Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, susipažinęs su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Navasaitienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos Nr. 1-3157-271/2016 medžiaga, kurioje

J. G., a/k (duomenys neskelbtini), neteistas;

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. šeimos nariui panaudodamas fizinį smurtą nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent:

jis, 2016-05-14 apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,44 promilių girtumas) smurtaudamas šeimos nario – motinos A. G. atžvilgiu, t.y. keptuve suduodamas ne mažiau keturių smūgių nukentėjusiajai per galvą, kairę ranką, kairįjį petį bei kairįjį klubą, tuo padarydamas A. G. poodines kraujosruvas viršugalvyje, kairės akies viršutiniame voke, nugaroje, kairiame žaste, kairėje šlaunyje, nukentėjusiajai nežymiai sutrikdė sveikatą. Šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo J. G. kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir duotais parodymais, nukentėjusiosios A. G. parodymais, liudytojų G. G., A. B., P. V. parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, specialisto išvada, kita bylos medžiaga.

Kaltinamasis J. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2016-05-14 iki 13.00 val. vartojo alkoholį. Alkoholį vartojo lauke vienas. Apie 13.00 val. grįžo namo - (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur jis gyvena kartu su savo motina A. G., nors deklaravęs gyvenamosios vietos šiame bute nėra. Tuo metu motinos bute nebuvo. Jis atsigulė miegoti. Po kurio laiko atsibudo nuo to, kad namo grįžusi jo motina A. G. pradėjo ant jo šaukti (ką tiksliai sakė, nepamena, tik prisimena, kad ji kalbėjo pakeltu balso tonu). Neprisimena, ar jis jai ką nors atsakė, ar ne. Taip pat neprisimena, ar naudojo prieš motiną fizinį smurtą, ar ne. Prisimena tik tai, kad motina iššoko iš buto į laiptinę ir pradėjo belstis į kaimynų duris ir prašyti iškviesti policiją. Jis tuo metu sėdėjo savo kambaryje. Netrukus įėjo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Kiek prisimena, konfliktas tarp jo ir motinos vyko jo kambaryje. Ar jis buvo nuėjęs į virtuvę, neatsimena. 2016-05-14 gėrė alų apytiksliai nuo 09.00 val. iki 13.00 val., per visą tą laiką išgėrė apytiksliai 2 litrus stipraus alaus. Gėrė alų vienas Medeinos g. 19 namo kieme. Kiek prisimena, iš pradžių išgėrė vieną butelį stiprinto alaus 1 litro talpos, po to nuėjo į kirpyklą, kuri yra kitoje gatvės pusėje nuo namo, kuriame gyvena. Ten jis apsikirpo, po to grįžo į tą patį kiemą (Medeinos g. 19, Vilnius) ir išgėrė dar vieną alaus butelį 1 litro talpos, taip pat stiprinto. Gėrė, kiek prisimena, vienas. Kai išgėrė antrą butelį alaus, nuėjo namo ir atsigulė miegoti. Jis niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje. Nedirba jau penktą mėnesį. Gyvena iš motinos pensijos ir iš lėšų, kurias jam perveda darbo birža. Iš paskutinės darbovietės UAB „Konresta“, kur dirbo elektriku, išėjo savo noru, kadangi nepatiko darbo pobūdis. Alkoholį vartoja reguliariai, kai atsiranda pinigai. Turi du nepilnamečius vaikus, tačiau jų neišlaiko. Draugų beveik neturi. Bendrauja tik su savo sugėrovais, su kuriais lauke kartu geria alų, tačiau su jais bendrauja tik tam, kad būtų linksmiau kartu vartoti alkoholį. Šie jo sugėrovai dažniausiai yra atsitiktiniai kieme sutikti asmenys, nuolatinių kontaktų su jais nepalaiko. Su savo motina A. G. konfliktuoja nuolat, tačiau ji visada būna konfliktų iniciatorė, bara jį dėl įvairiausių priežasčių. Anksčiau savo motinos A. G. nėra mušęs ar kitaip smurtavęs prieš ją. Kiek prisimena, anksčiau dėl jų su motina šeimyninių konfliktų policija kviesta nebuvo. Dėl 2016-05-14 įvykusio konflikto su motina gailisi. Neprisimena, ar naudojo prieš ją fizinį smurtą, tačiau gailisi dėl incidento. Papildė, kad savo kaltę pripažįsta dėl to, kad 2016-05-14 apie 16.00 val. būdamas namuose Medeinos g. 19-45, Vilniuje, sužalojo savo mamą. Žino tik tiek, kad tą dieną buvo girtas ir ne visas aplinkybes prisimena, būtent to, kad mamai trenkė su keptuve per galvą, neatsimena. Bet, kad ją sužalojo, tai pilnai galėjo taip atsitikti. Dėl to, kad sužalojo savo mamą A. G., labai gailisi. Nuo alkoholio nėra priklausomas ir nemano, kad tai jau liga, kadangi stiprių gėrimų nevartoja, o išgeria dažniausiai alaus ir kokį kartą per savaitę. Su mama stengiasi vengti konfliktų. Pragyvena iš darbo biržos pašalpos. Tai nebuvo pirmas kartas, kada kviečiama policija į jų namus, kažkada buvo kviesta policija, kai sukonfliktavo su savo sese G., bet ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas (b.l. 76-77, 92-93).

