą bei registro išlaidas. Iš pateiktų duomenų matyti, kad tam buvo skirta 18 val. darbo laiko. Vertinant tą sumą, kuri buvo skirta tik teisinėms paslaugoms (3 103,65 Eur) matyti, kad viena valanda atsakovę atstovaujančios advokatės šiuo atveju buvo įvertinta jau 10 proc. daugiau, t. y. 172 Eur. Teismo vertinimu nurodytoms paslaugoms skirtas laikas yra pagrįstas, tačiau jo piniginis įvertinimas nėra visiškai pagrįstas, todėl priteistinas iš ieškovo iš dalies skaičiuojant už vieną teisinių paslaugų valandą ne po 172 Eur, o po 155 Eur, tokiu atveju už teisines paslaugas minėtoms paslaugoms atsakovei priteistina 2 790 Eur.
47. Teismui pateiktame prašyme nurodyta, kad 2023 m. liepos 27 d. atsakovė sumokėjo 1 508,87 Eur už rezoliucija nurodytų duomenų pateikimą teismui, pasirengimą teismo posėdžiui ir dalyvavimą jame. Nurodyta, kad tam buvo skirta 7,2 val. darbo laiko. Atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. birželio 28 d. vykęs teismo posėdis truko 3 val., įvertinant aplinkybę, kad jam reikėjo pasiruošti, taip pat įvertinant tai, kad buvo atliekami kiti nurodyti darbai, darytina išvada, kad minėtos darbo laiko sąnaudos yra pagrįstos, tačiau vienos valandos darbo laiko įvertinimas šiuo atveju suapvalinus iki eurų yra 210 Eur. Teismo vertinimu toks teisinių paslaugų piniginis įvertinimas nėra visiškai pagrįstas, todėl priteistinas iš ieškovo iš dalies skaičiuojant už vieną teisinių paslaugų valandą ne po 210 Eur, o po 155 Eur, tokiu atveju už teisines paslaugas minėtoms paslaugoms atsakovei priteistina iš ieškovo 1 116 Eur.
48. Teismui pateiktame prašyme taip pat nurodyta, kad 2023 m. liepos 27 d. atsakovė padarė dar vieną pavedimą kontorai, sumokėdama 4 086,78 Eur už pasirengimą teismo posėdžiams ir dalyvavimą juose, baigiamųjų kalbų parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. liepos 27 d. teismo posėdis vyko iš esmės taip pat 3 val., o kitą dieną (2023 m. liepos 28 d.) teismo posėdžio metu dar 3 val. buvo tęsiamas bylos nagrinėjimas, o 2023 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdis truko šiek tiek daugiau nei 5 val., be to, atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžiams pasiruošti tai pat reikalingos darbo laiko sąnaudos, teismas vertina, kad pagrįstos yra išlaidos dėl advokatės 11 val. dalyvavimo trijuose teismo posėdžiuose ir po 3,5 val. (iš viso 10,5 val.) pasiruošti jiems. Kaip minėta, byloje pateikti duomenys, kad šioms teisinėms paslaugoms yra skirta 21,5 val. darbo laiko. Teismo vertinimu šios darbo laiko sąnaudos yra visiškai pagrįstos, tačiau šių paslaugų piniginis įvertinimas (190 Eur už val.) nėra visiškai pagrįstas, todėl priteistinas iš ieškovo iš dalies skaičiuojant už vieną teisinių paslaugų valandą ne po 190 Eur, o po 155 Eur, tokiu atveju už advokatės pasirengimą ir dalyvavimą paskutiniuose trijuose teismo posėdžiuose priteistina atsakovei 3 332,50 Eur.
49. Atitinkamai, iš viso už advokatės teisines paslaugas atsakovei priteistina pagrįsta bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 447,42 Eur (3 208,92 Eur + 2 790 Eur +1 116 Eur + 3 332,50 Eur).
50. 2023 m. rugsėjo 11 d. trečiasis asmuo R. Š. pateikė prašymą priteisti 968 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nors atsiliepime jis prašė ieškinį spręsti teismo nuožiūra, tačiau baigiamųjų kalbų metu po ieškovo baigiamosios kalbos teismas pasiūlė toliau pasisakyti tiems tretiesiems asmenims, kurie dalyvavo byloje ieškovo pusėje, tačiau visi tretieji asmenys kalbėjo po atsakovės baigiamosios kalbos, o tai reiškia, kad iš esmės visi tretieji asmenys byloje dalyvavo atsakovės pusėje. Atitinkamai, atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas yra priimtas atsakovės naudai, trečiasis asmuo R. Š. turi teisę reikalauti, kad jo bylinėjimosi išlaidas atlygintų ieškovas. Į bylą pateikti duomenys, kad R. Š. 2023 m. gegužės 10 d. sumokėjo advokatų kontorai 242 Eur už atsiliepimą į ieškinį, o 2023 m. gegužės 30 d. sumokėjo dar 242 Eur už jo atstovavimą teismo posėdyje 2023 m. birželio 28 d. Į bylą taip pat pateikti duomenys, kad R. Š. 2023 m. liepos 2 d. sumokėjo 484 Eur už atstovavimą teisme. Iš byloje esančios R. Janušytės, A. Meliukštienės ir partnerių advokatų kontoros „Justicion“ 2023 m. birželio 29 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 100 matyti, kad 484 Eur suma yra už atstovavimą dviejuose teismo posėdžiuose, t. y. 2023 m. liepos 27 d. ir 2023 m. liepos 28 d. Apibendrindamas, teismas konstatuoja, kad trečiojo asmens R. Š. prašomos priteisti išlaidos (iš viso 968 Eur) yra realiai patirtos ir pagrįstos, todėl priteistinos iš ieškovo.
51. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 92,96 Eur, jos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96, 259, 260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi ir 310 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškovo R. O. ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo R. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 10 447,42 Eur (dešimt tūkstančių keturis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 42 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui R. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo R. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovo R. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 92,96 Eur (devyniasdešimt du eurus 96 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima apskųsti Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.