- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-22
- Bylos Nr.
- N-575-614-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01517-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 45.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutarties V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės (toliau – ir Institucija) įgalioto pareigūno 2010 m. spalio 14 d. nutarimu V. J. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką skiriant už tai 3500 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda V. J. skirta už tai, kad šis 2010 m. spalio 3 d., apie 23.40 val., ties Pėpių kaimu vairuodamas automobilį VW Passat nepakluso Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, kai buvo stabdomas tarnybiniu automobiliu su specialiais ženklais, įjungtais švyturėliais bei garsiniu signalu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs V. J. skundą, 2011 m. kovo 14 d. nutartimi jį atmetė. Teismas, remdamasi bylos duomenimis – administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, teismo posėdyje apklausto liudytojo E. T. parodymais ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais, nustatė, kad pareigūnas E. T., vykdydamas tarnybą, važiuodamas tarnybiniu automobiliu, pažymėtu skiriamaisiais VSAT ženklais, su švyturėliu ant stogo, pastebėjo įtartiną automobilį, kurį vairavo V. J., ir, įjungęs mėlynos spalvos švyturėlį, privažiavo prie šio automobilio, tačiau V. J. vairuojamas automobilis dideliu greičiu nuvažiavo Pėpių kaimo link, todėl VSAT pareigūnas pradėjo persekioti sprunkantį automobilį per garsiakalbį liepdamas sustoti, bet kito automobilio vairuotojas nepakluso ir važiavo toliau. Teismas taip pat nustatė, kad V. J. sustabdė savo automobilį tik tada, kai jis buvo priverstas tai padaryti, nes VSAT tarnybinis automobilis prispaudė jį prie kelkraščio ir užstojo kelią iš priekio, liudytojas E. T. taip pat parodė, kad sustabdyto automobilio vairuotojas ir toliau priešinosi pareigūno teisėtiems reikalavimams laikydamas automobilio dureles ir vengdamas patikrinimo, ir tik tada, kai panaudojus jėgą automobilio durelės buvo atidarytos, V. J. buvo sulaikytas. Teismas pabrėžė, jog nesiremia liudytojų O. J., T. B., A. K. ir V. P. parodymais, nes nurodyti VSAT pareigūnai nedalyvavo V. J. sulaikyme, todėl negalėjo paliudyti teismui apie bylai reikšmingas aplinkybes. Teismas pabrėžė, jog VSAT pareigūno teisėtas reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo išreikštas ATPK 130 straipsnio pastaboje numatyta tvarka, o V. J. neneigė aplinkybių dėl skiriamųjų VSAT ženklų ant automobilio, įjungto švyturėlio ir garso sirenos. Dėl aplinkybės, kad patrulyje dirbo tik vienas VSAT pareigūnas vietoj ATPK 130 straipsnio pastaboje numatytų dviejų, teismas nurodė, kad šis procedūrinis pažeidimas yra neesminis ir šiuo konkrečiu atveju jis neįtakojo pažeidimo nustatymo, taip pat nelėmė didesnio V. J. teisių suvaržymo. Dėl V. J. teiginių, kad jis nesuvokė, jog jį stabdo VSAT pareigūnas, ir kad nematė įjungto švyturėlio, teismas pažymėjo, kad tai neatitinka kitų V. J. paaiškinimų ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių, yra nenuoseklūs ir nelogiški, todėl teismas šiuos paaiškinimus vertina kritiškai. Savo paaiškinimuose V. J. nurodė, kad jis gyvena netoli Lietuvos valstybės sienos, todėl dažnai mato (ir, vadinasi, žino, kaip atrodo) pasieniečių tarnybinius automobilius, todėl net ir tuo atveju, jei nekiltų abejonių dėl to, kad V. J. nepastebėjo VSAT tarnybinio automobilio, konstatuotina, kad, matydamas savo keleivių reakciją (t. y. pamatę tarnybinį automobilį, jie staigiai įlipo į V. J. vairuojamą automobilį ir liepė jam greičiau važiuoti), kurią patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, elgdamasis protingai ir apdairiai jis galėjo ir turėjo suprasti, kad iš paskos važiuojantis automobilis ne šiaip važiuoja ta pačia kryptimi, o persekioja jų automobilį. Be to, yra akivaizdu, kad tamsiuoju paros metu V. J. negalėjo nepastebėti kelyje automobilio su įjungtais švyturėliais, be to, VSAT pareigūnas persekiojo V. J. pakankamai ilgą kelio atkarpą (apie 0,5-1 km), kas tik suteikia pagrindo abejoti, kad per tą laiką automobilio VW Passat vairuotojas anksčiau nepastebėjo važiuojančio jam iš paskos automobilio su įjungtais švyturėliais.
II.
Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi, V. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog jis buvo stabdomas tamsiu paros metu, tačiau įjungto švyturėlio ir stabdymo veiksmo jis nematė, o tai, kad tarnybiniame automobilyje buvo tik vienas pareigūnas, kuris nevilkėjo uniformos su šviesą atspindinčiais elementais, esminis pažeidimas. Mano, kad esantys prieštaravimai tarp jo paaiškinimų ir pareigūno turi būti aiškinami jo naudai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo jį atmesti palaikydama apygardos administracinio teismo nutarties motyvus. Papildomai nurodo, jo apeliantas ne mažiau kaip tris kartus per garsiakalbį buvo prašytas sustabdyti automobilį, į ką šis nereagavo, o pagaliau sustabdžius, buvo sulaikyti ir du vyrai, pabėgęs iš automobilio, Baltarusijos Respublikos piliečiai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kas ir buvo motyvas, dėl ko V. J. nestabdė automobilio.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas. Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog V. J. kaltė, padarius ATPK 130 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyta, veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.
Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas vien tik pirmosios instancijos teismo atliktu netinkamu įrodymų vertinimu, tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, apklausė liudytoju betarpiškai pažeidimą stebėjusį pareigūną E. T., kurio parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apelianto teikiama įvykio versija. Pabrėžtina, jog jokių esminių prieštaravimų tarp liudytojo parodymų nėra, aplinkybių, dėl kurių minėtas pareigūnas būtų suinteresuotas duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl jis pagrįstai jo parodymais rėmėsi nustatydamas nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota Institucijos nutarime.
Dėl apelianto teiginių, kad jį stabdžiusiame tarnybiniame automobilyje buvo tik vienas pareigūnas, kuris nevilkėjo uniformos su šviesą atspindinčiais elementais, pasakytina, jog ATPK 130 straipsnio 4 dalies pastaboje įtvirtintas reikalavimas tamsiuoju paros metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnui, stabdančiam transporto priemonę, vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitus šviesą atspindinčius elementus), aktualus stabdant, kai pareigūnas yra išlipęs iš automobilio, bet ne važiuojant paskui, kaip buvo šiuo atveju, o reikalavimo, kad patrulyje turi dirbti ne mažiau kaip du Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, nepaisymas, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šios bylos kontekste (t. y. asmuo stabdytas važiuojant iš paskos) nelaikytinas esminiu. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo argumentus palaiko ir nebekartoja. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. J. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.