Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-02-22 · Civilinė byla Nr. e2-3377-859/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-22
Bylos Nr.
e2-3377-859/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-43007-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vladimir Berezovskij
Ieškovas
Z. U.
Atsakovas
BAB bankas Snoras, BAB banko Snoras bankroto administratorius UAB „Valnetas“
Advokatai
Rokas Laurenčikas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3377-859/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43007-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.11.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,sekretoriaujant Kristinai Pečiukaitienei,

dalyvaujant ieškovės Z. U., a.k. (duomenys neskelbtini) atstovui advokato padėjėjui Rokui Laurenčikui,

atsakovo BAB bankas Snoras, į.k. 112025973, atstovo (bankroto administratoriaus) UAB „Valnetas“, į.k. 135778275, atstovui A. M.,

trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, į.k. 110069451, atstovui M. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. U., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl obligacijų sutarties pripažinimo negaliojančia (nutraukta), atsakovas BAB banko Snoras bankroto administratorius UAB „Valnetas“, trečiasis asmuo atsakovo pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė teismui pareikštu ieškiniu reikalauja: 1) pripažinti su AB banku Snoras 2011 m. liepos 4 d. pasirašytą Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110704L990007 tinkamai ir teisėtai nutraukta nuo 2011 m. lapkričio 24 d. bei taikyti visas su tuo susijusias teisines pasekmes; 2) ieškovės Z. U. sumokėtas 3.198,88 EUR lėšas už obligacijas pripažinti kaip jai nuosavybės teise priklausančias bei grąžintinas pinigines lėšas banko sąskaitoje; 3) pripažinti ieškovės kaip kreditoriaus pagal banko indėlio ir (ar) banko sąskaitos sutartis, ir kitų pinigų, į kuriuos indėlininkas turi reikalavimo teises į banką; 4) įpareigoti bankrutuojančio AB banko Snoras bankroto administratorių perduoti duomenis apie ieškovės lėšas, esančias banko sąskaitoje, kurioms taikoma indėlių ir investicijų apsauga, pranešti apie draudiminį įvykį VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ bei atlikti visus kitus su tuo susijusius veiksmus siekiant draudiminės išmokos. Nurodo, kad tarp proceso šalių yra kilęs ginčas dėl 2011 m. liepos 4 d. tarp ieškovės ir AB banko Snoras sudarytos Obligacijų pasirašymo sutarties Nr. FO20110704L990007, kuria ieškovė iš AB banko Snoras įsigijo obligacijų bendrai 3.198,88 EUR sumai. Ieškovės teigimu, ši sutartis buvo nutraukta 2011 m. lapkričio 24 d., ką patvirtina AB Snoras antspaudas ir darbuotojo parašas bei prierašas „nutraukta“. Tačiau AB Snoras bankroto administratorius UAB „Valnetas“ ieškovei nurodė, kad nesutinka su ieškovės pozicija dėl ginčo sutarties nutraukimo, kadangi minėta sutartis negalėjo būti nutraukta, nes nurodytu laikotarpiu tokiai banko veiklai buvo taikyti apribojimai (moratoriumas). Nurodė, kad pagal banko vidaus dokumentuose numatytą procedūrą, sutarties nutraukimui turėjo būti įvykdytas obligacijų išpirkimas, kuris yra įforminamas banko vadybininkui atsispausdinus nustatytos formos susitarimą, kurį pasirašo klientas ir klientų vadybininkas. Ieškovė mano, kad banko darbuotojo aplaidumas ar neprofesionalumas negali sukelti ieškovei, kuri yra neprofesionali banko klientė, neigiamas teisines pasekmes. Ginčo sutartis yra sudaryta prisijungimo būdu, sutarties sąlygos yra standartinės, jos turi būti aiškinamos atsakovo AB banko Snoras nenaudai. Mano, kad sutarties nutraukimas nedaro jokios įtakos banko mokumui, nesumažina banko turto.