Nukentėjusioji A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-05-14 apie 15.30 val. grįžo namo - (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur gyvena kartu su savo sūnumi J. G., gim. (duomenys neskelbtini). Užėjusi į jo kambarį, pamatė, kad jis yra neblaivus. Padarė jam dėl to pastabą, tuomet sūnus pradėjo ant jos šaukti, grasinti panaudoti prieš ją fizinį smurtą, sulaužė koridoriuje kėdę. Ji nuėjo į virtuvę ir pradėjo gaminti maistą. Apie 16.30 val. J. G. atėjo į virtuvę, kur ji gamino maistą, pargriovė ją ant grindų. Griūdama ji užsigavo galvą į sieną. Kai ji gulėjo pargriauta ant grindų, ant dešiniojo šono, J. G. paėmė ant viryklės stovėjusią keptuvę ir pradėjo ja daužyti jai į galvą, kairę ranką, kairį petį, kairį klubą. Kiek smūgių sudavė, neatsimena, kadangi buvo šoko būsenos. Po to nustojęs ją mušti, sūnus pasodino ją ant kėdės virtuvėje ir nuėjo į savo kambarį. Ji išėjo į laiptinę, pasibeldė į 43 buto duris ir paprašė pagalbos. Šio buto kaimynė iškvietė jai greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Atvykę medikai išvežė ją apžiūrai į RVUL, Šiltnamių g. 29, Vilnius, o J. G. sulaikė policijos pareigūnai pačiame bute. Ligoninėje po apžiūros ją išleido namo. Sumušimo metu ji patyrė fizinį skausmą, kurį jaučia iki šiol (skauda galvą, kairį petį, kairį klubą, šiose vietose atsirado mėlynės). Papildė, kad jos sūnus J. G. jau du metai gyvena pas ją, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Iš pradžių jos sūnus dirbo, tai jai pinigų už butą duodavo, o šiuo metu jis jau pusę metų niekur nedirba, tai ir pinigų jai neduoda, nes neturi. Šiaip jos sūnus, kai negeria, tai geras, nešaukia, klauso jos, bet kai girtas, tai susitvarkyti su juo negalima. Sūnus geria stiprų alų "Perkūno" 7,5%. Po alaus jam kažkas darosi, jis tampa agresyviu, nesupranta, kur yra. J. su žmona išsiskyrė ir neturėjo, kur gyventi, todėl prieš dvejus metus ji jį priėmė. Anksčiau sūnus jos niekad nemušė, būdavo, kad pastums ir tiek ar kokį žodį pasakys. 2016-05-14 buvo pirmas kartas, kai ją sūnus taip stipriai sumušė, su keptuve gal kokius 4 kartus trenkė per galvą, mušė stipriai, bet galvos nepraskėlė, tiesiog guzai buvo dideli. Ar dar mušė kojomis ir rankomis, pasakyti negali, nes tuo metu ji virtuvėje gulėjo ant grindų. Po to kažkaip atsikėlė ir greitai išbėgo į laiptinę. Kaimynė iškvietė jai policiją. Ji nenorėtų, kad jos sūnus būtų suimtas, nes niekada to nebuvo, jai jo gaila, nes likęs visai vienas. Buvusi žmona su juo nebendrauja, o ar jis bendrauja su savo vaikais, ji nežino. Ligoninėje ją medikai apžiūrėjo, suteikė pirmąją pagalbą ir paleido (b.l. 30-33).

