- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-18
- Bylos Nr.
- ATP-688-174/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-03603-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutarimo A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašė administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 16 d. 01.50 val., Taikos pr. – Smiltelės g. sankryžoje, Klaipėdoje, vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,47 promilės), ir neturėdamas teisės vairuoti. Šiais savo veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 3 d. nutarimu A. M. pripažino kaltu padarius ATPK 129 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir, taikydamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, paskyrė 2 000 Lt baudą, kurios mokėjimą išdėstė 20 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 100 Lt , terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos biuras prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 3 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, paskiriant A. M. už pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje, padarymą 4 000 Lt baudą. Teigia, jog teismas A. M. be pagrindo taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrė švelnesnę nei ATPK 129 straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, nes A. M. padarė šiurkštų KET pažeidimą – vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams.
ATPK 30¹ straipsnyje numatyta galimybė skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, tačiau šiai galimybei realizuoti įstatymų leidėjas kelia tam tikras sąlygas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytoms taisyklėms, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad asmens profesinė veikla ar darbo pobūdis nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, todėl teismo nurodyta aplinkybė, kad A. M. kaltę pripažino ir dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, apelianto teigimu, byloje nėra reikšminga. A. M. privalėjo iš anksto numatyti galbūt kilsiančias pasekmes dėl alkoholio vartojimo, tačiau šių pasekmių nepaisė ir lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos biuro nuomone, teismas nenurodė kokių nors išskirtinių priežasčių, dėl kurių A. M. būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas už tokį šiurkštų KET pažeidimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas, nes A. M. padarė tyčinį pavojingą administracinį teisės pažeidimą, turintį įtakos ne tik automobilių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei, tuo labiau, kad A. M. jau yra baustas už vairavimą neturint tam teisės.
Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo padarymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Kartu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu.
ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Skundžiamu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutarimu A. M. nubaustas už pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje, padarymą. Ginčo dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl A. M. kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos biuro apeliaciniame skunde keliamas A. M. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad teismas nepagrįstai pažeidėjui taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrė švelnesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą.
ATPK 129 straipsnyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų.
Apylinkės teismas A. M. už pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje, padarymą, taikydamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, paskyrė švelnesnę nei šio straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą – 2 000 Lt baudą, kurios mokėjimą išdėstė dalimis. Tos apylinkės teismo sprendimas, apygardos teismo vertinimu, yra neteisėtas ir nepagrįstas.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (LVAT administracinės bylos N62-690/2011, N62-982/2011, Nr. N3-396/2007). Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Apygardos teismas pažymi, kad A. M. padarė šiurkštų KET pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas lengvo girtumo laipsnio (nustatytas neblaivumo (girtumo) laipsnis – 1,47 promilės), kuris artimas vidutiniam girtumo laipsniui, be to, neturėdamas teisės vairuoti, nes tokios teisės nėra įgijęs, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtų savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Tai, kad A. M. gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra tik jo atsakomybę švelninanti aplinkybė, kuri reikšminga parenkant administracinę nuobaudą, neperžengiant sankcijos už padarytą pažeidimą ribų, tačiau jos tikrai nepakanka, jog būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą. Pažymėtina, kad A. M. anksčiau ne kartą buvo baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus, iš jų už analogiško pobūdžio pažeidimą, t. y. už vairavimą neblaiviam ir neturint teisės. Nors baustumas už pastarąjį pažeidimą yra išnykęs, tačiau, priešingai nei konstatuota skundžiamame nutarime, A. M. turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 16–17). Šie duomenys apeliacinės instancijos teismui leidžia įvertinti pažeidėjo asmenybę ir kartu konstatuoti, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti nebuvo atsitiktinumas A. M. gyvenime. Taigi akivaizdu, jog A. M. išvadų iš savo ankstesnio elgesio nepadarė, anksčiau jam paskirtos nuobaudos nuo naujų teisės pažeidimų darymo jo nesulaikė, todėl apygardos teismas daro išvadą, kad A. M. yra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles, todėl turi prisiimti iš to kylančias teisines pasekmes. Kaip minėta, šiuo atveju buvo padarytas vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ar sveikatai.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė A. M. ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrė jam per švelnią, neproporcingą padarytam pažeidimui ir neatitinkančią nuobaudai keliamų tikslų, todėl neteisingą, nuobaudą. Tuo būdu apylinkės teismo nutarimas keistinas dėl netinkamo ATPK 30¹ straipsnio taikymo ir A. M. už pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje, skiriama šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali nuobauda. Atsižvelgiant į pažeidėjo teismui pateiktus įrodymus, patvirtinančius sunkią A. M. materialinę padėtį, yra pagrindas baudos mokėjimą išdėstyti dalimis.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutarimą pakeisti ir A. M. už pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje, paskirti 4 000 Lt baudą, kurios mokėjimą išdėstyti dvidešimties kalendorinių mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 200 Lt iki visiško baudos sumokėjimo.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.