II. Atsiliepimai į ieškinį

2. Atsakovas atsiliepimu su ieškinio reikalavimais nesutiko. Tarp ieškovės ir AB banko SNORAS 2011 m. liepos 4 d. buvo sudaryta obligacijų pasirašymo sutartis Nr. FO20110704L990007, pagal kurią Ieškovė už 3 198,88 EUR įsigijo 32 vnt. 100 EUR nominalios vertės fiksuotų palūkanų obligacijų iš obligacijų emisijos Nr. 6, su 5 % metų palūkanų norma (atkarpa), obligacijų išpirkimo bei atkarpos (palūkanų) mokėjimo data – 2012-08-02 (šią sutartį į bylą pateikė Ieškovė). Pasak Ieškovės, 2011-11-24 Obligacijų pasirašymo sutartis buvo nutraukta, ką neva patvirtina banko antspaudas bei darbuotojos, klientų vadybininkės V. M., parašas bei prierašas „nutraukta“. Ieškovė nepateikė jokių paaiškinimų apie Obligacijų pasirašymo sutarties „nutraukimo“ faktines aplinkybes. Ieškovė neginčija, kad savanoriškai sudarė Obligacijų pasirašymo sutartį ir atsiskaitė su banku pagal minėtos sutarties 1.14 punktą. Tokiu būdu, Ieškovė prarado nuosavybės teisę į sumokėtus bankui 3 198,88 EUR, ir tapo 32 vnt. banko obligacijų savininke. Ieškovė iš esmės įvykdė visas savo sutartines prievoles; pagal Obligacijų pasirašymo sutartį liko neįvykdyta tik Atsakovo prievolė, t.y. atsiskaityti su Ieškove minėtos sutarties 1.16 ir 1.17 punktuose nustatyta tvarka. Obligacijų pasirašymo sutarties 1.13 p. yra nurodyta, kad šioje sutartyje neaptarti su Obligacijomis susiję klausimai reglamentuoti Prospekte ir Emisijos galutinėse sąlygose, o 1.22 punkte yra nurodyta, jog pasirašydamas šią sutartį, investuotojas patvirtina, kad visos Sutarties sąlygos su juo buvo aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant Sutartį, jis su jomis sutinka ir jos išreiškia investuotojo valią, prieš pasirašydamas sutartį, investuotojas patvirtina, kad yra susipažinęs su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis bei su jomis sutinka, taip pat jog investuotojas buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes. Ieškovė šių Obligacijų pasirašymo sutarties sąlygų neginčija.

3. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateiktame atsiliepime prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, kad vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, trečiasis asmuo draudimo išmoką išmoka ir apskaičiuoja tik pagal draudėjo, t. y. banko, teikaimus duomenis. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nėra gavęs iš AB banko Snoras duomenų apie neva ieškovei priklausančią ieškinyje nurodytą draudimo išmoką. Be to, ieškovė praleido 5 metų ieškinio senaties terminą, numatytą Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme (toliau – ir IĮIDĮ). Mano, kad ginčo sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir AB banko Snoras, negali būti laikoma nutraukta, nes buvo pažeista ginčo sutartyje numatyta jos nutraukimo tvarka, be to AB Snoras galiojo veiklos moratoriumas. Pažymi, kad ieškovė bet kokiu atveju negali būti pripažinta indėlininke IĮIDĮ prasme, nes šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalis numato, kad paties draudėjo išleisti skolos vertybiniai popieriai negali būti draudimo objektas.

