- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-12
- Bylos Nr.
- 2-140/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Kazys Kailiūnas, Marytė Mitkuvienė
- Trečiasis asmuo
- kreditoriaus L, kreditoriaus S
- Kreditorius
- L. K., S. G.
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens kreditoriaus L. K. ir trečiojo asmens kreditoriaus S. G. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutarčių, kuriomis atmesti prašymai patvirtinti kreditorinių reikalavimų patikslinimus, bankrutavusios akcinės bendrovės „Mažeikių elektrotechnika“ bankroto byloje (bylos Nr. B2-224-40/2008).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2001 m. gruodžio 11 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą AB „Mažeikių elektrotechnika“. To paties teismo nutartimis buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų S. G. ir L. K. kreditoriniai reikalavimai. Teismo 2002 m. spalio 31 d. nutartimi AB „Mažeikių elektrotechnika“ pripažinta likviduojama dėl bankroto.
Teismas 2006 m. sausio 25 d. nutartimi nustatė, kad AB „Mažeikių elektrotechnika“ bankrotas yra tyčinis. Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. spalio 5 d. nutartimi šią teismo nutartį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Kreditorius S. G. 2008 m. spalio 16 d. prašymu prašė patikslinti jo kreditorinį reikalavimą papildomai 5 100 Lt dydžio sumai, kuri susijusi su 1 020 paprastųjų vardinių akcijų po 5 Lt nuvertėjimu. Kreditorius nurodė, kad AB „Mažeikių elektrotechnika“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Įmonės bankroto administratorius turėjo patikslinti S. G. kreditorinį reikalavimą dėl 1 020 vienetų paprastųjų vardinių akcijų nuvertėjimo. Įmonės vadovai tyčia sužlugdė akcininkų pasirinktą verslą, o jų akcijos tapo bevertėmis. Kreditoriaus S. G. turimų 1 020 vienetų akcijų vertė buvo 5 100 Lt, todėl šia suma papildomai turi būti patikslintas kreditoriaus jau patvirtintas kreditorinis reikalavimas.
Kreditorius L. K. 2008 m. spalio 16 d. prašymu prašė patikslinti jo patvirtintą kreditorinį reikalavimą papildomai 9 835 Lt dydžio sumai, susijusį su 1 967 paprastųjų vardinių akcijų po 5 Lt nuvertėjimu. Kreditorius nurodė, kad AB „Mažeikių elektrotechnika“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Įmonės bankroto administratorius turėjo patikslinti L. K. kreditorinį reikalavimą dėl 1 967 vienetų paprastųjų vardinių akcijų nuvertėjimo. Įmonės vadovai tyčia sužlugdė akcininkų pasirinktą verslą, o jų akcijos tapo bevertėmis. Kreditoriaus L. K. turimų 1 967 vienetų akcijų vertė yra 9 835 Lt, todėl šia suma papildomai turi būti patikslintas kreditoriaus jau patvirtintas kreditorinis reikalavimas.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2008 m. gruodžio 10 d. nutartimi netenkino kreditoriaus S. G. prašymo dėl patvirtinto kreditorinio reikalavimo patikslinimo. Nutartyje rašoma, kad S. G. pripažįsta, jog BAB „Mažeikių elektrotechnika“ tyčinio bankroto atveju akcijos tapo bevertės, ir šią aplinkybę patvirtina pateikdamas 1996 m. rugpjūčio 1 d. išrašą iš vertybinių popierių sąskaitos Nr. 111/430. Teismas nurodė, kad kreditoriaus argumentai, jog į jo kreditorinį reikalavimą turi būti įskaičiuotas ir reikalavimas dėl 1 020 vienetų akcijų nuvertėjimo neparemtas nei įstatymo nuostatomis, nei faktine situacija, susidariusia BAB „Mažeikių elektrotechnika“ bankroto bylos procese, todėl jo prašymas dėl patvirtinto kreditorinio reikalavimo patikslinimo netenkintas.
