Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui S. L., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste, dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl tėvystės nustatymo.

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 3.140 straipsnio 2 dalį, kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. CK 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei A. K. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. K. Kadangi A. K. ir V. K. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), todėl vaiko tėvu buvo įrašytas buvęs ieškovės sutuoktinis V. K. (e. b. l. 6, 8). Jonavos rajono apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N-2-1855-04 nuginčyti E. K., gimusio (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime esantys duomenys apie tėvą „V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 9). Iš UAB „Synlab Lietuva“ 2018 m. spalio 31 d. biologinės tėvystės tyrimo atsakymo duomenų matyti, jog atlikus biologinės tėvystės tyrimą nustatyta ne mažesnė nei 99,989769 % tikimybė, kad atsakovas S. L. yra biologinis E. K. tėvas. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškinio dalimi dėl tėvystės nustatymo sutiko, todėl ginčo tarp šalių dėl šio reikalavimo nėra.

10. Esant nustatytoms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad šalys neginčijo aplinkybės, jog atsakovas yra ieškovės sūnaus E. K., gimusio (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, todėl nustatytina, kad atsakovas S. L. yra E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), yra atsakovo S. L. sūnus (CK 3.148 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

11. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tėvai negyvendami kartu privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų, yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamų jų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

12. Nagrinėjamoje byloje iš rašytinių įrodymų ir šalių duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad nepilnametis E. K. gyvena su ieškove. Atsakovas sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

13. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius duomenis, byloje nesant kitų duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, darytina išvada, kad ieškovė A. K. turi tinkamas galimybes ir sąlygas užtikrinti nepilnamečio vaiko gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, todėl E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove A. K.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

14. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 300,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog atsižvelgiant į jo sudėtingą materialinę padėtį, vaiko išlaikymui kas mėnesį galėtų skirti po 120,00 Eur.

15. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-278/2010 ir kt.).

16. Vertinant priteistino išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį būtina nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus – konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kas mėnesį gauna invalidumo/netekto darbingumo ir našlaičių pensiją, todėl jos pajamos per mėnesį vidutiniškai siekia 514,74 Eur (e. b. l. 11-13). A. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir negyvenamoji patalpa – garažas, adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 18-19, 20-21). Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. 0606065 matyti, kad S. L. darbingumas yra 35 procentai (e. b. l. 117). Jo gaunamas pajamas sudaro našlaičių pensija ir invalidumo/netekto darbingumo pensijos, kurios per mėnesį siekia 511,27 Eur (e. b. l. 124-126). VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (e. b. l. 128). Teismo posėdžio metu S. L. patvirtino, jog gyvena pas mamą jos name. Iš VĮ „Regitra“ pažymos apie transporto priemones matyti, kad atsakovas savo vardu nėra įregistravęs transporto priemonių (e. b. l. 129).

18. Įvertinus bylos medžiagą bei teismo posėdžio metu duotus ieškovės, atsakovo, šalių atstovų paaiškinimus darytina išvada, kad ieškovės turtinė padėtis yra kiek geresnė nei atsakovo. Nors abi šalys iš esmės gauna tokio paties dydžio našlaičių ir netekto darbingumo pensijas (kiek daugiau nei po 500,00 Eur), tačiau pažymėtina, jog A. K. nuosavybės teise priklauso butas ir garažas, tuo tarpu atsakovas jokio nekilnojamojo turto neturi. Kitų išlaikomų nepilnamečių vaikų šalys neturi. Teismas, kaip nepagrįstus atmeta ieškovės argumentus, jog aplinkybė, kad S. L. niekada neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, suteikia jai teisę reikalauti, kad dabar atsakovas turėtų skirti didesnę dalį lėšų sūnui išlaikyti. Taip pat nesutiktina su ieškovės teiginiais, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, kadangi tai paneigia tiek šioje civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek teismo nustatytos aplinkybės. Vadovaujantis išdėstytu darytina išvada, kad šalys lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie jų nepilnamečio sūnaus E. K. išlaikymo.

