Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, sekretoriaujant D. S., dalyvaujant Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios nutarimą – Alytaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos, atstovui A. J., administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. N., jos atstovei advokatei S. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. N. skundą dėl Alytaus apskrities VMI nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. N. 2014-07-22 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 033578 nubausta pagal LR ATPK 172 str. 2d. 750 Lt pinigine bauda už tai, kad 2014-06-06 atlikus operatyvų patikrinimą kirpykloje adresu (duomenys neskelbtini), ji teikė kirpimo paslaugas klientui neįsigijusi verslo liudijimo ir neįregistravusi individualios veiklos apskrities mokesčių inspekcijoje.

Teismo posėdyje K. N. ir jos atstovė advokatė S. Č. palaikė skundą, nurodė iš esmės skunde išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

K. N. administracinėn atsakomybėn patraukta už ATPK 172 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, kadangi patikrinimo metu nustatyta, kad ji atliko kirpimo paslaugas ir nepateikė nei verslo liudijimo, nei individualios veiklos pažymos, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 str. 2 d. nuostatas.

ATPK 172 straipsnio 1 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą.

Ši norma blanketinė, todėl ją taikant būtina vadovautis norminiais aktais, kuriuose reglamentuojama komercinės ir ūkinės veiklos tvarka. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 str. 2 d. nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.

Užsiimant tokio pobūdžio individualia veikla būtina laikytis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 patvirtintų Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių 2.4 punkte yra nustatyta, kad teise verstis viena iš minėtame nutarime nurodytų individualios veiklos rūšių atitinkamoje teritorijoje, suteikia Valstybinės mokesčių inspekcijos išduotas verslo liudijimas.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad individuali veikla - tai savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį.

Pažymėtina, kad kaip ir kiekvienoje administracinio teisės pažeidimo byloje, taip ir šioje, turi būti patikimai įrodyta traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltė dėl jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo. Tokią taisyklę suponuoja nekaltumo prezumpcijos principas, pagal kurį administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (LVAT nutartis adm. bylose Nr. N9-990/2006, Nr. N444-1315/2008, Nr. N62-3686/2008). Nustatant kaltus veiksmus negalima vadovautis prielaidomis, spėliojimais, o pakankamai nesurinkus objektyvių įrodymų išvadoms dėl asmens kaltės padaryti, asmens administracinė atsakomybė negalima.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 str. 6 d., kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (LVAT 2011-10-21 nutartis adm. byloje nr. N-575-2243/2011).

Šiuo nagrinėjamu atveju teismui svarbu nustatyti, ar institucija turėjo pakankamai įrodymų patraukti K. N. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 172 str. 1 d.

Kvalifikuojant K. N. veiksmus pagal ATPK 172 str. 1 d., buvo svarbu surinkti įrodymus, patvirtinančius vertimosi individualia veikla bei siekimo gauti iš šios veiklos pajamas faktus, nustatyti tokių įrodymų patikimumą, leistinumą, tikrumą bei reikšmingumą, šių įrodymų tarpusavio ryšį su įrodinėtinomis aplinkybėmis, turinčiomis esminės reikšmės pažeidimo konstatavimui.

Iš bylos duomenų matyti, kad K. N. padarytas pažeidimas buvo grindžiamas tik vieninteliu administracinio teisės pažeidimo protokolu - Institucijos atstovė, atlikusi patikrinimą, nustatė, jog K. N. turėjo verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2014-06-02 už laikotarpį nuo 2014-06-03 iki 2014-06-27 nurodytomis dienomis, tačiau 2014-06-06 vykusio patikrinimo metu, kai K. N. buvo rasta darbo vietoje teikianti kirpimo paslaugą, ši diena nebuvo įtraukta į K. N. vykdymo laikotarpį.

Teismo posėdyje K. N. neigė patikrinimo dieną vykdžiusi individualią veiklą, paaiškindama, kad tą dieną ji pati atėjo dažytis plaukų, kai tuo pačiu metu jai paskambinęs draugas paprašė pataisyti jam kirpimą, nes buvo nepatenkintas prieš tai jį kirpusio kirpėjo darbu, todėl ji sutiko pagelbėti draugui be jokio atlygio.

Pažymėtina, kad analogišką paaiškinimą ji pateikė ir Institucijos atstovei patikrinimo metu.

Jokių kitų K. N. paaiškinimą paneigiančių ir jos kaltę patvirtinančių neginčijamų įrodymų byloje nėra.

Institucijos pareigūnė, atlikusi patikrinimą, nenurodė ir neapklausė tuo metu kirpykloje buvusių kitų asmenų - tuo metu dirbusių darbuotojų, pas K. N. atėjusio jos draugo, prašiusio pataisyti jam kirpimą, nors iš bylos duomenų matyti, kad patikrinimo metu kirpykloje buvo asmenų, galinčių nurodyti bylai reikšmingas aplinkybes.

Kaip teigė posėdžiu metu K. N., 2014-07-22 atvykusi į bylos nagrinėjimą, ji prašė apklausti liudytojais jos draugą ir kolegę, buvusius patikrinimo metu, pateikė jų 2014-07-21 notariškai patvirtintus paaiškinimus, tačiau bylą nagrinėjęs pareigūnas jos prašymo netenkino ir neprijungė prie bylos jos pateiktų paaiškinimų.

Netikėti tokiais jos paaiškinimais teismas neturi pagrindo, nes savo draugo V. S. ir kolegės J. V. notaro patvirtintus ir Valstybinei mokesčių inspekcijai adresuotus paaiškinimus ji pateikė teismo posėdžio metu.

Byloje nustatyta, kad K. N. neatlygintinai suteikė kirpimo paslaugas savo draugui, tačiau tik tokio pobūdžio veiksmas, nenustačius kitų pažeidimo sudėčiai būtinų požymių bei reikšmingų aplinkybių, administracinės atsakomybės neužtraukia.

Darytina išvada, kad bylą nagrinėjęs pareigūnas, konstatuodamas kaltus K. N. veiksmus pagal ATPK 172 str. 1 d. ir skirdamas jai administracinę nuobaudą remdamasis tik administracinio teisės pažeidimo protokolu, visapusiškai, tinkamai ir objektyviai neištyrė visų su padarytu teisės pažeidimu susijusių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, vadovavosi tik prielaidomis bei spėliojimais: byloje nėra surinkta objektyvių ir patikimų įrodymų, kad K. N. patikrinimo metu vykdė individualią veiklą - teikė atlygintinai kirpimo paslaugas kitiems asmenims, iš šios veiklos gavo pajamas ar siekė tokias pajamas gauti, nėra nustatyta ir tokių asmenų, kurie patvirtintų, jog K. N. teikė paslaugas už atlygį, nors patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi Institucija.

Prielaidomis nutarimas grindžiamas būti negali, todėl jis yra nepagrįstas, o visos abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Tokią praktiką formuoja ir aukštesnės instancijos teismais (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje ATP-28-348/2014).

Nesant K. N. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 172 str. 1 d. dispozicijoje, įvykio ir sudėties, nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 2 p., 4, 5 ir 6 d. teismas

nutaria:

skundą tenkinti.

Panaikinti 2014 m. liepos 22 d. Alytaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimą, kuriuo K. N. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 172 str. 1 d. paskirta administracinė nuobauda – 750 Lt bauda, ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.