III. Paaiškinimai teisme

4. Teismo posėdyje apklaustas ieškovės atstovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 186 straipsnio 5 dalis) palaikė ieškinio reikalavimus visiškai ir paaiškino, kad byloje siekia įrodyti, kad atsakovo darbuotojo antspaudas dėl 2011 m. liepos 4 d. sutarties nutraukimo, yra teisiškai reikšmingas, atitinka tikrąją šalių valią ir reiškia, kad sutartis nutraukta. Ieškovė pateko pas vadybininę 2011 m. lapkričio 24 d. Po ilgo pokalbio vadybininkė jai paiškino, kad sutarties įrašas reikš sutarties nutraukimą ir ji atgaus pinigus. Dėl žmogiškojo faktoriaus – sutinka, kad tuo laiku vadybininkė galėjo patirti didelį stresą, bet viena šalies pusė yra bankas, o jo vadybininkai apmokyti atlikti savo pareigas. Tai, kad vadybininkė viršijo savo kompetenciją ar negalėjo padaryti minėto įrašo, byloje ieškovas neįrodė. Ultra vires doktrinos, permetant ieškovui riziką ir atsakomybę, negalima. Šiuo atveju vertintinas ir ieškovės amžius. Be to, ieškovė neturi vertinti formalias vidines banko procedūras, taisikles. Atsakovas yra profesionalus bankas, o kitoje pusėje – vartotojas, fizinis asmuo, neturintis specialių žinių teisinėje ir finansinėje srityje. Įrašas apie sutarties nutraukimą įrodo tikrąją šalių valią, kad šalys ketino nutraukti obligacijų sutartį ir bankas nebetapo eminentu, o tapo vertybinių popierių saugotoju. Kartu su obligacijų sutartimi buvo pasirašyta ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį. Kliento aptarnavimo sutarties 13.4. punktas numato kliento teisę sutartį nutraukti. Šios sutarties 2.1. p. reglamentuoja sutarties ir obligacijos sutarties sąsajas. Jeigu teisinius santykius nereglamentuoja ši sutartis, tuomet tai reglamentuoja civilinis kodeksas, t.y. taikomos bendros teisės normos. CPK 6.222 straipsnis nustato sutarties nutraukimo pasekmes, t.y restituciją. Mano, kad nutraukus sutartį šalys turėjo pareigas viena kitai, t.y. atsakovas grąžinti vertybinius popierius arba išmokėti tokios vertės išmoką. Nuo to laiko ji saugojo ieškovės turtą, kurį turėjo grąžinti, bet to nepadarė. Pažymėjo Lietuvos apieliacinio teismo nutartį panašioje civilinėje byloje Nr. 2-1770/2012, kuroje fizinis asmuo sužinojęs apie Snoras bankas nepatikimumą, kreipėsi į banką dėl obligacijos sutarties nutraukimo. Pareiškimas padarytas lapkričio 23 d., todėl teismas traktavo, kad 28 d. sutartis nutraukta. Banko veikla buvo sustabdyta nuo 24 d., tačiau teismas pripažino, kad bankas privalėjo vykdyti kliento valią. Skiriasi tik tai, kad klientas vienašališkai siekė nutraukti sutartį. Ieškovas buvo pripažintas indelininku. Šioje nagrinėjamoje byloje abi šalys sutiko sutartį nutraukti. Atsiliepimo į ieškinį formulavimė atsakovas painioja sutarties nutraukimą ir ieškovės reikalavimą dėl pavedimo atlikimo, nukreipiama į banko vidasu tvarką. Tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Sprendžiama tik dėl sutarties nutraukimo. Atsakovas daro klaidingą išvadą, kad sutartis negalėjo būti nutraukta, nes banko vidinės taisyklės negali paneigti bendrų civilinio kodekso reglamentuojamū sutarčių sudarymo ir nutraukimo instituto. Atsakovas teigia, kad pagal programą, taikytiną šiai obligacijų misijai, obligacijos negali būti išperkamos; negali patekti į antrinę rinką. Tačiau tai neatitinka esamiems byloje įrodymams, nes šiai obligacijų emisijai (21 p.) buvo taikomas perleidimas antrinei rinkai. Prospekto taisyklėse aiškiai numatytas išankstinis obligacijų išpirkimas. Pasak atsakovo, Bankas negalėjo vykdyti operacijų dėl paskelbto memorandumo, tačiau bankas turėjo teisę ir pareigą vykdyti šalių valią dėl sutarties nutraukimo net ir memorandumo paskelbimo metu. Memorandumas vertintinas tik kaip banko mokumo atstatymo priemonę, kuriai neįtakoja obligacijų sutarties nutraukimą. Dėl nustatyto nesutinka, kad sutarties nutraukimas nėra finansinė operacija, o tai yra tik tam tikras civilinis sandoris. Dėl to nesikeitė nei banko turtinė padėtis, nei jo mokumas. Nesutinka, kad ieškovė įgytų privalumų prieš kitus kreditorius. Siekiama įrodyti, kad ieškovė tapo kitokio pobūdžio kreditorė. Po sutarties nutraukimo ieškovė nebetapo oblgacijų turėtoja ir tapo investuotoja, o bankas nebetapo eminentu, kuris išleido obligacijas. Todėl keičiasi šalių vienas kitam įsippareigojimai. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-715/2013, analogiška situacija dėl kreipimosi dėl sutarties nutraukimo. Skiriasi sutartys, pasirašytos ieškovės ir minimoje byloje nagrinėtoji, tačiau svarbus šalies laisvės principo įgyvendinimas. Kiekviena sutarties šalis turi teisę laisvai ją sudaryti, vykdyti ir išreikšti valią dėl jos nutraukimo. Nutraukimas turi tam tikrus ypatumus. Sutarties nutraukimo abiejų šalių sutarimu nenurodytas, tačiau tai reglamentuoja CK. Šalys išreiškė savo valią, vadinasi, sutartis turi būti laikoma nutraukta. Atsakovo pateiktas ieškovės 2012-02-02 pareiškimas dėl nesutikimo vienašališkai nutraukti sutartį, kuris banke gautas 2012-02-06, patvirtina, kad ieškovė kreipėsi dėl sutarties nutraukimo, kada ji kreipėsi ir, kad vadybininkė pasakė ieškovei dėl sutarties nutraukimo pasekmių. Kreditorinį reikalavimą pateikė bankui, nors jos manymu sutartis nutraukta 2011 m., dėl to, kad klientė, būdama garbingo amžiaus, atliko procedūras, kurias reikalavo bankas, kuris laikė ją vis dar obligacijų savininke. Mano, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino, kadangi 2016-11-24 ieškinys pareikštas per epp sistemą, kuri rodo pateikimą 25 d.

