Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-10-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-266-606/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-15
Bylos Nr.
1A-266-606/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20928-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas, Remigijus Preikšaitis
Nuteistasis
G. P.
Nukentėjusysis
J. P.
Kategorijos

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-266-606/2019

Teisėjas Erikas Jurgutis Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20928-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1.; 1.1.8.1.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Pauliukėno, Remigijaus Preikšaičio,

sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei,dalyvaujant prokurorei Linai Karbauskienei,gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,nuteistajam G. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios J. P. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. liepos 29 d. nuosprendžio, kuriuo G. P., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį devynių (9) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant G. P. šį laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; šį laikotarpį nuo 23 val. iki 7 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; įpareigoti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2019 m. gegužės 21 d. (dvi paros).

Iš G. P. priteista J. P. 1850 Eur neturtinei žalai atlyginti, ją G. P. įpareigotas sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. P. nuteistas už tai, kad 2019 m. gegužės 19 d., apie 22.50 val., (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) esančios poilsio vietos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, J. P. tyčia ne mažiau kaip septynis kartus kumščiais sudavė į pakaušį, kairiąją akį, smakrą bei kitas galvos vietas, suėmęs už plaukų tampė nukentėjusiąją, po to, laikydamas už plaukų, ją lenkė žemyn link savęs ir dešinės kojos keliu sudavė į kairės kojos šlaunies priekinę pusę, po to, nukentėjusiajai pargriuvus ant žemės ir jai gulint ant žolės, po vieną kartą spyrė į kairę koją ir nugarinės pusės juosmenį. Po to abiem rankom suėmė J. P. už kaklo ir ją smaugė bei sudavė ne mažiau kaip penkis kartus į kairiąją galvos pusę. Po šių smurtinių G. P. veiksmų J. P., R. Š. vežant automobiliu nukentėjusiąją J. P. į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, sėdėdamas ant galinės sėdynės, G. P. abiem rankomis suėmė priekinėje keleivio sėdynėje sėdinčiai J. P. už kaklo ir prispaudęs prie sėdynės atlošo ją smaugė, po to paleido ir netrukus pirštais suėmęs už kaklo vėl suspaudė, o J. P. siekiant ištrūkti ir nuo jo traukiantis, įbrėžė į kaklą bei dešinįjį žandą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, G. P. spardydamas sėdynę, kurioje sėdėjo J. P., vieną kartą įspyrė jai į kaklą, po to suėmė už abiejų žandikaulių ir juos stipriai suspaudė. Šiais savo veiksmais G. P. padarė nukentėjusiajai J. P. veido sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, kraujo išsiliejimu po akies jungine, minkštųjų audinių patinimu viršutinės lūpos kairėje su kraujosruva gleivinėje, odos nubrozdinimu dešiniame žande, grupę smulkių poodinių kraujosruvų kaklo dešiniame šone bei priekyje, poodinę kraujosruvą su minkštųjų audinių patinimu pakaušio kairėje, poodines kraujosruvas dešinės krūties, kairio žasto, kairėje šlaunyje, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji J. P. prašo panaikinti nuteistajam G. P. taikytą BK 75 straipsnį ir palikti paskirtą devynių (9) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

2.1. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji nurodo, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. liepos 29 d. nuosprendžio G. P. kaip recidyvistui paskirta palanki bausmė.

2.2. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis ją sumušė nėščią, galėjo atimti ne vieną, bet dvi gyvybes, dėl sumušimų ji savęs neatpažino veidrodyje, kreipėsi pagalbos į psichologus, psichologinė būsena yra pablogėjusi, naktimis pašoka iš miegų, sapnuose mato nuteistojo kumščius, taip pat bijo dėl gimstančio kūdikio sveikatos būklės. Be to, G. P. grasino, kad pats arba per draugus su ja susidoros.

3. Apeliaciniame teismo posėdyje prokurorė nukentėjusiosios J. P. apeliacinį skundą prašė atmesti ir Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. liepos 29 d. nuosprendį kaip pagrįstą ir teisėtą palikti nepakeistą.

4. Nuteistasis G. P. ir jo gynėjas advokatas A. Kvaščevičius nukentėjusiosios J. P. apeliacinį taip pat prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-63/2008, 2K-398/2009 ir kitos).

7. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, priimtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, pateikto nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines baudžiamosios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo G. P. kaltės, jo nusikalstamą veiką kvalifikavo tinkamai, teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

8. Baudžiamojoje byloje pateiktu apeliaciniu skundu nukentėjusioji J. P., nustatytų faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių, G. P. padarytos nusikalstamos veikos bei jos kvalifikavimo pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį neginčydama, prašo panaikinti nuteistajam G. P. pirmosios instancijos teismo taikytas Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas ir panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą.

9. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

10. Pažymėtina ir tai, jog kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teismų praktikoje, teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka ir padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad, skirdamas bausmę nuteistajam G. P. už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias baudžiamojo įstatymo nuostatas ir tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistajam ir nustatydamas jos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes (Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

12. Byloje nustatyta, jog nuteistojo G. P. padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio nusikaltimas, jis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio normomis, priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai.

Žemesnės instancijos teismas

13. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog nuteistasis kaltu padarius baudžiamajame įstatyme numatytą, priešingą teisei nusikalstamą veiką prisipažino visiškai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir, kaip galima teigti iš nuteistojo pozicijos tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, iš tiesų nuoširdžiai gailėjosi ją padaręs. Šią aplinkybę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Šiame kontekste pažymėtina, jog nors dėl girtumo nuteistasis visų įvykio aplinkybių detaliai ir neprisiminė, tačiau savo kaltės G. P. neginčijo nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu, ir davė nuoseklius parodymus, nurodydamas visas jam žinomas aplinkybes bei kartu patvirtindamas byloje nustatytas aplinkybes. Byloje nustatyta ir tai, jog nusikalstamą veiką G. P. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – G. P. nustatytas 1,34 promilės girtumo laipsnis (t. 1, b. l. 62), ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamiems G. P. veiksmams prieš nukentėjusiąją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Pagrįstai nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino ir tai, kad nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką nuteistasis G. P. padarė būdamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Byloje objektyviai nustatyta, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, nuteistasis G. P. anksčiau yra teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą ir teistumas už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas nėra išnykęs (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnis).

14. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti G. P. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į tyčinį nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumo laipsnį, esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, dviem atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam G. P. už padarytą nusikalstamą veiką pagrįstai ir teisėtai paskyrė griežčiausią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalies dispozicijos sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, pagrįstai ir teisingai paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį nustatant didesnį nei sankcijos vidurkis. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, dėstant bausmės skyrimo nuteistajam motyvus, nurodyta, jog nuteistajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis. Turint omeny nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir nustatytą jos dydį – devynis mėnesius, tai laikytina rašymo apsirikimu.

15. Kaip minėta, nukentėjusioji apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. liepos 29 d. nuosprendžio iš esmės grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam G. P. taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas.

16. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Minėtoje baudžiamojo įstatymo normoje įstatymų leidėjas įtvirtina ir tai, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, tai, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, ir priešingai, kilus dėl to pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas.

17. Kaip minėta, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. P. yra pripažintas kaltu ir nuteistas už nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, G. P. paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Akivaizdu, jog nuteistojo padarytos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis bei už tai paskirtos bausmės rūšis ir dydis atitinka Baudžiamojo 75 straipsnio 1 dalies sąlygas.

18. Šiame kontekste kartu pažymėtina tai, jog pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką teismas kiekvieną kartą, kai nuteistojo padarytos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis bei už tai paskirtos bausmės rūšis ir dydis atitinka Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalies sąlygas (nuostatas), svarsto, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir sprendžia bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Taigi, teismų praktikoje bylos aplinkybių vertinimu pagrįstas manymas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo yra būtina sąlyga taikyti bausmės vykdymo atidėjimo nuostatas nuteistam asmeniui.

19. Išdėstyto teisinio reglamentavimo ir formuojamos teismų praktikos kontekste pažymėtina, jog, kaip minėta, G. P. anksčiau yra teistas tris kartus, teistas už tyčinių sunkių ir labai sunkių nusikalstamų veikų padarymą. Teistumai už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas nėra išnykę. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nusikalstamą veiką G. P. padarė būdamas recidyvistu.

20. Analizuojant nukentėjusiosios skundą, matyti, jog, remiantis būtent šiuo argumentu (kad G. P. pripažintas recidyvistu), nukentėjusioji ir grindžia savo apeliacinį skundą dėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtos palankios bausmės.