Šiaulių apygardos teismas 2008 m. gruodžio 10 d. nutartimi taip pat netenkino kreditoriaus L. K. prašymo dėl patvirtinto kreditorinio reikalavimo patikslinimo. Nutartyje rašoma, kad pats L. K. pripažįsta, jog BAB „Mažeikių elektrotechnika“ tyčinio bankroto atveju akcijos tapo bevertės, ir šią aplinkybę patvirtina pateikdamas 1996 m. rugpjūčio 1 d. išrašą iš vertybinių popierių sąskaitos Nr. 111/430. Teismas nurodė, kad kreditoriaus argumentai, jog į jo kreditorinį reikalavimą turi būti įskaičiuotas ir reikalavimas dėl 1 967 vienetų akcijų nuvertėjimo neparemtas nei įstatymo nuostatomis, nei faktine situacija, susidariusia BAB „Mažeikių elektrotechnika“ bankroto bylos procese, todėl jo prašymas dėl patvirtinto kreditorinio reikalavimo patikslinimo netenkintas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius S. G. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde rašoma, kad AB „Mažeikių elektrotechnika“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Įmonės vadovybė sąmoningai blogai valdydama įmonę nulėmė jos bankrotą ir sužlugdė akcininko S. G. pasirinktą verslą įsigijus 1 020 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos vertė buvo 5 Lt (padaryta 5 100 Lt žala). Mažeikių rajono apylinkės teisme vyksta baudžiamosios bylos nagrinėjimas dėl AB „Mažeikių elektrotechnika“ nusikalstamo bankroto ir sukčiavimo. Šioje byloje S. G. yra nukentėjusysis ir civilinis ieškovas su 30 741,48 Lt dydžio kreditoriniu reikalavimu, kuris susijęs su darbo santykiais ir yra patvirtintas Šiaulių apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartimi. Bankroto administratorius bankroto byloje nepateikė teismui tvirtinti reikalavimo dėl 1 020 vienetų tyčia sužlugdytų paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos vertė 5 Lt, o viso reikalavimo vertė - 5 100 Lt.
Atskiruoju skundu kreditorius L. K. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde rašoma, kad AB „Mažeikių elektrotechnika“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Įmonės vadovybė sąmoningai blogai valdydama įmonę nulėmė jos bankrotą ir sužlugdė akcininko L. K. pasirinktą verslą įsigijus 1 967 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos vertė 5 Lt (padaryta 9 835 Lt žala). Mažeikių rajono apylinkės teisme vyksta baudžiamosios bylos nagrinėjimas dėl AB „Mažeikių elektrotechnika“ nusikalstamo bankroto ir sukčiavimo. Šioje byloje L. K. yra nukentėjusysis ir civilinis ieškovas su 27 460,72 Lt dydžio kreditoriniu reikalavimu, kuris susijęs su darbo santykiais ir yra patvirtintas teismo 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartimi. Bankroto administratorius bankroto byloje nepateikė teismui tvirtinti reikalavimo dėl 1 967 vienetų tyčia sužlugdytų paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos vertė 5 Lt, o viso reikalavimo vertė – 9 835 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskiruosius skundus negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai atmestini.
Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis teismas netenkino kreditorių L. K. ir S. G. prašymų dėl patvirtintų kreditorinių reikalavimų patikslinimo, laikytinos pagrįstomis ir teisėtomis. Šis klausimas sprendžiamas neperžengiant skundų faktinių ir teisinių pagrindų bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Kadangi apeliantų L. K. ir S. G. atskirieji skundai iš esmės yra grindžiami tais pačiais faktiniais ir teisiniais argumentais, teisėjų kolegija dėl jų pasisako bendrai, neišskirdama kiekvieno iš jų motyvų.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai bei apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštiems ieškinio reikalavimams ir turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas ĮBĮ (ĮBĮ 10 str. 1 d.). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 str. 1 d.). Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš pateiktų duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais.
