Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aleksandras Rusakas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (pareiškėjų) I. A. N., bei F. A. N. ir S. A. N., atstovaujamų jų įstatyminės atstovės pagal įstatymą I. A. N., atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-11649-841/2023.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

7. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo ir (ne)teisėtumo

8. Apeliantai atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jų pareiškimą, nurodydamas, kad pareiškėjai po palikėjo M. A. N. mirties turi kreiptis į notarą V. dėl paveldėjimo teisės liudijimo į konkretų turtą išdavimo, nes pareiškėjai dėl palikimo priėmimo jau kreipėsi į notarą V. ir jiems buvo išduotas paveldėjimo dokumentas. Apeliantai pažymėjo, kad nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė. 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo, bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo, nėra taikytinas dėl jo neaktualumo palikėjo mirties laikotarpiu.

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjai – įpėdiniai gyvena ir turto palikėjas iki mirties gyveno V. F., kur po palikėjo mirties (duomenys neskelbtini) E. apylinkės teismas išdavė paveldėjimo liudijimą įpėdiniams į ½ dalį bei ¼ dalį turto. Taip pat nustatyta, kad mirties dieną palikėjas turėjo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje.

10. Nuosavybės teisės, be kitų pagrindų, gali būti įgyjamos paveldėjimu (Civilinio Kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Nurodytų mirusio asmens teisių ir pareigų visuma sudaro palikimo objektą, o jo atskiros dalys gali būti ne tik palikimo atsiradimo vietoje, kuri nustatoma pagal CK 5.4 straipsnyje įtvirtintus kriterijus.

11. Kai paveldimi materialūs dalykai (kilnojami ir nekilnojami daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės ir kita (CK 5.1 straipsnio 2 dalis) yra skirtingose valstybėse, t. y. paveldėjimas turi tarptautinį elementą, būtina nustatyti, kurios valstybės institucijos turi jurisdikciją spręsti paveldėjimo klausimus ir kokią taikyti teisę. Šie klausimai gali būti sureguliuoti dvišaliais ar daugiašaliais tarptautiniais susitarimais, Europos Sąjungos teisės aktais, valstybės nacionaline teise (CK 1.10, 1.13, 1.62 straipsniai).

12. CK 1.62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kitiems paveldėjimo teisės santykiams, išskyrus su nekilnojamųjų daiktų paveldėjimu susijusius, taikoma valstybės, kurios teritorijoje buvo nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta jo mirties momentu, teisė. Nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo, bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo, taikomas tik nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d., todėl palikėjo M. A. N., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo paveldėjimui jis netaikomas dėl jo neaktualumo palikėjo mirties laikotarpiu (Reglamento 84 straipsnis).

14. Kadangi palikėjo nekilnojamasis turtas yra Lietuvos Respublikoje, tai dėl šio konkretaus turto paveldėjimo kompetentingi spręsti Lietuvos Respublikos notarai (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir Lietuvos Respublikos teismai, taikydami Lietuvos Respublikos teisę paveldėjimo klausimais (CK 1.62 straipsnio 1 dalis).

15. Pagal CK 5.50 straipsnį (2011 m. lapkričio 1 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi palikimo atsiradimo metu), kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Tai reiškia, kad atsiradus teisei paveldėti, įpėdinis turi išreikšti savo valią dėl galimybės pasinaudoti nurodyta teise. Įpėdinio valia turi būti išreiškiama aiškiai ir nedviprasmiškai, atliekant tam tikrus konkrečius veiksmus, t. y. priimant palikimą arba jo atsisakant. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius. Asmens valia dėl palikimo priėmimo turi būti išreikšta įstatymo nustatyta forma ir terminais. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.50 straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

16. Kai palikimą sudaro turtas, esantis skirtingose valstybėse, tai laikytina, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pagal Lietuvos Respublikos teisę, jeigu įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjo faktiškai valdyti turtą kurioje nors vienoje iš valstybių, nes pagal Lietuvos Respublikos teisę paveldėjimo teisė yra universali.

17. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2013) pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis); ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose teismas turi imtis visų būtinų priemonių, jog būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis).

Dėl procesinės baigties

18. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nenagrinėtinas teisme, neatsižvelgė į pareiškime nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, teisinį reguliavimą ir dėl to nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.