Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančio Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Irmantei Batakienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui R. M. dėl tėvystės nustatymo, išvadą teikiantis Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko,

Plungės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius atstovė išvadoje prašo ieškovės ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1995 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. 1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, Civilinio Kodekso 3.155 straipsnis), vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.

Civilinio kodekso (toliau CK) 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais ir kitais įrodymais (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2–3 dalys).

Iš ieškovės paaiškinimo teismo posėdyje matyti, jog ji, 2014 metais išvykusi uždarbiauti į Angliją, susipažino su atsakovu, kuris taip pat darbinosi į tą pačią įmonę, rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje pradėjo gyventi kartu name, kur gyveno ir jos brolis su šeima. Kai suprato, jog laukiasi vaiko, atsakovas bendro gyvenimo nenutraukė, jie gyveno kartu kaip šeima, atsakovas tėvystę pripažino, dalyvavo gimdyme. Dėl tarpusavio nesutarimų nutraukus bendrą gyvenimą ir jai su vaiku grįžus į Lietuvą, atsakovas ją kvietė grįžti, atsakovo motina taip pat domėjosi anūke, iki sužinojo, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo.

Ieškovės paaiškinimus apie jos bendrą gyvenimą su atsakovu ir atsakovo tėvystės pripažinimą patvirtino liudytoja A. R. . Iš jos parodymų matyti, jog iš dukters pasakojimo žinojo, kad dukra apsigyveno kartu su atsakovu, 2014 metų gruodžio mėnesį nuvyko į Angliją aplankyti vaikų, išbuvo beveik mėnesį, matė, jog dukra su atsakovu gyveno kaip šeima viename bute, jau laukėsi vaiko, atsakovas tuo džiaugėsi. Atsakovas jai telefoniniu pokalbiu pranešė, jog išvežė A. gimdyti, jaudinosi, nes gimdymas buvo sunkus. Kai dukrą aplankė 2015 metų vasarą, suprato, jog tarp dukters ir atsakovo yra prasidėję nesutarimai, netrukus dukra su vaiku grįžo į Lietuvą.

Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovas R. M. yra ieškovei gimusios dukters L. R. tėvas, ieškinys dėl tėvystės nustatymo tenkintinas (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

Šalių nepilnametė dukra nuo gimimo gyvena kartu su ieškove, iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės pateiktos išvados matyti, jog vaiku yra rūpinamasi ir jis yra prižiūrimas tinkamai, yra pagrindas daryti išvadą, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove geriausiai atitiks vaiko interesus, ieškinio reikalavimas šioje dalyje tenkintinas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Ginčo dėl bendravimo tvarkos su vaiku tarp šalių nėra.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ( CK 3.192 straipsnis).

Vaikui teikiamas išlaikymas turi būti nuolatinio pobūdžio, stabilus, nepertraukiamas, nes tėvų pareigos išlaikyti vaikus vykdymas yra pagrindinis veiksnys, užtikrinantis vaiko teisę į normalų vystymąsi, augimą gabumų lavinimą.

Kadangi atsakovas neteikia reguliarios paramos dukrai išlaikyti, ieškininis reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas.

Nustatant išlaikymo dydį, vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo tėvų turtinės padėties ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

Iš ieškovės paaiškinimo, bylos medžiagos matyti, jog ieškovė šiuo metu nedirba, augina vaiką, pajamos yra gaunama socialinė išmoka, turimas nekilnojamasis turtas – 1 kambario butas.

Atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas teismui nepateikė, SoDra duomenimis atsakovas nedirba, pagal VĮ Registrų centras duomenis Lietuvoje nekilnojamojo turto neturi.

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas yra darbingas, gali dirbti, kad užtikrinti nors būtinų vaikų poreikių tenkinimą, vaiko amžių ir pagal amžių būtinų vaiko poreikių užtikrinimą, išlaikymas priteistinas periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nors ieškovė nurodo būtiną 200 Eur sumą, byloje nėra surinkta duomenų, kad atsakovas tokią sumą išsigali mokėti.

Kadangi vaikai gyvena su ieškove, ieškovė skirtina vaikų lėšų tvarkytoja (CK 3.190 straipsnio 1dalis).

CK 3.200 straipsnis numato, jog išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškomas ne daugiau kaip už trejus metus. Nustačius, jog atsakovas dukrai išlaikymo neteikia nuo 2015-12-01, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas 1045 Eur už laikotarpį nuo 2015-12-01 iki 2016-06-29 (6 mėn x 150 Eur + 29 d x 5 Eur).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, jog R. M. , a.k. (duomenys neskelbtini) yra L. R. , gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Priteisti iš R. M. išlaikymą jo dukrai L. R. , gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-06-30 iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimas dėl išlaikymo skubaus vykdymo.

Priteisti iš R. M. išlaikymo jo dukrai L. R. , gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą 1045 (tūkstantį keturiasdešimt penkis) Eur už laikotarpį nuo 2015-12-01 iki 2016-06-29.

Vaiko lėšų tvarkytoja A. R. .

Nustatyti L. R. , gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina A. R. .

Priteisti iš R. M. 95 (devyniasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio valstybei.

Žyminis mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis, bylos Nr. 2-13-225/2017.

Sprendimas per 30 dienų skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.