- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-02
- Bylos Nr.
- 1S-174-319/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Nuteistasis
- V. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, išnagrinėjo nuteistojo V. B. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2014-12-08 nutarimą dėl V. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2012-02-01 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (4 epiz.), 63 str. 1, 4 d. - galutinė bausmė 5 metai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia: 2011-03-02; bausmės pabaiga 2016-03-02.
Atsiliepimas
Komisija 2014-12-08 nutarimu nutarė taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. Prokuroras savo atsiliepime Komisijos nutarimui nepritaria.
Skundžiama nutartimi teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, kadangi surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, jog, būdamas laisvėje, nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. B. skunde prašo nutartį panaikinti ir patvirtinti komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Skunde nurodo, kad pataisos namų komisija jau antrą kartą nutarė taikyti jam lygtinį paleidimą įvertinusi faktines aplinkybes, remdamasis jo individualiu ir kasdieniu stebėjimu, padarė išvadą, kad jo požiūris į nusikalstamas veikas ir dorą elgesį pakitęs teigiama linkme. O teismas savo nutartyje pateikė deklaratyvius, niekuo neparemtus duomenis, dėl ko atsisakyti tvirtinti komisijos nutarimą. Daugiausia buvo remtasi jo nusikalstama praeitimi, neatsižvelgiant, kad buvo nagrinėjamas ne bausmės skyrimas, o lygtino paleidimo, jo paruošimo integracijos į visuomenę klausimas. Teigia, kad bausmės paskirties tikslai pasiekti nuosprendžiu, o dar kartą nagrinėti šį klausimą prieštarauja BVK 157 str. nuostatoms. Nuteistasis teigia, kad tarptautiniuose dokumentuose pasakyta, kad niekas negali būti antrą kartą persekiojamas ar baudžiamas už tas pačias veikas. Jo įsitikinimu, teismas, vertindamas jo elgesį bausmės atlikimo metu, nepagrįstai paminėjo jau negaliojančias nuobaudas, be to, neteisingai nurodyta, kad jis baustas už alkoholio vartojimą. Prašo atsižvelgti į, kad jis ruošiasi kurti šeimą, laisvėje turės darbą, jam nebus tikslo nusikalsti, pasižada laikytis įstatymų, gyvens teisingai ir pateisins teismo pasitikėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. B. skundas atmestinas.
BVK 157 str. 1 d. reglamentuoja, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gali būti tie laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie atitinka numatytas sąlygas – įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus. Taip pat vertinama nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Bausmės atlikimo metu nuteistasis V. B. skatintas 1 kartą, galiojančių nuobaudų neturi, per bausmės atlikimo laiką drausmine tvarka baustas du kartus, požiūris į darbą teigiamas, tačiau pataisos įstaigoje įdarbintas nebuvo, mokėsi, įgijo specialybę, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko. Iš psichologinės tarnybos bei socialinio tyrimo išvadų matyti, kad nuteistasis kalbėdamas apie savo ateitį, išsako norą keisti gyvenimo būdą, turi ateities planų, tačiau nesugeba nusistatyti tikslių veiksmų, kuriuos reikia įgyvendinti praktiškai, turi tikslų, tačiau apie juos kalba labai nekonkrečiai. Pagal pateiktus duomenis, iki sulaikymo nuteistasis sistemingai vartojo narkotikus, sulaikyme jam buvo nustatytas priklausomybės sindromas, jis suvokia tik kai kuriuos narkotikų vartojimo padarinius ir juos sumenkina, nesuvokia, savo elgesį jis linkęs pateisinti, sumenkinti jo pavojingumą. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė (52 balai pagal „OASys“ metodiką); Pagrindiniai pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai įvardijami psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, ankstesni nusikalstami veiksniai bei netinkamų draugų rato įtaka.
Aukštesnysis teismas pažymi, kad skundo argumentai dėl skundžiamoje nutartyje nepagrįstai netenkinto komisijos nutarimo, yra neteisingi. Iš pateiktos medžiagos dėl lygtinio paleidimo matyti, kad Komisija vertino tuos pačius duomenis, kurie buvo pateikti ir apylinkės teismui, tačiau pagal įstatymo nuostatas Komisijos nutarimas privalo būti apylinkės teismo patvirtintas, kas suponuoja išvadą, jog teismas patikrina Komisijos nutarimo pagrįstumą ir sprendžia, ar jos išvadose pateikta medžiaga įvertinta tinkamai ir yra pagrindas jį tvirtinti.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog Komisijos nutarimas surašytas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, tačiau padarė išvadą, jog jame įvertinti ne visi lygtinį paleidimą lemiantys veiksniais ir su tokia išvada aukštesnysis teismas pilnai sutinka.
Iš tiesų, Komisijos nutarime nebuvo aptarta aplinkybių visuma, o daugiausia dėmesio buvo kreipiama į formalias įstatyme numatytas lygtinio paleidimo sąlygas: kad neturi galiojančių nuobaudų, įvykdė individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, jo socialinius ryšius. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo vertinti ir analizuoti ne tik nuteistojo įvykdytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, jo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau įvertinti nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, paskirtos ir atliktos bausmės santykį, atsižvelgti į bausmės paskirtį (BK 41 str., BVK 8 str. 1 d.).
V. B. bausmę atlieka už 4 sunkius tyčinius, pavojingus visuomenei nusikaltimus, jis anksčiau teistas 5 kartus, du iš šių teistumų už analogiškas nusikalstamas veikas, jam 1 kartą buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, kurio metu padarė teisės pažeidimų, jam 2 kartus buvo taikytas ir lygtinis paleidimas, ir nors per šį laikotarpį nustatytų sąlygų nepažeidė, tačiau tai, kad po bausmės atlikimo, neišnykus teistumui ir nesant šiam panaikintam vėl darė tyčinius nusikaltimus, nusikaltimų pobūdis sunkėjo, rodo, kad iš ankstesnių teistumų ir jam taikyto bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo instituto nepasimokė, toliau darė pavojingus nusikaltimus. Šios aplinkybės nuteistąjį apibūdina neigiamai, kaip pavojingą visuomenei asmenį, kas neduoda pagrindo išvadai, jog jis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Negalima sutikti su skundo argumentais, jog ankstesnių jo teistumų bei nusikaltimo, už kurį nuteistasis atlieka bausmę, analizė ir vertinimas yra neteisėtas, laikytinas jo baudimu antrą kartą už tą patį. Aukštesnysis teismas pažymi, kad teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas. BVK reglamentuoja paskirtos bausmės dalį, kurią atlikus, atsiranda formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą, tačiau ši įstatymo nuostata nedraudžia teismui vertinti atliktos ir neatliktos bausmių dalies santykį, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo. Teisingumo principo bei kitų su bausmės paskirtimi susijusių aplinkybių, numatytų BK 41 str. 2 d. įgyvendinimo užtikrinimui svarbu yra asmens nubaudimas adekvačia bausme. Tiek padarytos nusikalstamo veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu.
Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, netvirtindamas komisijos nutarimo, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad įvertintos aplinkybės: V. B. padarytų nusikaltimų sunkumas ir pobūdis, nuteistojo asmenybės ypatumai, jo elgesys iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo, paskirtos ir neatliktos bausmės dalies santykis, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Paleidus nuteistąjį V. B. lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.