Atsiliepimas

5. Atsakovo atsakovas su ieškinio argumentais ir reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad į bylą pateiktas ieškovės 2012 m. vasario 2 d. raštas patvirtina, kad ieškovė kreipėsi į banko vadybininkę dėl sutarties nutraukimo, tačiau nepatvirtina, kad sutartis buvo nutraukta. Tai nėra abipusis susitarimas. Obligacijų pasirašymo sutartimi bankas įsipareigoja išpirkti obligacijas. Ieškovė savo sutarties dalį įvykdė, pinigus sumokėjo. Nutraukimas sutarties galimas tik pagal antrinių vertybinių popierių apyvartą. Bankas nebuvo prisiėmęs pareigos anksčiau išpirkti obligacijas prieš terminą. Buvo numatyta išpirkimo data. Iki išpirkimo dienos nutraukimas turėtų būti traktuotinas kaip pardavimas antrinėje rinkoje. Jeigu taikyti neprofesionalaus kliento aptarnavimo tvarkos 13.4. punkte, kad klientas turi teisė nutraukti vienašališkai prieš 5 dienas raštu apie nutraukimą įspėjęs banką. Šiuo atveju per 5 dienas bankui kyla pareiga pervesti pinigus ieškovei. Tai dienai jau buvo įvykęs draudiminis įvykis ir Lietuvos Bankas atšaukė banko Snoras licenciją, buvo paskelbtas moratoriumas. Buvo draudžiama teikti bet kokias finansines operacijas. Todėl ieškovė laikytina obligacijų turėtoja, o ne indėlininkė ir jai negalioja draudimas. Mano, kad ieškovė nėra sąžininga, o įrašas dėl sutarties nutraukimo sutartyje nurodo tik jos kreipimąsi į banką faktą, tačiau nerodo susitarimo su banku dėl sutarties nutraukimo. Sutartį galima nutraukti tik prašant banką išpirkti obligacijas anksčiau laiko, o tai galima buvo tik per banką „Finasta“. Paskelbus moratoriumą bankas nevykdė jokios veiklos. Taip buvo numatyta Lietuvos banko moratoriume. Tik po kelių dienų buvo atnaujintos tam tikros operacijos. Pažymėjo, kad CK 6.193 straipsnis, sutarčių aiškinimo taisyklės, vienas žodis „nutraukta“ neapsprendžia banko tikrosios valios. Buvo paskelbtas moratoriumas. Vadybininkė buvo informuotas apie negalimumą vykdyti jokių finansinių operacijų. Pateiktas ieškovės raštas bankui patvirtina, kad ieškovė kreipėsi į banką, o bankas davė atsakymą. Kodėl vadybininkė parašė „nutraukta“ neaišku, galimai dėl buvusios įtampos, streso. Įrašas sutartyje galėjo būti padarytas iš dalies nuraminti ieškovę. Pačio ieškovo nurodytoje byloje nurodyta, kad bankas priimti galėjo prašymą moratoriumo metu, tačiau negalėjo vykdyti. Taip ir šiuo atveju, kai buvo priimtas prašymas, nesuėjus 5 dienoms buvo paskelbtas moratoriumas. Nenutraukta, o net ir pripažinus, kad nutraukta, galiojo jau moratoriumas.

