Kauno apygardos teismo nutartis

2010-06-14 · Civilinė byla Nr. 2A-969-343/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-14
Bylos Nr.
2A-969-343/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Palubinskaitė (pran.), Gintautas Koriaginas, Algirdas Remeika
Ieškovas
Valstybinės
Atsakovas
V. R.
Trečiasis asmuo
O. R.
Suinteresuotas asmuo
Vilkaviškio
Advokatai
Virginija Žukienė
Civilinė byla Nr. 2A-969-343/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Laimutis VaitkusProcesinio dokumento kategorijos: 95.3; 121.20(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino, Algirdo Remeikos,

sekretoriaujant Editai Tamulaitienei,

dalyvaujant ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams Ritai Navickienei ir Saulyčiui Kurtinaičiui,

atsakovui V. R., atsakovo atstovėms B. R., advokatei Virginijai Žukienei,trečiajam asmeniui O. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. R. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-144-305/2010 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui V. R., suinteresuotiems asmenims Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai, O. R. dėl savavališkai pastatytų statinių nugriovimo ir atsakovo V. R. priešieškinį dėl įpareigojimo sudaryti žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškiniu (b.l. 1-3, t. 1) ieškovė prašė įpareigoti atsakovą per tris mėnesius nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytus ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir tvorą, esančią (duomenys neskelbtini), o atsakovui šio įpareigojimo neįvykdžius - įpareigoti statybos valstybinę priežiūrą atliekančią instituciją nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas jam priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir trečiajam asmeniui O. R. priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), 2000 m. neteisėtai, neturėdamas žemės nuosavybės ar nuomos dokumento bei teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinto supaprastinto statinio projekto, pastatė prašomus nugriauti statinius. Už tai atsakovui 2008 m. lapkričio 11 d. surašytas savavališkos statybos aktas. Nors administracinė atsakomybė atsakovui nebuvo pritaikyta dėl praėjusio termino nuobaudai paskirti, administracinio teisės pažeidimo byloje buvo nustatytas neteisėtų atsakovo veiksmų faktas. 2008 m. gruodžio 30 d. atsakovas buvo raštu informuotas apie pareigą nugriauti savavališkai pastatytus statinius, tačiau šios savo pareigos neįvykdė.

Priešieškiniu (b.l. 82-84, t. 1) atsakovas prašė pripažinti sudaryta faktinę 1100 m² žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, jog 592 m² žemės sklypas individualiai statybai jam skirtas 1970 m. spalio 6 d. Vilkaviškio miesto DŽDT VK sprendimu, 1971 m. sausio 18 d. atsakovas pasirašė žemės sklypo naudojimuisi individualaus gyvenamojo namo asmeninės nuosavybės teise statybai suteikimo sutartį. 1977 m. liepos mėnesį atsakovui papildomai skirtas 508 m² sklypas, todėl realiai atsakovas naudojasi 1100 m² žemės sklypu. 1973 m. žemės sklype pastatytas gyvenamasis namas, vėliau ir ūkio pastatai, sklypas aptvertas tvora. Jokio pranešimo, jog keičiasi jo sklypo ribos, atsakovas nėra gavęs. 1992 m. balandžio 8 d. atsakovas kreipėsi į Vilkaviškio miesto (rajono) valdybą dėl žemės sklypo išpirkimo. 1991 m. spalio 21 d. Vilkaviškio rajono valdytojo potvarkiu atsakovui leista nusipirkti 11 arų sklypą už 6122 rublius. Sklypo kainą ir dar 300 rublių už suteiktas paslaugas atsakovas sumokėjo 1992 m. spalio 9 d. Nors leidimas įsigyti sklypą buvo gautas ir pinigai už sklypą buvo sumokėti, dėl atsakingų pareigūnų delsimo pirkimo - pardavimo sutartis pasirašyta nebuvo. Visą naudojimosi žemės sklypu laikotarpį iki sklypo išpirkimo atsakovas mokėjo žemės rentos mokestį, vėliau - žemės mokestį. Nuo 2001 m. sausio 1 d. atsakovas nuo mokesčio mokėjimo atleistas. Dėl nurodytų priežasčių pirkimo - pardavimo sutartis pripažintina sudaryta. Pateiktame atsiliepime į ieškinį (b.l. 31-33, t. 1) atsakovas papildomai nurodė gyvenamąjį namą, ūkio pastatą ir garažą statęs jam išduoto statybos leidimo pagrindu, tuo tarpu prašomą nugriauti ūkinį pastatą statęs kaip priestatą, laikydamasis tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų. Atsakovui kreipusis dėl statinių teisinės registracijos paaiškėjo, jog jam skirto sklypo dalis nuosavybės teise 2007 m. birželio 8 d. Marijampolės apskrities viršininko įsakymu neteisėtai perleista trečiajam asmeniui O. R..