19. Nustačius šalių turtinę padėtį spręstinas klausimas dėl lėšų sumos, reikalingos nepilnamečio vaiko išlaikymui.

20. Iš ieškovės teismui pateiktos vaiko poreikių tenkinimo lentelės matyti, kad E. K. išlaikymui per mėnesį reikalinga 470,00 Eur suma (b. l. 23), iš kurios 150,00 Eur maistui, 60,00 Eur rūbams, avalynei, 50,00 Eur vaistams, vitaminams, 40,00 Eur būsto išlaikymui, 30,00 Eur higienos priemonėms, 50,00 Eur kanceliarinėms prekėms, pramogoms, 40,00 Eur maistui mokykloje, 50,00 Eur dailės būreliui. Įvertinus nepilnamečio vaiko poreikių lentelėje nurodytas sumas, teismo vertinimu, nepagrįsta, jog ieškovė į vaiko poreikių lentelę įtraukė 50,00 Eur sumą už dailės būrelį, kadangi teismo posėdžio metu tiek A. K., tiek nepilnametis E. K. patvirtino, kad šiuo metu lankomos dailės pamokos nekainuoja. Nesutiktina, kad per mėnesį vaistams ir vitaminams reikalinga skirti 50,00 Eur. Teismo posėdžio metu šalių sūnus nurodė, jog vaistai/vitaminai yra vartojami tik tada, kai jis serga, tuo tarpu nuolatos nereikia vartoti jokių preparatų. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat atsižvelgiant į šalių, jų atstovų duotus paaiškinimus darytina išvada, jog 400,00 Eur suma per mėnesį yra pakankama E. K. išlaikymui. Be to, pažymėtina, jog E. K. iki 2019 m. liepos 5 d. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (e. b. l. 10, 24), už kurį, kaip teismo posėdžio metu patvirtino pati ieškovė, sūnui kas mėnesį yra skiriama apie 300,00 Eur išmoka.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (toliau – MMA). Nuo 2019 m. sausio 1 d. MMA yra 430,00 Eur. Tačiau tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą, tačiau išlaikymo dydis, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį. Išlaikymas turi būti priteisiamas ir iš tėvo (motinos), gaunančio tik minimalią mėnesio algą ar kitokias minimalias pajamas. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaikus.

22. Esant išdėstytoms aplinkybėms, objektyviai vertinant byloje esančius duomenis darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis iš tiesų yra sudėtinga – dėl netekto darbingumo (darbingas 35 procentus) S. L. negali susirasti darbo, jokio turto neturi, gyvena pas mamą. Nepaisant to, pabrėžtina, jog abu vaiko tėvai turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų pačių ir jų nepilnamečių vaikų poreikius. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaikas gyvena tik su vienu iš tėvų, t. y. su ieškove, ir jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Nėra pagrindo perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas skirtas vaikų kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvas turės galimybę ar norą patenkinti vaikų poreikius.

23. Teismo išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu taip pat atsižvelgiant į vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, konstatuotina, jog yra pagrindas ieškovės ieškinio dalį dėl išlaikymo priteisimo tenkinti iš dalies ir iš atsakovo S. L. nepilnamečio E. K. išlaikymui priteisti po 140,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos 2018 m. gegužės 29 d. iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Pažymėtina, kad pačiai ieškovei skyrus, taip pat 140,00 Eur sūnaus išlaikymui, įvertinus E. K. dėl neįgalumo mokamą 300,00 Eur išmoką, išlaikymo dydis sudaro 580,00 Eur, t. y. didesnę sumą, nei ieškovė nurodė reikalingą sūnaus išlaikymui.

24. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis).

25. Ieškovė A. K. skirtina lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko E. K. išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.

26. Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

27. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 10 800,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trijų metų laikotarpį, skaičiuojant kas po mėnesį po 300,00 Eur.

