- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-04-19
- Bylos Nr.
- 1-1299-929/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-63952-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Kaltinamasis
- P. B.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Silevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:
P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. B. 2015 m. lapkričio 19 d., apie 18.00 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2.02 promilės etilo alkoholio) sukėlęs žodinį konfliktą, kurio metu savo sutuoktinei E. B. dešine ranka trenkė 3 kartus į veidą, kaire ranka laikė už kairiojo peties, prispaudęs prie lovos, padarydamas kraujosruva dešiniajame paakyje ir nosies patinimą, taip E. B. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.
Kaltinamasis P. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad jis gyvena kartu su žmona E. B. ir jų bendrais vaikais: K. B., gimusia (duomenys neskelbtini), ir sūnumi E. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), jam nuosavybės teise priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini). Santykiai šeimoje normalūs, konfliktai kyla nedažnai, prieš vaikus fizinio smurto niekada nenaudojo. 2015 m. lapkričio 19 d. ryte išvažiavo į miestą, žmona anksčiau išvažiavo į darbą, konfliktų nekilo jokių. Namo grįžo apie 17.30 val., gal 18.00 val., žmona jau buvo namuose, ji gulėjo lovoje, jų kambaryje svetainėje. Namo grįžo išgėręs, prieš tai buvo užsukęs į barą, kur gėrė alų. Kai jis dirbo 4 dienas,
kad žmona vėl namuose nieko nepadarė, jis jai papriekaištavo, žmona jam irgi kažką atsakė
necenzūriniais žodžiais tiksliai pasakyti negali ką, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu
žmonai trenkė abiem rankomis, neatsimena plaštaka ar kumščiu į veidą, kiek kartų trenkė, tiksliai
pasakyti negali, vyko konfliktas, buvo stresinė būsena ir dėl patirtų emocijų nežino. Po smūgių
atsitraukė nuo žmonos ir nurimo. Kada buvo iškviesta policija, jis nežino, negirdėjo. Policija
atvažiavo, jis nesipriešino, greitoji apžiūrinėjo dar žmoną, kai jį išvežė į komisariatą. Konflikto
metu namuose jam atrodo buvo abudu vaikai tiek E., tiek K.. Dėl fizinio smurto
naudojimo visiškai prisipažįsta, labai gailisi, tyčia sukelti savo žmonai fizinio skausmo nenorėjo,
tiesiog per stipriai sureagavo, savo žmonos atsiprašė. 2015 m. lapkričio 19 d. konflikto metu savo žmonai E. B. trenkė ranka į veidą kelis kartus, galimai keturis, tiksliai nepamena. Labai gailisi. (b.1. 38, 42).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji E. B. parodė, kad ji gyvena kartu su savo vyru P. B. ir jų bendrais vaikais: K. B., gimusia (duomenys neskelbtini), ir E. B.. Santykiai šeimoje normalūs, kyla konfliktai, dažniausiai žodiniai, vyras prieš ją anksčiau fizinį smurtą naudojęs labai seniai, tiksliai pasakyti kada, negali, savo vyro ji nebijo. 2015 m. lapkričio 19 d., apie 7.00 val. ji išvažiavo ryte tvarkyti reikalų. Su vyru konflikto kaip ir nekilo, jis tik jos klausė, kur ji važiuoja. Kol buvo mieste vyras jai skambino keletą kartų vis klausinėjo, kur ji yra. Ji grįžo namo po pietų, vyro namuose nebuvo. Kadangi jai skaudėjo koją, ji grįžusi atsigulė, namuose nieko nesusitvarkė, nepagamino maisto, apie 18.00 val. grįžo vyras, jis iš karto tik įėjęs į namus puolė prie jos, ar ką rėkė, sakė dėl streso ji pasakyti negali, viskas vyko labai greitai. Vyras pribėgo prie jos, ji gulėjo lovoje, atsisukusi į jį, jis dešine ranka, tiksliai pasakyti negali plaštaka ar kumščiais, trenkė jai į galvą, dešinę veido pusę tris kartus, kita ranka laikė už kairio peties, prilaikė, kad neatsistotų nuo lovos, buvo prispaudęs prie lovos. Vyras ją iš karto paleido ir išėjo į virtuvę. Tuo metu sūnus iškvietė policiją. Konflikto metu jai skaudėjo krūtinę, bet nežino ar čia nuo to, kad vyras ją laikė prispaudęs prie lovos, ar nuo to, kad buvo aukštas spaudimas. Vyras jai netrenkė nei į nugarą, nei į krūtinę. Kai vyras jai trenkė į veidą ir prilaikė už peties prispaudęs prie lovos, ji juto fizinį skausmą. (b. 1. 12).