Liudytoja G. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra A. G. duktė ir J. G. sesuo. Ji su jais kartu (duomenys neskelbtini), Vilniuje negyvena, kadangi jau 10 metų kaip yra išvykusi į Didžiąją Britaniją. Į Lietuvą atvyko gegužės 25 d. atostogų ir ją oro uoste pasitiko mama A. G.. Pamačiusi mamą, išsigando - mama buvo su tamsintais akiniais, visa sutinusi. Paklausus, kas atsitiko, ji sakė, kad ją sumušė jos brolis, kuris būdamas neblaivus, pargriovęs ant grindų ją spardė kojomis. Kai nustojo ją mušti, ji nulėkė pas kaimynus į 43 butą pagalbos. Tų kaimynų ji gerai nepažįsta, kiek žino, ten gyvena kaimynė, vardu A., o vyro vardo nepamena. Mama nieko plačiai nesipasakoja, tik žino, kad toks brolio elgesys su mama tęsiasi jau eilę metų, tačiau niekur ji nesikreipia ir kenčia nuo jo tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą. Jis dažnai ne tik smurtauja, bet ir priekabiauja psichologiškai, kabinėjasi dėl buitinių dalykų. Mama tiek yra pavargusi nuo jo, kad galvoja apie savižudybę. Ji mano, kad jam būtų geriausia išsikraustyti gyventi į sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, kuris priklauso jai ir mamai. Brolis anksčiau turėjo šeimą, kuri iširo dėl jo elgesio, jis gėrė bei naudojo fizinį bei psichologinį smurtą prieš savo žmoną ir du vaikus. 2015 m. rugpjūčio mėnesį ji buvo parvykusi į svečius pas savo mamą ir brolį, tada taip pat buvo panašus įvykis, kada jos brolis, būdamas neblaivus, ją pastūmė ir ji nežymiai susižalojo ranką. Dėl tokio jo neadekvataus elgesio ji iškvietė policijos pareigūnus, kadangi bijojo dėl savo mažamečio 4 metų vaiko saugumo. Atvykę policijos pareigūnai brolį išvežė į policijos komisariatą. Policijos pareigūnai pasiūlė jai rašyti pareiškimą, tačiau rytojaus dieną ji nurimo, pagalvojo ir pareiškimo nerašė. Ją labai gąsdina neadekvatus J. elgesys, bijo dėl saugumo, nes jis nesuvokia savo veiksmų būdamas neblaivus (b.l. 65).

