- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-28
- Bylos Nr.
- 2S-203-278/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- R. S.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-203-278/2018
Teisėja Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06984-2017-0
2018 m. vasario 28 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8071-223/2017 pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui R. S. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą duodančioms institucijoms Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir atsakovo R. S. priešieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. K. ieškiniu prašė teismą nustatyti su ja nepilnamečių vaikų R. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir H. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą, priteisti iš atsakovo R. S. išlaikymą kas mėnesį po 115 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės bei nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su vaikais.
2. Priešieškiniu atsakovas R. S. prašė teismą nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su juo, priteisti iš ieškovės išlaikymą po 75 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį iki vaikų pilnametystės ir nustatyti bendravimo tvarką su ieškove.
3. Bylos nagrinėjimo metu 2017-11-14 teisme gautas atsakovo pareiškimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo jis prašė priteisti iš ieškovės E. K. laikiną išlaikymą vaikams R. S. ir H. S. po 100 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, o 2017-11-15 gautas ieškovės E. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo ji prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bus priimtas teismo sprendimas – nustatyti nepilnamečių vaikų R. S. ir H. S. gyvenamąją vietą su ja ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą po 100 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017-11-17 nutartimi teismas ieškovės E. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, o atsakovo R. S. prašymą tenkino ir iki sprendimo priėmimo byloje priteisė iš E. K. laikinam nepilnamečių vaikų R. S. ir H. S. išlaikymui po 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, laikiną išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti vaikų tėvui R. S..
5. Teismas nurodė, kad iš Panevėžio miesto VTAS išvados matyti, jog nepilnamečiai vaikai 2017-09-27 buvo perduoti atsakovui, o išvadoje yra minimos faktinės aplinkybės dėl ieškovės elgesio su vaikais, kurias būtina aiškintis bylos nagrinėjimo metu.
6. Įvertinęs bylos duomenis, teismas darė išvadą, kad keisti faktinę vaikų gyvenamąją vietą ir juos grąžinti ieškovei, kai byloje dar bus sprendžiamas klausimas su kuriuo iš tėvų nustatyti vaikų gyvenamąją vietą, būtų žalingas vaikų psichologinei bei socialinei raidai.
7. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad byloje nėra pakankamų duomenų, jog atsakovas netinkamai elgiasi su vaikais ir konstatavo esant pagrindo šiuo metu nustatyti jų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, nes vaikų interesai, jiems būnant pas atsakovą, nėra pažeidžiami, o ieškovė turi visas galimybes matytis su vaikais jų ugdymo įstaigoje arba susitarimo su atsakovu metu sutartoje vietoje ir taip išlaikyti emocinį ryšį su vaikais.
8. Konstatavo, jog ieškovės E. K. prašymas dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ja, o tuo pačiu ir prašymas dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, atmestini.
9. Tenkindamas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo vaikams priteisimo, nurodė, kad laikino išlaikymo paskirtis yra užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Preliminariai įvertinęs vaikų poreikius pagal jų amžių ir ieškovės E. K. galimybes susirasti darbą ir gauti pajamas, sprendė esant pagrindui priteisti laikiną išlaikymo po 80 Eur kiekvienam vaikui.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovė E. K. prašo 2017-11-17 nutartį pakeisti – tenkinti jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo byloje nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja bei priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams sūnums kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvienam, atmesti atsakovo R. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba sumažinti iš jos priteisto išlaikymo dydį iki 40 Eur kiekvienam vaikui.
11. Teigia, jog priimdamas skundžiamą nutartį, teismas neįvertino visų įrodymų, neatsižvelgė į nepilnamečių vaikų interesus, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Nurodo, kad teismui nepagrįstai kilo abejonių dėl jos elgesio su vaikais tinkamumo, nes niekada nesmurtavo prieš vaikus, o pažymos iš vaikų lankomų gydymo ir ugdymo įstaigų patvirtina, kad vaikais visada buvo rūpinamasi.
12. Nesutinka su teismo išvada, kad nėra duomenų, jog atsakovas būtų netinkamai elgęsis su savo nepilnamečiais vaikais ar būtų daręs jiems žalą. Nurodo, kad atsakovas vaikais niekada nesirūpino, jais rūpindavosi ji viena. Teigia, kad byloje esanti Panevėžio lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ pažyma patvirtina, kad atsakovas nuo rugsėjo nesilankė vaikų darželyje, o jo apsilankymai neigiamai veikdavo vaikus, jie patirdavo neigiamas emocijas. Nurodo, kad vaikų lankomam darželiui R. S. nepateikia visos informacijos apie vaikų sveikatos būklę, o sūnui H. darželyje neteikiama logopedo pagalba. Tvirtina, kad atsakovas neturi įgūdžių rūpintis vaikais.
13. Apeliantė nurodo, kad teismas neatsižvelgė į vaikų amžių ir jų ryšį su kiekvienu iš tėvų bei neįvertino aplinkybės, kad atsakovas yra jai kliudęs susitikti su vaikais. Be to, neatsižvelgta į jos turtinę padėtį, į tai, jog ji neturi galimybių mokėti kiekvienam vaikui kas mėnesį po 80 Eur išlaikymą, nes neturi darbo, yra registruota darbo biržoje ir iki įsidarbins galėtų teikti išlaikymą tik po 40 Eur.
14. Atkreipia dėmesį į tai, kad priešieškiniu atsakovas prašė priteisti 75 Eur dydžio išlaikymą vaikams, tuo tarpu laikinam vaikų išlaikymui prašo priteisti po 100 Eur kiekvienam vaikui.
15. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
17. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria patenkintas atsakovo R. S. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš ieškovės E. K. laikiną išlaikymą vaikams, o ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja ir priteisti išlaikymą vaikams atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.
