- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-14
- Bylos Nr.
- e2-366-892/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03544-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Ieškovas
- A. V., V. V.
- Atsakovas
- G. S., Martai A
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. V. ir V. V. ieškinį atsakovams G. S. ir Martai A. S. dėl piniginių sumų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovai A. V. ir V. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų G. S. ir Martos A. S. kiekvieno ieškovo naudai po 9 371,85 Eur vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), trūkumų šalinimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, solidariai iš atsakovų priteisti ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas bei atnaujinti ieškovams ieškinio senaties terminą. Ieškinyje nurodė, kad pagal 2012 m. kovo 29 d. pirkimo - pardavimo sutartį (toliau – Sutartis) ieškovai bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį iš atsakovų už įsigijo vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį adresu (duomenys neskelbtini). Sudarant Sutartį atsakovai neinformavo ieškovų apie jokius namo trūkumus. Pradėjus eksploatuoti namą po kurio laiko paaiškėjo paslėpti jo trūkumai, kurie ieškovams nebuvo ir negalėjo būti žinomi sudarant Sutartį. Ėmė drėkti vidinės namo sienos, paaiškėjo, kad netinkamai įrengti pamatai, namas nepakankamai apšiltintas. Nuo drėgmės poveikio ties grindimis 1-1, 1-2 ir 1-3 patalpose atšoko sienos apdaila. 2019 m. ekspertizę atlikęs ekspertas D. K. konstatavo, kad apdailos sluoksniai atšokę ne tik nuo išorinių, bet ir nuo vidinių sienų bei pertvarų, kas rodo jog drėgmė skverbiasi iš pastato apačios pro pamatų konstrukcijas, kas rodo netinkamai įrengtą arba išvis neįrengtą pamatų ir sienų hidroizoliaciją. Pažymėjo, kad ekspertizės atlikimo metu buvo nustatyta, kad namo sienų ir pamatų apšiltinimo sluoksnis neatitinka normos, nustatytos namo techninio projekto brėžinyje Nr.323-TP-AS-1. Namo šiltinimo darbai atlikti nesivadovaujant techninio projekto sprendiniu, kas sąlygoja netinkamą pamatų apšiltinimą, o per tai ir namo energetinius nuostolius. Ekspertas paskaičiavo, kad sienų drėkimo, pamatų ir lauko sienų apšiltinimo trūkumų pašalinimas kainuos 18 742, 37 Eur, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nuslėpė namo kokybės trūkumus, kurie jiems buvo žinomi bei pardavė ieškovams namą, kurio kokybė neatitinka teisės aktų reikalavimų ir kuris neturi tų savybių, kurių ieškovai galėjo protingai tikėtis, ši suma yra priteistina ieškovams iš atsakovų solidariai. Esant įstatymo numatytiems pagrindams, sutinka dėl sprendimo už akių priėmimo.
2. Atsakovams G. S. ir Martai A. S. procesiniai dokumentai įteikti įstatymų nustatyta tvarka asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau - CPK 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovai per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl yra visos sąlygos priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
3. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
4. Atlikus byloje pateiktų įrodymų formalų vertinimą nustatyta, kad 2012 m. kovo 29 d. šalys sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovai (pardavėjai) G. S. ir Marta A. S. pardavė ieškovams (pirkėjams) V. V. ir A. V. (buvusi pavardė – P.) bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 73 procentų baigtumo vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)). Sutarties 6.6. punkte buvo numatyta, jog pardavėjai (atsakovai) garantuoja, kad Sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų parduodamų nekilnojamųjų daiktų trūkumų, dėl kurių šių daiktų nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai apie tuos trūkumus žinodami arba nebūtų jų visai pirkę, arba nebūtų už juos tiek mokėję; pardavėjai įstatymų nustatyta tvarka atsako už minėtus trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daiktų perdavimo dėl pirkėjų ar trečiųjų asmenų kaltės, arba dėl nenugalimos jėgos (force majeure). Sutarties 7.1 punktu pirkėjai (ieškovai) patvirtino, kad turėjo galimybę apžiūrėti daiktus, o taip pat susipažino su parduodamų daiktų nuosavybės dokumentais, prieš pasirašant Sutartį; jokių pretenzijų pardavėjams dėl daiktų ir dokumentų neturi. Sutarties 7.5 punktu pirkėjai (ieškovai) pareiškė, kad priėmė tinkamos kokybės daiktus ir neturi pardavėjams jokių pretenzijų dėl parduodamų daiktų būklės ir nereikalauja kokių nors papildomų eksploatavimo garantijų. Ieškovai gyvenamojo namo neatitikimą kokybei įrodinėjo 2019 m. kovo 13 d. eksperto D. K. vertinimo aktu, kuriame nurodyta, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), apdailos sluoksniai atšokę ne tik nuo išorinių, bet ir nuo vidinių sienų bei pertvarų, kas rodo jog drėgmė skverbiasi iš pastato apačios pro pamatų konstrukcijas, kas rodo netinkamai įrengtą arba išvis neįrengtą pamatų ir sienų hidroizoliaciją, namo konstrukcijų dalies aiškinamajame rašte nurodyta, kad pamatai apšiltinami 15 cm ekstrūdinio polistireno plokštėmis, tačiau faktiškai namo pamatai apšiltinti putų polistireno plokštėmis 5 cm storio, nors techninio projekto brėžinyje Nr.323-TP-AS-1 nurodytas pamatų šiltinimo sluoksnis – 10 cm. Pažeidimai nustatyti ir vertinant namo fasado apšiltinimą, t.y. namo fasado sienos apšiltintos 10 cm storio putų polistireno plokštėmis – nesivadovaujant techninio projekto brėžinio sprendiniu ir konstrukcijų dalies aiškinamuoju raštu, kuriame nurodytas sienų šiltinimo sluoksnis 20 cm. Pažymėta, kad 10 cm storio šilumos izoliacijos storis yra netinkamas, per mažas ir neatitinka norminių reikalavimų.
6. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Vadovaujantis šia teisės norma ieškovai, reikšdami reikalavimą dėl parduoto gyvenamojo trūkumų, turėjo pareigą įrodyti parduoto buto trūkumus, o atsakovai, siekdama išvengti atsakomybės, turėjo pareigą įrodyti, kad daikto trūkumai atsirado po gyvenamojo namo perdavimo pirkėjams dėl to, kad pirkėjai pažeidė gyvenamojo namo naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Ieškinyje pažymėta, kad ieškovai renkasi antrą būdą ir prašo atsakovų atlyginti pirkėjų (ieškovų) išlaidas.
7. Byloje esantys įrodymai pakankami išvadai, kad namo šiltinimo darbai atlikti nesivadovaujant techninio projekto sprendiniu, kas sąlygoja netinkamą namo pamatų apšiltinimą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų informavę ieškovą apie namo kokybės trūkumus - namo pamatų ir sienų apšiltinimo parametrų neatitikimą nustatytoms normoms, todėl ieškovai įgijo teisę reikalauti iš atsakovų atlyginti daikto trūkumų šalinimo išlaidas. Teismas vertina, kad ieškovai įrodė, jog jiems parduotas namas turėjo aukščiau nurodytus trūkumus. Pažymėtina, kada atsakovai, būdami tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimą atsiliepimo į bylą neteikė, neneigė ieškovo nurodytų aplinkybių, sudarančių faktinį ieškinio pagrindą (CPK 178, 185 straipsniai). Atsakovams neįrodžius aplinkybių, šalinančių jų atsakomybę dėl ieškovams perduoto netinkamos kokybės daikto (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 176–178 straipsnis, 185 straipsnis), teismas sprendžia, jog ieškovai turi teisę reikalauti, kad jiems būtų atlygintos išlaidos trūkumams ištaisyti. Ekspertas paskaičiavo, kad sienų drėkimo, pamatų ir lauko sienų apšiltinimo trūkumų pašalinimas kainuos 18 742,37 Eur. Atsakovai nurodytų paskaičiavimų neginčijo. Remiantis išdėstytu, ieškovų reikalavimai tenkinti, todėl solidariai iš atsakovų kiekvienam ieškovui priteistina po 9 371,85 Eur trūkumų šalinimo išlaidų (CK 6.38 straipsnis, 6.263 straipsnis, Sutarties 6.6. punktas).
8. Patenkinus ieškinį, iš atsakovų solidariai ieškovams priteistinos 5 procentų procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
9. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 50,00 Eur žyminį mokestį. Patenkinus ieškinį iš atsakovų solidariai priteistina ieškovės naudai 50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88, 93 straipsniai).
10. Kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, šios išlaidos iš atsakovų nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Kadangi ieškovams nutartimi iki teismo sprendimo teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo buvo atidėtas 410 Eur dalies žyminio mokesčio mokėjimas, 410 Eur žyminis mokestis solidariai priteistinas iš atsakovų valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 262, 265, 285 straipsniais, teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti solidariai iš atsakovų G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir Martos A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 9 371,85 Eur (devynis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt vieną eurą 85 ct) trūkumų šalinimo išlaidų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 9 371,85 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti solidariai iš atsakovų G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir Martos A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 9 371,85 Eur (devynis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt vieną eurą 85 ct) trūkumų šalinimo išlaidų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 9 371,85 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 11 d.). iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti solidariai iš atsakovų G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir Martos A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti solidariai iš atsakovų G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir Martos A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 410,00 Eur (keturis šimtus dešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Atsakovai negali šio sprendimo skųsti apeliacine ir kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo CPK 287 str. nustatyta tvarka.
Ieškovai per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.