- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Data
- 2009-11-17
- Bylos Nr.
- 2A-588-544/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Valiulienė
- Pareiškėjas
- I. D., A. D.
- Kategorijos
- 75.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-588-544/2008
Teisėjas Gediminas Karpavičius Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.1; 75.8; 121.21; 125.2;
n u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. lapkričio 17 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. D. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2006-839/2009 pagal pareiškėjų I. D. ir A. D. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Pareiškėjai pateikė teismui prašymą nutraukti jų santuoką, įregistruotą 1990-10-20 Utenos rajono CMS, jų abiejų bendru sutarimu, po santuokos nutraukimo abiems sutuoktiniams palikti santuokines pavardes, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Nurodė, kad tolesnis bendras sutuoktinių gyvenimas negalimas, nes santuoka iširo dėl skirtingų charakterių, pažiūrų į šeimą ir sutuoktinių tarpusavio pareigas. Nurodė, kad vienas iš kito nereikalauja atlyginti turtinę ar neturtinę žalą ar teikti išlaikymą. Šalys sutarė dėl nepilnamečio sūnaus J. D. gyvenamosios vietos nustatymo su motina I. D. bei dėl to, kad atsakovas A. D. kiekvieną mėnesį jam teiks išlaikymą po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis pradedant nuo 2009-08-06 iki Jovydo pilnametystės 2013-07-28, išlaikymo sumas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Šalys prašė nustatyti, kad bendrosios jungtinės nuosavybės įgytas turtas dalintinas šia tvarka: I. D. ir A. D. asmeninėn nuosavybėn atitenka po ½ dalį trijų kambarių buto, unikalus Nr. 8298-3001-4010:0017, esančio Utenoje, Taikos g. 11-18, kurio rinkos kaina 156 000,00 Lt, I, I. D - 1996 m. automobilis „SEAT IBIZA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos kaina – 3000 Lt, 1989 m. automobilis „Ford Sierra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio kaina – 300 Lt; A. D. atsisako piniginės kompensacijos už I. D. tenkančią didesnę turto dalį. Šalys sutaria ateityje trijų kambarių butą parduoti ir naudotis butu bendrai, nenustatant naudojimosi šiuo butu tvarkos. Pasidalino 11 674,00 Lt skolą AB DnB NORD bankui pusiau ir kiekvienam iš jų teko pareiga grąžinti po 5 837,00 Lt skolos. Patvirtino, kad iki sutarties sudarymo šalys pasidalino visą kilnojamąjį turtą, grynuosius pinigus ir pinigus buvusius banko sąskaitose.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2009-08-28 sprendimu pareiškimą patenkino: nutraukė šalių sudarytą santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo sutuoktiniams paliko santuokines pavardes, patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių taip, kaip prašė pareiškėjai (b. l. 13-15).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėja I. D. prašo panaikinti 2009-08-28 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimo dalį dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir perduoti bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti jai su šia byla susijusias teismo ir advokato išlaidas iš A. D.. Nurodo, kad teismas pažeidė LR CK 3.53 str. 3 d. nuostatas, nes nepatikrino, ar sutuoktinių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių ir teisėtų interesų. Teismas ne tik formaliai turi patikrinti ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys aptarė visus klausimus, kurie joje turi būti aptarti, tačiau privalo įsitikinti, kad joje nustatytos sąlygos atitinka minėtus LR CK 3.53 str. 4 d. reikalavimus. Teismas neįsitikino, ar pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir išlaikymo priteisimo neprieštarauja viešajai tvarkai ir iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. A. D. yra problematiška asmenybė, turinti žalingų įpročių (polinkį į alkoholizmą), todėl pasirašė sutartį, nes norėjo kuo greičiau nutraukti santuoką, kad nekiltų problemų jai ir vaikui, kadangi pastoviai gyveno strese ir baimėje. Teismas pažeidė LR CPK 178 str. ir 185 str. reikalavimus, nes netyrė ir nevertino, kokia buvo tikroji šalių valia sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą, sutarties sąlygos turėjo būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra lygiavertė abiem šalims. Teismas, priteisdamas po ½ dalį 3 kambarių buto, esančio Taikos g. 11-18, Utenoje, pažeidė jos nepilnamečio vaiko ir jos teisėtus interesus, nes viena iš skyrybų priežasčių buvo dėl gyvenimo atskirai su A. D., kuris dėl ūmaus ir nekontroliuojamo elgesio būdavo pavojingas pareiškėjai ir jų nepilnamečiam sūnui. Jis dažnai parvyksta į namus išgėręs, kelia ranką prieš nepilnametį vaiką. Todėl būtina pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo, nepažeidžiant nei vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas A. D. nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, nes teismas objektyviai, nešališkai įvertino visus byloje pateiktus įrodymus ir sprendimą priėmė teisingai taikydamas materialines ir procesines teisės normas. Teismo sprendimas priimtas jų pačių paruoštų, suderintų, pasirašytų ir teismui pateiktų dokumentų pagrindu, todėl LR CK 3.53 str. 3 d. reikalavimai nepažeisti. Pagal minėto straipsnio nuostatas, visas sutarties turinys turi būti įtraukiamas į teismo sprendimą. Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai ir iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, nes santuokoje įgytas turtas ir prievolės buvo padalintos lygiomis dalimis, o ateityje sutarta butą parduoti ir pirkti mažesnio ploto butus bei gyventi atskirai. Išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydis 250 Lt nustatytas teisingas, jis suderintas su apeliante, atsižvelgiant į tai, kad sūnus nuolat lankysis pareiškėjo A. D. namuose, kur jis jam tiesiogiai teiks išlaikymą. Taigi sutartyje buvo užfiksuota tikroji šalių valia, teiginiai, kad teismas pažeidė LR CPK 178 str. ir 185 str. reikalavimus, nes netyrė ir nevertino, kokia buvo tikroji šalių valia sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, yra nepagrįsti. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nepilnamečio sūnaus Jovydo interesai ir pačių sutuoktinių lygiateisiškumas yra užtikrinti ir šios sutarties sąlygos yra nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia. Pats sutarties tekstas išdėstytas tiksliai ir aiškiai. Bute, kurio dalis jam priteista, šiuo metu lankosi retai, todėl teiginiai, kad atvyksta į namus išgėręs, kad kelia ranką prieš nepilnametį sūnų, yra prasimanyti, siekiant užvaldyti santuokoje įgytą turtą.
Apeliacinis skundas atmestinas, o Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistu (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, iš esmės tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį atmesti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str.).
Sutardami, kad santuoka iširo, sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl jos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai privalo pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51, 3.52 str.). 2009-08-11 šalys pateikė teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo CK 3.51 str. pagrindu ir pateikė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b. l. 2-4). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises ir pareigas (CK 3.53 str. 3 d.). Kaip matyti iš pateiktosios sutarties turinio, jos sąlygos visiškai atitiko minėto straipsnio reikalavimus. Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 str. 4 d.). Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turėtų būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas ir koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117, 3.123 str.). Pagal CK 3.117 str. 2 d., nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais. Iš šios įstatymo normos išplaukia, kad teismas, vertindamas sutarties teisėtumą, privalo žinoti, ar turtas dalijamas po lygiai, o jeigu jis sutuoktinių dalijamas nukrypus nuo lygių dalių principo, tai – dėl kokių aplinkybių, ar jos atitinka įstatymo nustatytus kriterijus (CK 3.123 str.). Pagal įstatymą turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių bendro turto dalis ir daiktų vertę; jeigu natūra turto negalima padalyti pagal sutuoktiniams tenkančias dalis, vienas sutuoktinis privalo sumokėti kitam sutuoktiniui atitinkamo dydžio kompensaciją pinigais (CK 3.117 str. 3 d., 3.127 str. 3 d.). Šalių pateiktos sutarties sąlygos