Liudytoja A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Su A. G. yra kaimynės ir bendrauja tik kiek reikia, plačiau apie savo gyvenimą nesipasakoja. Apie įvykį, įvykusį 2016-05-14, gali pasakyti tik tiek, kad maždaug apie 17 val. ji buvo namuose, kai išgirdo skambutį į duris ir garsų beldimą. Atidarius duris, prie jų stovėjo kaimynė iš 45 buto, kuri tiesiai šviesiai pasakė jai kviesti policiją. Ji bandė jos dar klausti, kas atsitiko, bet ji tik paprašė, kad paskambintų 112. Ji paskambinusi į pagalbos telefoną 112 pasakė situaciją ir operatorei paklausus, ar jai reikalinga greitoji pagalba, A. atklausė, ar reikalinga medikų pagalba. Ši trumpai atsakė, kad nereikalinga, ir išėjo. Daugiau apie tą įvykį nieko pasakyti neturi. Po to įvykio ji su A. buvo susitikusi, bet jai ji nieko nepasakojo, tik jos vyras lifte porą kartų buvo susitikęs A., tai ši sakė, kad „oi užmuš mane sūnus ir niekam nepasakys, bus dabar jam teismas“. A. sūnus J. irgi dažnai išeidinėja vakarais, kartais girdisi, kai jie pasibara, kaip ir visose šeimose, bet kad J. dažnai išgėrinėja, nepasakytų, gal porą kartų ji yra jį mačiusi stipriai išgėrusį (b.l. 63).

Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto A. B. skambučio išklotinės matyti, kad 2016-05-14 17:17 val. gautas skambutis, moteris kviečia policiją adresu (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad viršutiniame aukšte sūnus sumušė motiną, jis puola motiną, prašo greičiau atvažiuoti (b.l. 25).

Liudytojas P. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-05-14 apie 17.20 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu Dmitrij Iliukovič iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bute smurtas artimoje aplinkoje. Nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko kaimynė iš buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2016-05-14 apie 17.20 val. į juos su pareiškimu kreipėsi A. G., gim. 1945 m., kuri paaiškino, kad jos sūnus J. G., gim. (duomenys neskelbtini)., būdamas neblaivus konflikto metu sudavė jai apie 5 smūgius keptuve per galvą. GMP brigada dėl galvos sumušimo ir svaigimo išvežė į Lazdynų ligoninę. Daugiau aplinkybių nepamena (b.l. 59).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimojoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2016-05-14 apie 17:20 val. gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atvykus kreipėsi A. G., kuri paaiškino, kad jos sūnus J. G. būdamas neblaivus konflikto metu sudavė apie 5 smūgius keptuve per galvą. A. G. GMP0832 brigada dėl galvos sumušimo ir svaigimo išvežė į Lazdynų ligoninę. Smurtu įtariamas asmuo įvyko vietoje aiškino, kad „motina pati kalta“ (b.l. 10-11).

J. G. 2016-05-14 18:29 val. alkotesteriu nustatytas 2,44 promilių girtumas (b.l. 68).

2016-05-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G1417/2016(01) konstatuota, kad A. G. padarytos poodinės kraujosruvos viršugalvyje, kairės akies viršutiniame voke, nugaroje, kairiame žaste, kairėje šlaunyje, paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 38).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