6. Trečiasis asmuo nepareiškęs savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Palaikė atsakovo poziciją ir atsiliepime nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad nėra pažeidęs 3 dalyje numatytos draudimo išmokos apskaičiavimo po bankroto bylos iškėlimo. Indelių investicijų draudimas neturi pagrindo išmokėti ieškovei. Be to, ieškovė praleido senaties terminą, o dėl sutarties pripažinimo nutraukta nepasisako, nes nėra sutarties šalis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Teismo nustatytos aplinkybės, įrodymų vertinimas ir argumentai.

Ieškinys netenkintinas.

7. Teismas nustatė, kad ieškovė ir AB banko Snoras 2011 m. liepos 4 d. pasirašė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį ir Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110704L990007 (toliau sprendime - Sutartis), kuria ieškovė, kaip investuotoja, iš atsakovo įsigijo 32 vnt. obligacijų, iš obligacijų emisijos banko SNORAS fiksuotų palūkanų obligacijos Nr. 6, LT1000410398 (toliau sprendime – Emisija), išleistos pagal programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisijoje. Vienos obligacijos nominali vertė – 100 EUR. Obligacijų metinė palūkanų norma – 5%. Vienos obligacijos įsigijimo kaina – 99.965 EUR. Bendra suma už įsigyjamas obligacijas - 3.198,88 EUR (Sutarties 1.7. punktas). Sutarties 1.8., 1.10. ir 1.12. punktuose atitinkamai nustatyta, kad: Obligacijų apmokėjimo terminas – 2011 m. liepos 4 d.; Obligacijų įsigaliojimo data - 2011 m. rugpjūčio 1 d.; Obligacijų išpirkimo data – 2012 m. rugpjūčio 2 d. (elektroninės bylos I T., 14 puslapis ir II T., 89-90 puslapiai). Sutarties pasirašymo dieną ieškovė kaip investuotoja įsipareigojo 3.198,88 EUR sumą pervesti į atsakovo nurodytą Sutartyje sąskaitą (Sutarties 1.14. punktas). Sutarties galiojimą nustatė Sutarties 1.20. punktas, t.y. Sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo dienos ir galioja iki visiško įsipareigojimų įvykdymo.

9. Ieškove (investuotoja), pasirašydama Sutartį patvirtino, kad visos sąlygos su ja buvo aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant Sutartį, ji su jomis sutinka ir jos išreiškia jos, kaip investuotojos, valią. Prieš pasirašydama Sutartį, ieškovė (investuotoja) patvirtino, kad yra susipažinusi su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis ir su jomis sutinka. Ieškovė (investuotojas) buvo supažindinta su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes (Sutarties 1.22. punktas).

10. Ieškovė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdė, todėl netaikytina Sutarties 1.20. punkto nuostata dėl Sutarties pasibaigimo ieškovei (investuotojai) neįvykdžius prisiimtos prievolės įmokėti arba pervesti bendrą 3.198,88 EUR sumą už įsigyjamas obligacijas. Todėl obligacijos įsigaliojo nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. (Sutarties 1.10. punktas).

11. Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – IĮIDĮ) 2 straipsnio 10 dalis nustatė, kad Investicinės paslaugos – investicinės ir papildomos paslaugos, nurodytos Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 13 ir 22 dalyse (2008-01-18 įstatymo Nr. X-1429 redakcija, galiojo nuo 2008-02-05 iki 2014-08-02). Vadinasi, ieškovė investavo lėšas į atsakovo leidžiamus vertybinius popierius, o atsakovas įsipareigojo suteikti pastarajai investicines paslaugas. Obligacijų įsigaliojo 2011 m. rugpjūčio 1 d. (sprendimo 7 pastraipa). Todėl ieškovė laikytina investuotoja (IĮIDĮ 2 straipsnio 11 dalis (2008-01-18 įstatymo Nr. X-1429 redakcija, galiojo nuo 2008-02-05 iki 2014-08-02)).