Atsiliepimas

Atsiliepimais į ieškinį (b.l. 29-30, t. 1) ir priešieškinį (b.l. 3, t. 2) tretysis asmuo O. R. prašė ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti nurodydama, jog neteisėtų atsakovo veiksmų faktas jau yra nustatytas administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl pakartotinai neįrodinėtinas bei atkreipdama dėmesį į tai, jog pastatydamas ginčo statinius atsakovas apribojo jos galimybes įgyvendinti nuosavybės teises į jai priklausantį žemės sklypą. Atsakovo priešieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas prieš tai nenuginčijus jos nuosavybės teisių į ginčo sklypą.

Pateikdama atsiliepimą į priešieškinį (b.l. 9-10, t. 2) ieškovė prašė priešieškinį atmesti, nurodydama, jog priešieškinyje nurodyti argumentai jau buvo įvertinti kaip nepagrįsti išnagrinėtoje administracinėje byloje.

Tretysis asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija bylą prašė nagrinėti teismo nuožiūra (b.l. 44, t. 2).

Žemesnės instancijos teismas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 17 d. sprendimu (b.l. 102-108, t. 2) ieškinį patenkino, įpareigojo atsakovą per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytus ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir tvorą, esančią (duomenys neskelbtini), o atsakovui šio įpareigojimo neįvykdžius - įpareigojo statybos valstybinę priežiūrą atliekančią instituciją nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo, priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo valstybei 36,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą ir 128,20 Lt žyminio mokesčio už ieškinį, nuo kurio ieškovė buvo atleista. Teismas nurodė, kad faktinio naudojimosi žemės sklypu ar leidimo žemės sklypus įsigyti faktas, nesant nei notarinės, nei rašytinės pirkimo - pardavimo sutarties, negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas pripažinti, kad atsakovo priešieškinyje nurodyta sutartis buvo faktiškai sudaryta. Vertindamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą teismas nurodė, jog byloje apklaustų liudytojų parodymai dėl statinių pastatymo datos yra prieštaringi, todėl jais nesivadovavo, patvirtindamas ieškovės poziciją, jog statiniai pastatyti 2000 m. Teismas nurodė, kad ginčo statiniai pastatyti nesilaikant tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, neturint suderinto projekto, atsakovui nepriklausančiame žemės sklype, todėl turi būti nugriauti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 113-121, t. 2) atsakovas prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti, bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir nurodo šiuo ginčijamo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo motyvus:

1. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas neatsižvelgiant į tai, jog bylos nagrinėjimo metu pradinę ieškovę Marijampolės apskrities viršininko administraciją pakeitus Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuri perėmė pradinės ieškovės teises ir pareigas, susijusias su ieškinio reikalavimais, nebuvo išspręstas ar bent svarstytas subjekto, kuriam atsakovas pareiškė reikalavimus pateikdamas priešieškinį, tinkamumo klausimas. Nors priešieškinio reikalavimai yra pareikšti Marijampolės apskrities viršininko administracijai, teismas dėl šių reikalavimų pagrįstumo pasisakė, nors Marijampolės apskrities viršininko administracija nėra įtraukta į bylą dalyvaujančiu asmeniu.

