Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, nukentėjusiesiems R. M., I. K., Kauno rajono VTAS specialistei Z. S., kaltinamajam A. K., gynėjai advokatei J. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kauno r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Kauno r., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kauno r., neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2015-11-23, apie 19. 00 val., buto, esančio Kauno r., Babtų sen., Babtų mstl., Kauno g. 16-8, kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, mušdamas, t. y. ranka suduodamas vieną smūgį mažamečiui I. K. į ranką, tokiu būdu sukėlė savo šeimos nariui – mažamečiui I. K., gim. 2007 m., fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei parodė, kad 2015-11-23 apie 19 val. grįžęs namo, Kauno g. 16-8, išgėręs skardinę 5 proc. stiprumo alaus, būdamas supykęs, kad I. K. jo neklauso, sudavė vaikui per dešinės rankos riešą. Ignas pravirko, galimai jam šiek tiek skaudėjo ranką. Jeigu jis (A. K.) nebūtų buvęs išgėręs, galbūt nebūtų sudavęs per ranką. Ankščiau taip nėra buvę, iki tol sugyvendavo normaliai, eidavo pasiimti vaiką iš daželio, jį nuvesdavo, rūpinosi kaip savo vaiku, gal truputį jautė, kad mažiuką vaiką myli labiau, nes tai jo vaikas. Labai gailisi, žada, kad ateityje panašių įvykių nebus, atsiprašė ir savo draugės, ir vaiko, žada užsikoduoti ir alaus nebegerti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. K. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš nukentėjusiojo I. K. apklausos protokolo matyti, kad vakare susipykus su tėčiu Aidu, pastarasis atėjęs pas nukentėjusįjį į kambarį, ranka trenkė nukentėjusiajam į ranką. Kai tėtis A. jį mušė, verkė, nes labai skaudėjo. Anksčiau A. jo nėra mušęs, čia pirmas kartas (b. l. 17-18).

Iš nukentėjusiosios R. M. apklausos protokolo matyti, kad su A. K. kartu gyvena 5 metus. Prieš porą metų susilaukė bendro sūnaus E. K.. Ji taip pat turi sūnų iš ankstesnės santuokos – I. K., 8 m. A. K. pradžioje gražiai bendraudavo, jos sūnų Igną prižiūrėdavo, paimdavo iš darželio. Tačiau A. K. dažnai vartoja alkoholį. 2015-11-23, apie 19. 00 val., A. K. grįžo girtas, o girtas visada būna agresyvus. A. K. įsakmiu tonu pareikalavo, kad Ignas eitų ruošti pamokas, nors šis jas jau buvo paruošęs. Išeidamas iš kambario, Ignas stipriau uždarė duris. A. K. supyko, paklausė, ko šis tranko duris, ir nuėjo į Igno kambarį. Tada ji išgirdo gailų Igno verksmą, prašymą baigti. Iš karto atėjusi į kambarį pamatė susigūžusį, išsigandusį verkiantį Igną, šalia stovintį įsitempusį Aidą. Ignas pasakė, kad A. K. su ranka jam trenkė į koją, į ranką. Ji matė, kad vaikui skauda, nes šis viena ranka laikė kitą ranką. Iki 2015-11-23 įvykio gali būti 2 paras Ignas, lakstydamas po kambarį, dūko su mažu broliu ir į stiklą susižalojo dešinę ranką per riešą. Taigi šis sužalojimas su įvykiu nesusijęs (b. l. 30-33).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 8839 užfiksuota, kad A. K. 2015-11-25 04 val. 28 min. nustatytas 0,44 promilių girtumas (b. l. 52).

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis A. K., būdamas namuose, supykęs ant savo sugyventinės R. M. mažamečio sūnaus I. K., tyčia sudavė pastarajam vieną smūgį į ranką, tokiu būdu savo šeimos nariui – faktiniam sūnui sukeldamas fizinį skausmą, bei tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis A. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, neteistas, administracine tvarka laikomas nebaustu, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas būtent ir turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui.

Kadangi kaltinamasis A. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, ją padarė pirmą kartą, yra neteistas, nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiais asmenimis, pasižadėjo, kad tai daugiau nepasikartos, todėl teismas turi pagrindo manyti, kad jis daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir, esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms, laiko, kad yra pagrindas kaltinamąjį A. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (BPK 303 str. 4 d.).

Civilinio ieškinio, daiktinių įrodymų byloje nėra.

Byloje buvo gauta 2015-12-07 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-4769, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė J. M. teikė antrinę teisinę pagalbą A. K. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 23,16 EUR.

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendė:

A. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d., jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, ir baudžiamąją bylą nutraukti (BK 38 str. 1 d. ir BPK 254 str. 5 d.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 72² str., A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo A. K. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.