12. Ant Sutarties yra spaudas - „SNORAS Klaipėdos filialas 2011-11-24 H. M. sk. klientų aptarnavimo vadybininkė V. M.“, po kurio ranka padarytas įrašas – „nutraukta“ (elektroninės bylos 14 puslapis). Šiuo įrašu ieškovė įrodinėja, kad Sutartis turi būti pripažinta nutraukta spaude nurodyta data, o pagal Sutartį pervestos lėšos grąžintos ieškovei taikant restituciją.

13. Kaip ir nurodė ir ieškovės atstovas, Sutartis nenumato jos nutraukimo tvarkos, todėl taikytinos neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties nuostatos (toliau - Nuostatos). Būtent šios Nuostatos reglamentuoja Banko ir Kliento santykius, atsirandančius Bankui Kliento vardu atidarant/uždarant VP (vertybinių popierių) sąskaitą, Klientui pateikiant pavedimus Bankui ir Bankui Kliento pavedimu atliekant VP operacijas (toliau vadinamos investicinėmis paslaugomis) (2.1. punktas). Aptariamos sutarties nuostatuose nurodoma, kad kitas, šioje sutartyje neaptartas investicines paslaugas Bankas Klientui teikia atskirų sutarčių pagrindu (2.2. punktas). Šios sutarties 13.4. punkte nurodoma, kad Klientas turi teisę nutraukti Sutartį vienašališkai prieš 5 (penkias) kalendorines dienas raštu apie nutraukimą įspėjęs Banką. Be to, sutarties 13.5. punkte nurodomas reikalavimas rašytiniam pranešimui apie Sutarties nutraukimą. Nutraukus Sutartį laikoma, kad Klientas atšaukė visus savo pateiktus ir neįvykdytus pavedimus (13.8. punktas) (elektroninės bylos 15-20 puslapiai). Todėl ieškovė, siekdama nutraukti obligacijų sutartį, turėjo apie tai įspėti atsakovą.

14. Reikalavimą pripažinti Sutartį nutraukta nuo 2011 m. lapkričio 24 d. ieškovė grindžia atsakovo Klaipėdos filialo klientų vadybininkės V. M. spaudu, parašu ir ranka padarytu įrašu „nutraukta“ (elektroninės bylos 14 puslapis). Reikšminga yra ir tai, kad pati ieškovė 2012 m. vasario 2 d. atsakovui pateikė atsakymą į 2012 m. sausio 18 d. raštą, kuriame aiškiai nurodė, kad ji nesutinka su nutartimi vienašališkai nutraukti Sutartį. Vadinasi, pati ieškovė laikė, kad Sutartis dar nebuvo nutraukta ir, priešingai nei nurodė ieškovės atstovas, nesiekė tokių teisinių pasekmių kaip Sutarties nutraukimą. Be to, aptariamame rašte ieškovė pažymėjo, jog ji reikalavo banke jai grąžinti sumokėtus pinigus už obligacijas, tai vyko būtent 2011 m. lapkričio 24 d. Bankas reikalavimą priėmė ir pranešė jai, kad bankas turi teisę pinigus grąžinti per 5 dienas, tačiau to nepadarė (elektroninės bylos II T., 91 puslapis). Vadinasi, tiek šie rašytiniai įrodymai, tiek aptartas banko darbuotojo 2011 m. lapkričio 11 d. spaudas patvirtina ne faktą, kad Sutartis nutraukta, o tai, kad 2011 m. lapkričio 24 d. ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl pinigų grąžinimo, o tai ji sieja tik su Sutarties nutraukimo, kaip paaiškino ir ieškovės atstovas teisme, kadangi taip ieškovei paaiškino banko darbuotoja 2011 m. lapkričio 24 d. Todėl teismas laiko, kad ieškovė 2011 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į atsakovą dėl Sutarties nutraukimo tikslu atgauti pastarajam už obligacijas sumokėtus pinigus, kadangi buvo paskelbta apie atsakovo nemokumą. Tai patvirtino teismo posėdyje apklaustas ir ieškovės atstovas (sprendimo 4 pastraipa). Atitinkamai, Sutarties nutraukimo data turėtų būti laikoma ne anksčiau kaip 2011 m. lapkričio 29 d. (sprendimo 13 pastraipa), o ne lapkričio 24 d., kaip siekia įrodyti ieškovė. Dėl aptarto nesutiktina su ieškovės nurodyta aplinkybe, kad atsakovo darbuotojo antspaudas dėl 2011 m. liepos 4 d. sutarties nutraukimo yra teisiškai reikšmingas, atitinka tikrąją šalių valią ir reiškia, kad sutartis nutraukta. Kadangi tikrosios Sutarties šalių valios iš aptariamo ranka padaryto įrašo po atsakovo spaudo, negalima nustatyti, nes nebuvo laikomasi šio sprendimo 13 pastraipoje aptartų Sutarties nutraukimo procedūrų.

15. Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 03-186 iki 2012 m. sausio 16 d. paskelbtas akcinės bendrovės banko SNORAS veiklos apribojimas (moratoriumas) ir paskirtas banko laikinas administratorius. Atsakovas nemokiu pripažintas Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimu, kuriuo nuspręsta kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tad, pasklebus atsakovo moratoriumą, pastarajam, nuo sprendimo paskelbti banko veiklos apribojimą (moratoriumą) ir paskirti banko laikinąjį administratorių pateikimo bankui dienos, buvo draudžiama vykdyti įsipareigojimus mokėti ar perleisti banko turtą, jei šie įsipareigojimai kyla iš sandorių ar kitų juridinių faktų, atsiradusių iki banko veiklos apribojimo (moratoriumo) paskelbimo dienos, išskyrus mokėjimus, būtinus apribotai banko veiklai apribojimo (moratoriumo) metu užtikrinti. <...> (Lietuvos Respublikos Bankų įstatymo (toliau - BĮ) 76 straipsnio 1 dalis (2011-11-17 įstatymo redakcijaNr. XI-1714 (galiojusi nuo 2011-11-18)).

16. Dėl to, kas aptarta sprendimo 11-15 pastraipose ir vadovaujantis IĮIDĮ 2 straipsnio 2 dalimi, kuri aptariamu laikotarpiu nustatė draudžiamojo įvykio sąvoką (2008-01-18 įstatymo Nr. X-1429 redakcija, galiojo nuo 2008-02-05 iki 2014-08-02), draudžiamasis įvykis dėl atsakovo nemokumo įvyko 2011 m. lapkričio 24 d., tai yra kai ieškovė buvo investuotoja. Vadinasi nėra pagrindo ją pripažinti indelininke, o jos sumokėtas už obligacijas lėšas vertinti kaip indėlį. Pažymėtina, kad pagal IĮIDĮ 9 straipsnio 1 dalį ieškovė, kaip investuotoja, teisę į draudimo išmoką nuo draudžiamojo įvykio dienos įgyja tuo atveju, jeigu jos, kaip investuotojos, vertybinius popierius ir (arba) pinigus draudėjas (atsakovas) yra perleidęs ar panaudojęs be investuotojo valios (2008-01-18 įstatymo Nr. X-1429 redakcija, galiojo nuo 2008-02-05 iki 2014-08-02).

17. Ieškovės atstovo nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-715/2013 konkrečiu atveju skiriasi pagal faktines aplinkybes, kadangi joje buvo sprendžiama dėl kaupiamojo terminuotojo indėlio sutarties nutraukimo ir dėl reikalavimo teisių į banką. Tačiau yra aktuali Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 20 d. nutartis Nr. 2-1770/2012, kurioje aplinkybės yra iš esmės analogiškos.

18. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsakovui iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 20 d. Nurodyto teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atsakovas pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto. Šioje bankroto byloje atsakovo yra patvirtinti ieškovės reikalavimai, kylantys iš ginčijamų obligacijų sutarčių. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartimi ieškovės reikalavimas 3.256,11 EUR sumai patvirtintas kaip ketvirtosios eilės reikalavimas.

19. Dėl to, kas nustatyta ir aptarta šio sprendimo 7-18 pastraipoje, ieškovės ieškinio reikalavimai netenkintini.

20. Kadangi ieškinys netenkinamas, teismas nepasisako dėl atsakovo atsiliepime ir posėdyje išdėstytų aplinkybių dėl Sutartimi ieškovės įsigytų obligacijų patekimo į antrinę rinką ir jų išpirkimo bei dėl trečiojo asmens atsakovo pusėje, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų byloje, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, atsiliepime į ieškinį ir teisme nurodytų aplinkybių dėl senaties termino.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendė:

ieškovės Z. U., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vladimir Berezovskij