18. Apeliantė prašo pakeisti skundžiamą nutartį, tenkinti jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikams bei nesutinka su iš jos priteisto laikino išlaikymo vaikams dydžiu.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs esamus bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė E. K. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo priėmimo byloje nustatyti nepilnamečių šalių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ja.
20. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
21. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra skirtas apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo, gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Ši laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iš tėvų pusės.
22. Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimu nuo 2017-09-27 šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su atsakovu. Nustatyta, jog nepilnamečiai vaikai su tėvu gyvena (duomenys neskelbtini) m. ir šiame mieste lanko lopšelį darželį. Nors apeliantė teigia, jog atsakovas nesugeba rūpintis vaikais, tačiau E. K. neįrodė, kad vaikų tėvo elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikams augti ir vystytis. Priešingai, Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018-02-14 rašte Nr. 17.14-18, yra tam tikrų duomenų, apie galimai netinkamą ankstesnį E. K. elgesį su vaikais, kas leidžia daryti išvadą, kad apeliantės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestas pagrįstai.
23. Apeliantės pateikti duomenys nepatvirtina jos teiginių, kad atsakovas R. S. nesirūpina vaikais, jų sveikata. Iš Rokiškio lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ 2017-11-27 pažymos apie vaikų ugdymą matyti, kad vaikai lanko ugdymo įstaigą, tėvas pateikė įstaigai vaikų sveikatos pažymas, šalių sūnui R. S. teikiama (duomenys neskelbtini) pagalba, ugdymo įstaigoje yra visa specialistų komanda, kuri gali teikti švietimo pagalbą (logopedas, specialusis pedagogas, judesio korekcijos mokytojas, socialinis pedagogas). Nurodoma, kad įstaigos specialistai informavo R. S., jog psichologinę pagalbą gali gauti Rokiškio PTT bei teigiama, kad R. S. kreipėsi dėl psichologo ir vaikai psichologinę pagalbą gauna, be to, atsakovas domėjosi mankštų ir masažų procedūrų galimybėmis darželyje (b. l. 20, CPK 179 str. 3 d.). Iš Rokiškio lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ 2018-02-02 rašto matyti, kad vaikai švariai, patogiai, pagal sezoną rengiami, atsakovas bendrauja su vaikų grupių auklėtojomis, domisi vaikų pasiekimais, dalyvauja šventėse ir tėvų susirinkimuose, sūnus R. lanko logopedo pratybas, kartu su tėvu lankosi pas psichologą, o sūnus H. lanko logopedo pratybas. Minėti duomenys paneigia apeliantės teiginius, jog atsakovas neturi įgūdžių rūpintis vaikais bei nesirūpina jų sveikata. Įvertinęs minėtus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog nepilnamečių vaikų tėvas netinkamai rūpinasi sūnumis, negali ar nesiekia užtikrinti jų interesų, be to, byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti apie netinkamą jo elgesį vaikų atžvilgiu. Įvertinus, jog nepilnamečiai vaikai su tėvu gyvena nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio ir vaikų interesai yra nepažeidžiami, keisti jų gyvenamąją vietą, įvertinus, jog iš darželio-lopšelio Panevėžio m. jie yra išbraukti, netikslinga, o jų gyvenamosios vietos pakeitimas gali neigiamai įtakoti jų psichinę būklę.
24. Manydama, kad atsakovas gali trukdys matytis ir bendrauti su vaikais, apeliantė turi teisę kreiptis tiek į darželio administraciją, Vaikų teisių tarnybą dėl galimybės sudaryti sąlygas bendrauti su vaikais.
25. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi.
26. Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio nuostatomis, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju, individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes.
27. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo R. S., su kuriuo šiuo metu gyvena vaikai, reikalavimai yra preliminariai pagrįsti, o nepilnamečių vaikų poreikiai turi būti tenkinami. Šių aplinkybių iš esmės apeliantė neginčija, tačiau nesutinka su nustatytu išlaikymo mastu ir prašo sumažinti priteistą laikiną išlaikymą vaikams nuo 80 Eur iki 40 Eur kiekvienam vaikui, nurodydama, kad nedirba ir neturi galimybių teikti priteistą išlaikymą.
28. Laikinosios apsaugos priemonės tikslas yra bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis ir tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Laikino išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.192, CK 3.203 straipsnius. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą, tik preliminariai vertina paramos būtinumą, vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į šalių pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
29. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios ieškovės ar atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios šalių pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaikų poreikiai, nustatyta kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas detaliau nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su apeliantės E. K. galimybėmis teikti išlaikymą vaikams. Vien nurodoma aplinkybė, kad apeliantė nedirba, nėra pakankama šiuo metu daryti išvadas apie jos turtinę padėtį.
30. Preliminariai įvertinus į bylą pateiktus duomenis, susijusius su šalių turtine padėtimi ir vaikų poreikiais, laikytina, kad teismo priteisto laikino išlaikymo dydis kiekvienam vaikui po 80 Eur nėra užaukštintas. Apeliantė nepagrindė, kad būtent 40 Eur išlaikymo dydis vienam vaikui yra protingas, pagrįstas ir užtikrins minimalius vaiko poreikius. Priešingai, jos prašymas priteisti iš atsakovo kiekvienam vaikui po 100 Eur kas mėnesį rodo, jog vaikų būtiniausiems poreikiams patenkinti priteista laikino išlaikymo suma yra pagrįsta ir reikalinga. Aplinkybė, jog apeliantė nedirba, nėra pakankamas pagrindas mažinti priteistą laikiną išlaikymą, nes gaunamų pajamų dydis, jų pastovumas priklauso nuo pačios E. K. pastangų.
31. Dėl paminėtų motyvų, keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.