Ikiteisminio tyrimo eigoje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis J. G. savo motinos A. G. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – keptuve suduodamas ne mažiau keturių smūgių nukentėjusiajai per galvą, kairę ranką, kairįjį petį bei kairįjį klubą, dėl ko A. G. patyrė sveikatos sužalojimą - poodines kraujosruvas viršugalvyje, kairės akies viršutiniame voke, nugaroje, kairiame žaste, kairėje šlaunyje, teismo medicinos specialisto vertinamą, kaip nežymų. Kaltinamasis iš esmės pripažino visus kaltinime jam inkriminuotus neteisėtus veiksmus, nurodydamas, kad dėl girtumo tiksliai neatsimenantis savo veiksmų, atsimenantis tik, kad tą dieną vartojo alkoholį, grįžęs namo konfliktavo su motina. Neatmetantis galimybės, kad būdamas neblaivus galėjęs sumušti motiną. Nukentėjusioji nurodė, kad neblaivus sūnus pargriovė ją ant grindų virtuvėje, griūdama ji užsigavo galvą į sieną, o kai ji gulėjo pargriauta ant grindų (ant dešiniojo šono), sūnus paėmė ant viryklės stovėjusią keptuvę ir pradėjo ja daužyti jai į galvą, kairę ranką, kairį petį, kairį klubą. Kiek smūgių sudavė, neatsimena, kadangi buvo šoko būsenos. Nukentėjusiajai padaryti sužalojimai objektyviai užfiksuoti teismo medicinos specialisto išvadoje, sužalojimų lokalizacija patvirtina nukentėjusiosios žodžius. Apie motinos sumušimus, kurie veide aiškiai buvo matomi, parodė jos duktė, kuri taip pat paliudijo apie sumušimo aplinkybes, papasakotos jai pačios mamos. Analogiškai sumušimo aplinkybes nukentėjusioji nurodė pagal iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams. Policiją kvietusi kaimynė taip pat iš karto nurodė, kad A. G. sumušė jos pačios sūnus. Tokiu būdu byloje surinkta įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo atliktus smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu. Smurtą kaltinamasis teigė pavartojęs kilus konfliktui su motina dėl jo girtavimo. Teismas pažymi, kad fizinio smurto panaudojimas jokiomis aplinkybėmis negali būti toleruojamas kaip tarpusavio konflikto sprendimo priemonė. Smurtas buvo pavartotas prieš šeimos narį. Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų atsirado baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai – nukentėjusioji patyrė nežymų sveikatos sužalojimą. J. G. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Nukentėjusioji neskundė prokuroro sprendimo kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis J. G. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b.l. 111-112). Nusikaltimu padaryta turtinė žala yra atlyginta (b.l. 113). Kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra.

Bausmės skyrimas

J. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). Lengvina jo atsakomybę, kad pripažino savo kaltę ir gailisi dėl nusikalstamos veikos, sunkina jo atsakomybę tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

J. G. anksčiau neteistas, todėl skiriant bausmę taikytinos LR BK 55 str. nuostatos. Baustas administracine tvarka už įvairių rūšių teisės pažeidimus (b.l. 98-102). Nedirba. Įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininko asmenybę, teismas sutinka su prokurorės J. G. siūloma laisvės apribojimo bausme, kuri teismo manymu, yra proporcinga padarytai veikai.

LR BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad J. G. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Kadangi kaltinamojo smurtinis elgesys pagal pačios nukentėjusiosios ir jos dukters parodymus sietinas su alkoholio vartojimu, papildomai šalia prokurorės prašomų įpareigojimų skirtinas dar vienas įpareigojimas – bausmės laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, be to skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Į galutinę bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 56,46 eurų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios A. G. gydymo (b.l. 49-50).

2016-12-12 Kaltinamasis J. G. atlygino 56,46 eurų turtinę žalą (b.l. 57), civilinis ieškovas pareiškė, kad civilinio ieškinio atsisako, nurodė, kad jiems yra žinomos LR CPK 140 str. 1 d. ir 294 str. 2 d. numatytos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės (b.l. 113). Atsisakymas nuo ieškinio priimtinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str.,

NUSPRENDĖ:

J. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. G. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį atsiprašyti nukentėjusiosios, bausmės laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) bei per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į bausmę įskaityti dvi paras laikinojo sulaikymo laiko nuo 2016-05-14 18.05 val. iki 2016-05-16 14.40 val., vieną parą sulaikymo prilyginat dviem laisvės apribojimo dienoms (LR BK 65 str. 1 d. 2 p. c) pp.).

LR BK 67 str. 3 d., 72(2) str. pagrindu nuteistajam J. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, per aštuonis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išklausant minėtą programą.

Priimti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo 56,46 eurų dydžio civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo, kadangi ši žala civiliniam ieškovui yra atlyginta, ir procesą šioje dalyje nutraukti.

Iki teismo baudžiamasis įsakymas bus pateiktas vykdyti, kardomąją priemonę J. G. palikti įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti, kardomąją priemonę panaikinti.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 str. 4 d. teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.