- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-12
- Bylos Nr.
- 2S-1121-479/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žydrūnas Bertašius (pirm.), Audrius Saulėnas, Eugenija Morkūnienė
- Pareiškėjas
- Z. S.
- Skolininkas
- Z. S.
- Suinteresuotas asmuo
- AB DnB NORD bankas
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūnas Bertašius, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Eugenijos Morkūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Z. S. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-04-27 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-225-635/2010 pagal pareiškėjos skolininkės Z. S. skundą dėl neteisėtų antstolės veiksmų, suinteresuotas asmuo AB DnB NORD bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2010-04-27 nutartimi pareiškėjos skundą atmetė, nurodydamas, kad vykdymo procesas buvo pradėtas teisėtai, nepažeidžiant senaties terminų pagal 1964 m. CPK ir priimant vykdomąjį raštą vykdymui po bankroto proceso, vykdymo senaties terminas taip pat nebuvo pažeistas pagal 2002 m. CPK normas. Teismas nurodo, jog neįrodytas pareiškėjos teiginys, kad vykdymo byla pateikta vykdymui tik 2005-02-04, ją persiuntus A. S. įmonės „Valburga“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Teismas dėl išieškotinos sumos dydžio nurodė, jog bankrutavusi įmonė, buvusi tik įkaito davėja ir atsakė tik įkaito vertės ribose, todėl įkaito dalykui nuvertėjus ir įkaito davėjo pabaiga nepanaikina pagrindinės skolininkės prievolės.
Šalies argumentai
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-04-27 nutartį ir panaikinti antstolės A. T. 2009-10-22 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir raginimą įvykdyti sprendimą bei vykdomąją bylą Nr. 0153/09/02047. Pareiškėja skunde nurodo, jog yra praleistas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas tiek pagal 1964 m. CPK, tiek pagal 2002 m. CPK normas. Taip pat pareiškėjo pažymi, jog nėra patikimų įrodymų, kad vykdomasis raštas buvo pateiktas vykdyti 1997 metais. Taip pat nurodė, kad vykdomasis raštas vykdymui iš pareiškėjos turto buvo pateiktas tik 2009-05-28 bei laikytas netinkamu vykdyti. Pareiškėjos teigimu, nėra įtvirtinta įstatymu, kad bankrutavus įkaito davėjui prievolę turi vykdyti pagrindinis skolininkas ir kad vykdomojo rašto perdavimas išieškojimui iš pareiškėjos turto yra jos teisėtų lūkesčių pažeidimas. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjos prašymą panaikinti antstolės 2009-10-22 patvarkymą dėl 1997-04-02 vykdomojo rašto Nr. 2-476/2007 priėmimo ir nutartyje svarstė 1997-04-10 išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-476/1997 pateikimo vykdyti teisėtumo klausimą.
Atsiliepimas
Antstolė A. T. su atskiruoju skundu nesutinka ir atsiliepimu prašo palikti nepakeistą 2010-04-27 Šilutės rajono apylinkės teismo nutartį, nurodydama, kad teismas padarė pagrįstą išvadą dėl senaties taikymo klausimo bei tai, kad buvo nurodytas netikslus vykdomojo rašto numeris, tačiau tai nekeičia vykdomojo rašto esmės bei skolos išieškojimo.
Išieškotojas AB DnB NORD bankas atsiliepimu nesutinka su pareikštu atskiruoju skundu ir nurodo, jog yra nepagrįsti pareiškėjos argumentai dėl raginimų svetimoje vykdomojoje byloje dėl pareiškėjos skolos įvykdymo, dėl pareiškėjos prievolės pabaigos įkaito davėjo pasibaigimo atveju ir jokių veiksmų negalimumo pareiškėjos atžvilgiu vykdomojoje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad 1997-04-02 Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu iš pareiškėjos priteista 5117,45 Lt AB Lietuvos žemės ūkio bankui, išieškojimą nukreipiant į įkeistą turtą – A. S. įmonei „Valburga“ priklausantį autobusą „Ford Transit“ 1982 m. (civilinė byla Nr. 2-476/1997). Šio sprendimo pagrindu išieškotojui buvo išduotas vykdomasis raštas, vėliau jo dublikatas. Pagal 1964 m. CPK 387 str. teismo sprendimai vykdymui galėjo būti pateikti per tris metus nuo jų įsiteisėjimo. Vykdomojoje byloje Nr.0124/20902 dėl 88 8928,75 Lt (išieškotojas bankas, skolininkas įmonė „Valburga“) yra 1997-04-21 antstolio raginimas pareiškėjai dėl 5117,45 litų skolos įvykdymo ir nustatyta, kad šis raginimas siųstas yra pareiškėjai dėl šioje byloje ginčijamos prievolės. Pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-476/1997, 1997-04-21 gauta vykdomoji byla buvo pažymėta Nr. 611/1997. Atsižvelgiant į šį faktą, darytina išvada, jog vykdomasis raštas pagal 1997-04-02 Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimą pateiktas vykdyti per tuo metu galiojančiose 1964 m. CPK normose numatytą trijų metų senaties terminą vykdomojo rašto pateikimui vykdyti.
Be to, iš Šilutės rajono apylinkės teisme esančio antstoliams perduotų vykdomųjų dokumentų 2000 m. apskaitos žurnalo matyti, kad įtrauktas vykdomasis dokumentas dėl pareiškėjos prievolės (b. l. 110–111, įrašas Nr.18), tai yra tuo metu buvo vykdomas. 2005-02-04 vykdomoji byla persiųsta bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir byla perduota prijungimui prie bankroto bylos, vadovaujantis 2002 m. CPK normomis. 2008-04-09 A. S. įmonės veiklą pripažinus pasibaigusia, išieškotojas 2009-10-22 kreipėsi į antstolį dėl prievolės įvykdymo iš pagrindinės skolininkės. Iš bankroto byloje esančio vykdomojo rašto kopijos (b. l. 93–96) ir vykdomojo rašto originalo vykdomojoje byloje Nr. 0153/09/02047 matyti, kad atžymų apie išieškotas sumas pagal pareiškėjos prievolę, iki pareikšto skundo, nėra. Bankas nurodė, kad gauta suma bankroto metu nedengė pareiškėjos prievolės, nei jos dalies (b.l. 116). Tokiu būdu, šis vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir skolininko reikalavimai nėra patenkinti, todėl išieškotinos sumos dydis nepakito.
Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatyme nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl prievolės tęstinumo, įkaito davėjo prievolės pabaiga neturi įtakos pagrindinės prievolės pabaigai, t. y. įkeitimo pabaiga dėl išieškojimo iš įkeisto turto negalimumo ar įkeitimo pabaigos, nedaro negaliojančios pagrindinės prievolės dėl skolos įvykdymo (CK 1.135 str., 6.56 str. 5 d., 6.74 str., 6.129 str. 7 d.). Tokiu būdu, pareiškėjos argumentas dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo perdavus vykdomąjį raštą išieškojimui iš pareiškėjos yra nepagrįstas.
Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis), bylos aplinkybėmis, nėra pagrindo teigti, kad buvo pasibaigęs senaties terminas, nustatytas pateikti nurodytą vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nagrinėjant bylą, nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti neteisėtai (CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė ir aiškino vykdymo procesą reglamentuojančias CPK normas, todėl nėra pagrindo pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais ir apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.