pilnai atitiko virš minėtus įstatymo reikalavimus, Iš bylos duomenų ir skundžiamojo teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, siekdamas išsiaiškinti prašymo pagrįstumą ir sutarties pasekmių teisėtumą, išnagrinėjo prašymą teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2009-08-18 dalyvaujant šalims, kurios, prisiekę teismui nustatyta tvarka, pilnai patvirtino pareiškimo pagrįstumą ir sutarties teisėtumą, abi šalys prašė pareiškimą tenkinti (b. l. 6, 12-, 13-15). Taigi, teismas ne tik patikrino, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 str. 3 d. turi būti aptarti, bet įvertino ir įsitikino, kad sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, kad jos nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Kaip matyti iš sutartie turinio, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių labiau naudingos apeliantei, nes, nors butas padalintas lygiomis dalimis, jai paskirta naudotis didesnė buto dalis, taip pat paskirta daugiau santuokoje įgyto turto, už kurio didesnę dalį pareiškėjas kompensacijos atsisakė (b. l. 3-4). Todėl nebuvo nustatyta nei faktinio, nei teisinio pagrindo prašymo netenkinti, sutarties - netvirtinti, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdyti, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Taigi, CK 3.53 str. 3 d. reikalavimai nebuvo pažeisti. Byloje nėra jokio pagrįsto pagrindo manyti, kad sutarties sąlygos šalių buvo nustatytos ne laisva valia, todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu nepagrįsti. Nuo pareiškimo pateikimo teismui iki sprendimo šioje byloje priėmimo praėjo 17 dienų. Priimant sprendimą apeliantė teismo posėdyje dalyvavo ir savo nuomonės dėl santuokos nutraukimo pagrindo ar sutarties sąlygų nekeitė. Be to, apeliantė dar 2009-07-22 Utenos rajono apylinkės teismui buvo pateikusi ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo (civilinė byla Nr. 2-1846-839-2009, b. l. 3-8). Tačiau 2009-08-11 pareiškėja pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo, nes su atsakovu sutarė santuoką nutraukti bendru sutarimu (b. l. 60). Utenos rajono apylinkės teismas 2009-08-12 nutartimi minėtą ieškinį paliko nenagrinėtą, ir ši nutartis nebuvo apskųsta, todėl yra įsiteisėjusi (b. l. 62). Taigi, iš šių duomenų matyti, kad sprendimas nutraukti santuoką su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis buvo realizuotas per kelis kartus ir keliais procesiniais veiksmais, jis nebuvo skubotas ir nebuvo priimtas per tokį trumpą laiką, kad sutuoktinis nebūtų spėjęs suprasti tikrosios savo valios.
Nustatytas išlaikymo dydis šalių nepilnamečiam sūnui po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į tai, kad pagal sutarties sąlygas sūnus nuolat lankysis ir pareiškėjo A. D. namuose, ir jis tiesiogiai teiks išlaikymą sūnui, atitinka įstatymo reikalavimus. Nėra pagrindo manyti, kad toks išlaikymo dydis neužtikrins būtinų vaiko poreikių tenkinimo, nes ir apeliantė skunde nenurodo, kad vaikas turi didesnių poreikių ir kuo tokio dydžio išlaikymas neužtikrins jo interesų. Be to, LR CK 3.201 str. įtvirtinta galimybė iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad ji norėjo kuo greičiau nutraukti santuoką su sutuoktiniu, kuris turi polinkį į alkoholizmą, yra ūmaus ir nekontroliuojamo elgesio, būdavo pavojingas jai ir nepilnamečiam sūnui. Pasirinktas santuokos nutraukimo būdas bendru šalių pareiškimu kaip tik ir atitinka šiuo ieškovės nurodytus tikslus. Sutuoktinio kaltė gali būti nustatyta teismo sprendimu, išnagrinėjus bylą ginčo teisenos tvarka. Pareiškėja teismui buvo pateikus ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, tačiau pati ieškinio atsisakė 2009-08-11 pirmosios instancijos teismui pateiktu pareiškimu ir teismo nutarties, kuria šis ieškinys paliktas nenagrinėtu neapskundė. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas ir naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš apeliantės I. D. pareiškėjui A. D. priteisiama 200 Lt, kurias jis turėjo apmokėti advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (b. l. 24, CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš I. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 200 (du šimtus) Lt advokato pagalbai apmokėti.