Vilniaus apskrities VPK PK pareigūno 2015 m. lapkričio 19 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2015 m. lapkričio 19 d., apie 18.19 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) smurtas artimoje aplinkoje, įvykio vietoje nustatė, kad tarp P. B. ir jo žmonos E. B. įvykio konfliktas, P. B. mažiausiai keturis kartus ranka trenkė E. B. į veidą. (b. l. 3, 4).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2015 m. gruodžio 7 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad teismo medicinos ekspertas J. M. Paliulis medicininių dokumentų apžiūros metu pateikė išvadą, kad E. B. nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva dešiniajame paakyje ir nosies patinimu. Tai padaryta paveikus kietu, buku daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. (b.1. 17, 18).
Asmens neblaivumo nustatymo pažymoje užfiksuota, kad 2015 m. lapkričio 19 d., 19.24 val. P. B. nustatytas 2,02 promilių neblaivumas. (b. l. 31).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 str. reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo P. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., visiškai įrodyta.
Pagal BK 140 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Kaltinamasis P. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis, būdamas neblaivus, trenkė abiem rankomis, neatsimena plaštaka ar kumščiu, į veidą savo žmonai. Kaltinamojo P. B. nurodytas aplinkybes patvirtina ir papildo nukentėjusiosios E. B. parodymai, tarnybinis pranešimas. Apžiūros protokole užfiksuota, kad E. B. sužalojimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Šie įrodymai sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir teismas neturi pagrindo šiais įrodymais abejoti.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuotina, kad P. B. 2015 m. lapkričio 19 d., apie 18.00 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2.02 promilės etilo alkoholio) sukėlęs žodinį konfliktą, kurio metu savo sutuoktinei E. B. dešine ranka, trenkė 3 kartus į veidą, kaire ranka laikė už kairiojo peties, prispaudęs prie lovos, padarydamas kraujosruva dešiniajame paakyje ir nosies patinimą, taip E. B. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą. Teismas pažymi, kad kaltinamasis P. B. ir nukentėjusioji E. B. yra susituokę, gyvena kartu atsižvelgiant į tai, laikytina, kad kaltinamasis veiką padarė prieš šeimos narį. Atsižvelgiant į išdėstytą, P. B. veika kvalifikuojama pagal BK 140 str. 2 d.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 str. nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad P. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 60-62).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – nesunkus, baigtas, tyčinis nusikaltimas. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį P. B. – neteistas, baustas administracine tvarka, VšĮ Vilniaus miesto psichikos centre nesigydė (b.1. 56), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 55), Vilniaus priklausomybės ligų centre negydytas (b. l. 57). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro pareiškime nurodytas šios rūšies bausmės dydis bei siūlomi įpareigojimai, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nagrinėjamu atveju yra proporcingi ir padės įgyvendinti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis P. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir kaltinamajam P. B. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
P. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015 m. lapkričio 19 d. iki 2015 m. lapkričio 20 d. (b. l. 33, 44), šis laikas įskaitytinas į P. B. paskirtos bausmės laiką.
2015 m. lapkričio 20 d. nutarimu kaltinamajam P. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 43), paliktina iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,
nusprendžia:
P. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. B. skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant:
neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), be bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios;neišeiti iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., į paskirtą bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. lapkričio 19 d. iki 2015 m. lapkričio 20 d. (vieną parą).
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.