- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-19
- Bylos Nr.
- e2YT-2162-1205/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Račkauskienė
- Pareiškėjas
- D. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja D. G. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Č. po A. Č. mirties priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti, o po jos mirties palikimą faktiškai valdydama priėmė pareiškėja.
2. Pareiškime pareiškėja nurodo, kad jos tėvai yra V. Č. ir P. Č., kurie gyvendami santuokoje susilaukė trijų vaikų: A. Č., A. Č. ir D. G.. Jos brolis A. Č. mirė (duomenys neskelbtini), kuris visą laiką gyveno su mama ir bendrai vedė ūkį. A. Č. testamento nepaliko, po jo mirties mama pasiėmė jo asmeninius daiktus, įvairias nuotraukas, namų apyvokos daiktus. Brolis 2002 m. vasario 25 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įgijęs 67/200 žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (miško ūkio paskirties). Kadangi namas, kuriame A. Č. gyveno, priklausė mamai, o žemės sklypas, kuriame buvo A. Č. žemės sklypo dalis, priklausė ir pareiškėjai, mama nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes galvojo, kad brolio A. Č. žemės sklypo dalis atiteks pareiškėjai, kadangi mama buvo parašiusi testamentą dėl savo turto palikimo dukrai D. G.. Pareiškimo dėl brolio palikimo notarui niekas nepadavė. Brolis A. Č. 2014 m. birželio 17 d. yra parašęs notarui pareiškimą, kad jis atsisako nuo jam priklausančio pagal įstatymą palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) mirus mamai V. Č. ir atsisako nuo jam priklausančio pagal įstatymą palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini), mirus A. Č.. Pareiškėja padėdavo tvarkyti mamai jos broliui priklausiusią žemės sklypo dalį, kuria po brolio mirties rūpinosi pareiškėjos mama, o po mamos mirties ji toliau prižiūrėjo minėtą sklypą, buvo sudariusi miško valymo sutartį. Po mamos mirties pareiškėja mamos palikimą priėmė pagal testamentą. Pareiškėjai pradėjus rūpintis žemės sklypo padovanojimu dukterėčiai, paaiškėjo, kad mama nesikreipė į notarą ir nebuvo gavusi paveldėjimo teisės liudijimo į A. Č. vardu registruotą žemės sklypo dalį ir šio sklypo savininkas vis dar yra pareiškėjos miręs brolis A. Č.. Esant šioms aplinkybėms notaras negali užvesti paveldėjimo bylos. Kitų įpėdinių, kurie galėtų ir pageidautų pretenduoti į A. Č. palikimą, nėra.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo nurodė, kad neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui, prašė dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo spręsti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo nurodė, kad tuo atveju, jei teismas nustatys pakankamai aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių, kad yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tarnyba neprieštaraus pareiškėjos prašymo tenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
5. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėja D. G. yra V. Č. ir P. Č. duktė, taip pat A. Č. ir A. Č. sesuo. P. Č. yra miręs (duomenys neskelbtini), A. Č. miręs (duomenys neskelbtini), o V. Č. mirusi (duomenys neskelbtini). Po A. Č. mirties liko paveldimas turtas – 67/200 žemės sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po A. Č. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta.
6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
7. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis), nuo tada atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
8. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po A. Č. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. V. Č. yra mirusiojo A. Č. motina, turinti teisę paveldėti mirusiojo turtą antrąją eile, o D. G. yra mirusiojo A. Č. sesuo, turinti teisę paveldėti mirusiojo turtą ketvirtąją eile (CK 5.11 straipsnis). V. Č. po sūnaus mirties pasiėmė jo asmeninius daiktus, įvairias nuotraukas, namų apyvokos daiktus, liko gyventi name, kuriame kartu ir gyveno, bendrai vedė ūkį, rūpinosi A. Č. priklausiusia žemės sklypo dalimi, o pareiškėja D. G. po brolio mirties padėdavo mamai tvarkyti broliui priklausiusią žemės sklypo dalį, po mamos mirties buvo sudariusi miško valdymo sutartį. Į bylą prie pareiškimo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad V. Č., o po jos mirties D. G. po palikėjo A. Č. mirties likusį turtą valdė kaip savo, jį prižiūrėjo ir rūpinosi turtu.
10. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.
11. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas laiko įrodyta aplinkybę, kad po A. Č. mirties jam nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu toliau rūpinosi ir prižiūrėjo mama V. Č., o jai mirus - sesuo D. G., toliau prižiūrėdamos turtą, rūpindamosi juo kaip savu. Pagal byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, įvertinus tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštaravo pareiškimo tenkinimui, vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog V. Č. po sūnaus A. Č. mirties, likusį palikimą priėmė faktiškai jį pradėdamas valdyti, o po V. Č. mirties, palikimą priėmė D. G., pradėdama faktiškai jį valdyti, todėl pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, 576-578 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių laikotarpyje priėmė palikimą, likusį po sūnaus A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, o po mamos V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, trijų mėnesių laikotarpyje palikimą priėmė dukra D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdama faktiškai jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.