Iš bylos medžiagos matyti, kad L. K. ir S. G. 2008 m. spalio 16 d. prašymais prašė patikslinti jų kreditorinius reikalavimus, susijusius su jų turimų AB „Mažeikių elektrotechnika“ akcijų nuvertėjimu. Kreditoriai nurodė, kad įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, todėl jų akcijos tapo bevertėmis (t. XIII, b. l. 77-78, 93-94). Iš byloje esančio AB „Mažeikių elektrotechnika“ akcininkų sąrašo matyti, kad S. G. turi 1 020 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, o L. K. - 1 967 vienetus paprastųjų vardinių akcijų (t. XIII, b. l. 81-92). AB „Mažeikių elektrotechnika“ vertybinių popierių sąskaitos išraše nurodyta, kad kiekvienos L. K. turimos paprastosios vardinės akcijos nominali vertė yra 5 Lt (t. XIII, b. l. 95). Pirmosios instancijos teismas skundžiamomis nutartimis kreditorių S. G. ir L. K. prašymus dėl patikslintų kreditorinių reikalavimų patvirtinimo atsisakė tenkinti (t. XIII, b. l. 101-102, 103-104).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad pareiškėjų prašymai, jog į jų kreditorinius reikalavimus turi būti įtraukiami ir reikalavimai dėl turimų akcijų nuvertėjimo, yra teisiškai nepagrįsti. Juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu (CK 2.45 str.). Akcija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo (akcininko) teisę dalyvauti valdant įmonę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti akcinės įmonės pelno dalį dividendais ir teisę į dalį įmonės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises (CK 1.102 str., Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) 40 str. 1 d.). Nuosavybės vertybinis popierius suteikia teisę dalyvauti valdant įmonę, patvirtina įmonės kapitalo turėjimą ir suteikia teisę gauti dalį įmonės pelno (akcijos ir akcijų sertifikatai ir kt.), išskyrus įstatymų numatytas išimtis (CK 1.101. str. 7 d.). Konkrečios akcininkų teisės ir pareigos numatytos ABĮ 14, 15 straipsnių nuostatose, taip pat tam tikrose ĮBĮ nuostatose (pvz. ĮBĮ 11 str. 3 d. 15, 18 p., 23 str. 11 p., 22 str. 6 d. ir pan.), tačiau įstatymai nenumato, kad akcijų turėtojas (akcijų savininkas) turi teisę į jam priklausančių akcijų nuvertėjimo kompensacinį atlyginimą iš akcijų emitento (akcijas išleidusios įmonės), todėl minėto turinio kreditorių prašymai dėl jų kreditorinių reikalavimų patikslinimo akcijų nuvertėjimo suma negali būti tenkinami.
Akcininkai perduodami savo turtą įmonei, įsigydami jos akcijų, rizikuoja šiuo turtu įmonės bankroto atveju, tačiau taip pat įgyja teisę kontroliuoti įmonės veiklą. Dėl to akcininkai savo vaidmenį įmonėje galėjo atlikti iki jos bankroto bylos iškėlimo. Prasidėjus bankroto procesui prioritetas teikiamas įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui, o akcininkams išlieka turtinė teisė į dalį bendrovės turto, liekančio atsiskaičius su likviduojamos įmonės kreditoriais (ĮBĮ 2 str. 9 d., 31 str. 6 p.).
Ta aplinkybė, kad AB „Mažeikių elektrotechnika“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, taip pat nesudaro teisinio pagrindo tvirtinti reikalavimus, kurių turinį sudaro pretenzijos dėl turimų šios bendrovės akcijų nuvertėjimo. ĮBĮ 20 straipsnio nuostatos numato, jog jeigu įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas nustato tyčinį bankrotą, administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Tačiau įstatyme nėra nuostatų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog tokiu atveju įmonės bankroto administratorius turi rūpintis akcininkų įtraukimu į kreditorių sąrašus ir spręsti dėl jų reikalavimų įmonei, susijusių su akcijų nuvertėjimu, tvirtinimo. Papildomų kreditorinių reikalavimų patvirtinimo siekiantys S. G. ir L. K. prašymuose užsimena apie fizinius asmenis, kurie tyčiniais veiksmais padarė jiems žalą dėl verslo sužlugdymo ir akcijų nuvertėjimo, todėl turi subjektyvią teisę reikšti turtines pretenzijas tiems asmenims.
Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtas ir pagrįstas nutartis, kurių pagrindu netenkino kreditorių S. G. ir L. K. prašymų dėl kreditorinių reikalavimų patikslinimo. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.). Apeliantų skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutartis.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutartis palikti nepakeistas.