21. Nagrinėjamu klausimu, svarstant bausmės vykdymo atidėjimo pagrįstumą, nuteistojo G. P. teistumas iš tiesų yra reikšminga aplinkybė ir ne palankiu nuteistajam aspektu. Tačiau kartu pažymėtina, kad Baudžiamojo kodekso 75 straipsnis nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir asmenims, kurie turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus. Pažymėtina, jog pagal formuojamą teismų praktiką, esant tokiai situacijai, bausmės vykdymo atidėjimas, nors vienareikšmiškai tik išimtiniais atvejais, tačiau gali būti taikomas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, ir tokį savo sprendimą teismas privalo motyvuoti. Taigi, teismų praktikoje asmens teistumas nėra absoliuti ar lemianti sąlyga teistam asmeniui netaikyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio.

22. Šiame kontekste, pirmiausia pažymėtina, jog ankstesni nuteistojo G. P. teistumai nėra susiję su nusikalstamais veiksmais žmogaus sveikatai. G. P. anksčiau yra teistas už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas. Smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką nukreiptą prieš vieną svarbiausių, įstatymais saugomų vertybių – žmogaus sveikatą, G. P. padarė pirmą kartą.

23. Kaip minėta, nuteistojo G. P. padaryta nusikalstama veika, nors ir tyčinio pobūdžio, tačiau yra nesunkus nusikaltimas. Nusikalstamais nuteistojo veiksmais nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi, sunkios pasekmės nuteistojo veiksmais nukentėjusiajai nesukeltos.

24. Minėta ir tai, jog G. P. kaltu padarius baudžiamajame įstatyme numatytą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai, ir prisipažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, savo kaltės neneigė ir parodymų nekeitė viso baudžiamojo proceso metu, iš tiesų nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Tai objektyviai ir visiškai pagrįstai suponuoja, jog G. P. suprato ir įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį.

25. Aplinkybę, jog G. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą suprato ir įvertino, gailisi ją padaręs ir iš tiesų savo elgesį vertina kritiškai, suponuoja ir aplinkybė, jog G. P. savo noru ir savo iniciatyva, dar iki teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo atlygino turtinę civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarytą žalą (t. 1, b. l. 177). Teismui protokoline nutartimi įpareigojus, iš esmės nedelsiant atlygino ir nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą, perdavė nukentėjusiajai auskarus (t. 1, b. l. 186–188). Šiame kontekste pažymėtina, jog nuteistasis G. P. anksčiau turtinės žalos nukentėjusiajai neatlygino tik todėl, kad pastaroji atsisakė. Pažymėtina, jog nuteistasis G. P. savanoriškai sutiko per tris mėnesius atlyginti nukentėjusiajai ir teismo priteistą neturtinę žalą. Šios aplinkybės taipogi objektyviai pagrindžia nuteistojo kritišką požiūrį į savo veiksmus.

26. Tai, kad nuteistasis įvertino savo nusikalstamą praeitį ir tolimesnį savo gyvenimo būdą neabejotinai siekia keisti teigiama linkme, pagrindžia ir kitos baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės.

27. Byloje nustatyta, jog G. P. iš laisvės atėmimo vietos, atlikus bausmę, paleistas 2019 m. vasario 8 d. (t. 1, b. l. 88). Byloje nustatyta, jog jau 2019 m. kovo 5 d. nuteistasis G. P. įsidarbino, ir nuo 2019 m. kovo 5 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. dirbo UAB „ (duomenys neskelbtini)“, baldų surinkėju, nuo 2019 m. birželio 12 d. iki 2019 m. birželio 26 d. dirbo UAB „ (duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, vežiojo duonos gaminius (t. 1, b. l. 80, 175–176). Nuo 2019 m. birželio 21 d. G. P. vykdo individualią veiklą, dirba (duomenys neskelbtini) ne tik Lietuvoje, bet vyksta ir į užsienio valstybę – Angliją. (t. 1, b. l. 179). Esant nustatytiems duomenims, akivaizdu, jog G. P., vos tik atlikęs laisvės atėmimo bausmę ir paleistas iš laisvės atėmimo vietos, nepraėjus nė mėnesiui laiko, įsidarbino ir tokiu būdu užsitikrino legalų pragyvenimo ir pajamų šaltinį. Atkreiptinas dėmesys, jog nors darbo vietas G. P. ir keitė, tačiau keitė dėl objektyvių priežasčių, be to, išėjęs iš vienos darbo vietos, iš esmės nedelsdamas pradėdavo dirbti kitoje. Tai pagrindžia, jog G. P. aktyviai siekė turėti ir dėl to turi legalias ir nuolatines pajamas. Šios aplinkybės objektyviai pagrindžia, jog G. P. motyvuotai siekia integruotis į visuomenę, tapti pilnateisiu ir pilnaverčiu visuomenės nariu, suponuoja, jog jo vertybinės orientacijos neabejotinai orientuotos teigiama ir pozityvia linkme. Tokią teismo išvadą pagrindžia ir tai, jog UAB „ (duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pateiktoje charakteristikoje G. P. yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai, kaip geras darbuotojas ir žmogus, siekęs sąžiningai atlikti visus pavestus darbus, darbštus, nekonfliktinis, mandagus, paslaugus (t. 1, b. l. 178). Atkreiptinas dėmesys, jog UAB „ (duomenys neskelbtini)“ charakteristika išduota G. P. bendrovėje jau nedirbant ir byloje pateikta jau teisminio nagrinėjimo metu. Ši aplinkybė objektyviai suponuoja nesant bendrovės suinteresuotumo pateikti teigiamą charakteristiką asmeniui, kuris bendrovėje jau nebedirba, ir kartu pagrindžia nuteistajam pateiktos charakteristikos objektyvumą.

28. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnį ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, ne mažiau svarbu įvertinti ir nusikaltimo padarymo aplinkybes. Taigi, vertinant G. P. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, laikytina, jog šiuo atveju nuteistojo padaryta nusikalstama veika yra ne logiška jo ankstesnio nusikalstamo gyvenimo būdo pasekmė, bet labiau atsitiktinio pobūdžio, nulemta nepalankiai susiklosčiusių, ir atkreiptina, ne jo paties inicijuotų aplinkybių. Byloje nustatyta, jog nuteistojo sesuo prašė nukentėjusiosios kartu su ja važiuoti pas G. P., dėl to, nukentėjusiajai sutikus, nukentėjusioji ir nuteistojo sesuo, pastarosios vairuojamu automobiliu ir atvažiavo į vietą, kur buvo G. P.. Taigi, nuteistasis jokios iniciatyvos šiuo atveju nerodė, atvirkščiai, byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai prie (duomenys neskelbtini) nesutikus su nuteistuoju taikytis ir nesutikus kartu su nuteistuoju važiuoti, nuteistasis G. P. išvažiavo. Ir jokių veiksmų prieš nukentėjusiąją nesiėmė.

29. Vertinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog, svarstant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą G. P. už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytų išdėstytų aplinkybių visuma pagrįstai turi svaresnę reikšmę nei nuteistojo teistumas.

30. Taigi, esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam G. P. pagrįstai taikė Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės bausmės vykdymą atidėjo. Šiame kontekste pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertindamas nusikalstamos veikos pavojingumą, tyčinį pobūdį, sunkumo laipsnį, nuteistojo ankstesnius teistumus, atidėdamas bausmės vykdymą, paskyrė net keturis įpareigojimus, kurie, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neabejotinai tinkamai įtakos nuteistojo elgesį ir užtikrins siekiamų bausmės tikslų įgyvendinimą.

31. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji nurodė, jog pirmosios instancijos neatsižvelgė į tai, kad jis ją sumušė nėščią, galėjo atimti ne vieną, bet dvi gyvybes, dėl sumušimų ji savęs neatpažino veidrodyje, kreipėsi pagalbos į psichologus, psichologinė būsena yra pablogėjusi, naktimis pašoka iš miegų, sapnuose mato nuteistojo kumščius, taip pat bijo dėl gimstančio kūdikio sveikatos būklės. Be to, G. P. grasino, kad pats arba per draugus su ja susidoros. Minėti nukentėjusiosios apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pirmiausia pažymėtina, jog kaip byloje nustatyta, nusikalstamos veikos padarymo metu ne tik nuteistasis, bet ir pati nukentėjusioji nežinojo, kad ji laukiasi. Nepagrįsti ir nukentėjusiosios argumentai dėl pablogėjusios psichologinės būsenos, nes be deklaratyviai išsakytos pozicijos, jokių pagrindžiančių įrodymų nukentėjusioji nepateikė.

32. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. liepos 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nukentėjusiosios J. P. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Edita LapinskienėLinas PauliukėnasRemigijus Preikšaitis