28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Taigi, išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, t. y. kai vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paprastai preziumuojama, jog šią teisę turi užtikrinti tėvai, iš kurių vaikas gimė, t. y. prigimtinė vaiko biologinių tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką, tačiau teisinė prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik tiems tėvams, kurių tėvystė (motinystė) yra įforminta įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tiems, kurie vaiko gimimo įraše nurodyti kaip vaiko tėvas (motina). Tai reiškia, kad tiek motina, tiek tėvas, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko kilmė iš jų, yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Tais atvejais, kai nustatoma tėvystė, sprendžiant vaiko išlaikymo klausimą svarbu nustatyti, ar iki nustatant tėvystę vaiko teisė į išlaikymą buvo užtikrinta tinkamai.

29. Nagrinėjamu atveju įvertinus bylos rašytinius įrodymus, konstatuotina, jog nuginčijus V. K. tėvystę, nepilnamečio E. K. vaiko gimimo įraše duomenų apie tėvą nėra (e. b. l. 153). Tuo tarpu, išklausius teismo posėdžio metu duotus ieškovės ir atsakovo paaiškinimus nustatyta, jog apie tai, kad nepilnametis E. K. galimai yra S. L. sūnus, atsakovas sužinojo prieš 6-8 metus. Pažymėtina, kad ieškovė dar 2004 m. kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, tačiau 2005 m. sausio 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) nutartimi ieškovės ieškinys paliktinas nenagrinėtu, kadangi A. K. nepatikslino duomenų apie atsakovą (e. b. l. 154). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog abi šalys veikė nepakankamai rūpestingai, atsakingai ir nedėjo užtektinai pastangų, kad vaiko tėvystė būtų nustatyta anksčiau. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji viena išlaikė šalių sūnų, ir tai buvo labai sudėtinga. Nepilnametis E. K. teismo posėdyje nurodė, kad su atsakovu buvo susitikęs 2013 m. per savo gimtadienį ir atsakovas jį pasveikino.

30. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad S. L. apie tai, jog galimai yra E. K. tėvas sužinojo kur kas anksčiau, nei ieškovė kreipėsi į teismą. Nepaisant to, nei viena iš šalių nesielgė pakankamai aktyviai, ir nesikreipė į teismą dėl tėvystės nustatymo anksčiau. Akivaizdu, kad ieškovė, prisiėmus pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką viena, patyrė didesnes išlaidas. Kadangi šioje civilinėje byloje nepilnamečio vaiko išlaikymui iš atsakovo priteista po 140,00 Eur, tačiau atsižvelgiant į aukščiau teismo nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, kas mėnesį skaičiuojant po 100,00 Eur ((100,00 Eur x 12 mėn.) x 3 m.), iš viso 3 600,00 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

32. Šioje byloje patenkinta 70 procentų ieškovės reikalavimų (iš 4 reikalavimų 2 reikalavimai patenkinti visiškai (50 procentų), ir 2 reikalavimai iš dalies (11,67 procentų ir 8,33 procentai)).

33. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-532-4851 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Nuo žyminio mokesčio dėl išlaikymo priteisimo ieškovė atleista įstatymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 38,00 Eur ((140,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) x 75 proc.) žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir 81,00 Eur (3 600,00 Eur x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo.

34. Ieškovė už ieškinio reikalavimus sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio, o už A. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą patirti 238,32 Eur išlaidų. Atsakovas už advokato paslaugas sumokėjo 650,00 Eur (e. b. l. 32, 116, 144, 148). Kadangi patenkinta 70 procentų ieškovės reikalavimų, todėl iš atsakovo ieškovei priteistini 52,50 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio, o iš ieškovės atsakovui priteistini 195,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą iš ieškovės atsakovui priteistini 142,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi A. K. 50 procentų atleista ne tik nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl iš ieškovės valstybės naudai priteistina 35,75 Eur už jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o iš atsakovo valstybės naudai priteistini 83,41 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą proporcingai A. K. reikalavimų patenkinimo daliai (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovas S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o E. K. yra S. L. sūnus.

Nepilnamečio E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 140,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt Eur 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos – 2018 m. gegužės 29 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui E. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 600,00 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų Eur 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Ieškovę A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnamečiui vaikui išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 119,00 Eur (vieną šimtą devyniolika Eur 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 83,41 Eur (aštuoniasdešimt tris Eur 41 ct) bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 35,75 Eur (trisdešimt penkis Eur 75 ct) bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 142,50 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.