2. Situacija, kai nuosavybės teisės atkuriamos į žemės sklypą, kuris jau perduotas kitam asmeniui, galima tik atsakingoms institucijoms nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Ši aplinkybė susijusi su viešuoju interesu, todėl teismo turėjo būti išsamiai įvertinta, tačiau teismas dėl jos nepasisakė, atsakovo reikalavimą dėl žemės sklypo pardavimo jam sutarties patvirtinimo atmesdamas formaliais pagrindais, nepasisakydamas dėl nuosavybės teisių į sklypą perėjimo momento ir pagrindų teisėtumo.

3. Neginčydamas ieškinio argumento dėl statybos darbų atlikimo nesilaikant teisės aktų reikalavimų, atsakovas atkreipia dėmesį į tai, jog būtinybė šiuos statinius nugriauti išnyktų, jeigu būtų patenkinti priešieškinio reikalavimai, nes tokiu atveju atsakovas įgytų galimybę sutvarkyti reikalingus dokumentus ir statybą įteisinti.

4. Teismas be pagrindo įpareigojo nugriauti visą ūkinį pastatą, nors pagrindinė jo dalis pastatyta turint statybos leidimą, tuo tarpu neteisėtai pastatytas tik ūkinio pastato priestatas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 126-130, t. 2) ieškovė prašo skundą atmesti, ir nurodo, jog ir po pradinio ieškovo pakeitimo Marijampolės apskrities viršininko administracijos atstovai dalyvavo nagrinėjant civilinę bylą tiek, kiek tai buvo susiję su priešieškinio reikalavimais. Kadangi įsakymas, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo sklypą, yra galiojantis, administracinė byla dėl šio įsakymo panaikinimo nutraukta, priešieškinio reikalavimus patenkinti pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo. Ieškovė atkreipia dėmesį ir į tai, jog atsakovas klaidina teismą nurodydamas, jog priešieškinio reikalavimų patenkinimas suteiktų teisę jam įteisinti savavališkos statybos padarinius, kadangi savavališkai pastatyti statiniai privalo būti nugriauti. Kadangi priestato statyba vertintina kaip nauja statyba, atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad visas ūkinis pastatas negali būti vertinamas kaip savavališkai pastatytas statinys.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimas naikintinas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaujantis CPK 48 str. 1 d., tais atvejais, kai viena iš teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju. CPK 45 str. 1-2 d. nurodyta, jog nustačius, kad ieškinys pareikštas netinkamo asmens atžvilgiu, ieškovo sutikimu netinkamas atsakovas pakeičiamas tinkamu; ieškovui nesutinkant su atsakovo pakeitimu, byla nagrinėjama iš esmės, tačiau tokiu atveju, remiantis CPK 14 str. 3 d., reiškiamas reikalavimas vertinamas tik ta apimtimi, kuria jis yra susijęs su atsakovu byloje įtrauktu asmeniu. Toks teisinis reglamentavimas, atsižvelgiant į CPK 159 str. įtvirtintą posėdžio pirmininko pareigą rūpintis, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, jog, esant akivaizdžiam materialinių teisių ir pareigų perėmimo faktui, teismas proceso metu šį faktą privalo įvertinti, išsiaiškinti proceso dalyvių nuomonę dėl šio fakto įtakos tolesnei bylos eigai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pradiniu ieškovu byloje buvo Marijampolės apskrities viršininko administracija, byloje pareikšdamas priešieškinį atsakovas jame reikalavimus suformulavo pradinės ieškovės atžvilgiu, tuo tarpu 2010 m. sausio 15 d. protokoline nutartimi teismas išsprendė klausimą tik dėl ieškinį pareiškusio subjekto pakeitimo, neįvertindamas įvykusio materialinių teisių perėmimo fakto įtakos asmeniui, kurio atžvilgiu pareikštas priešieškinys. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog prašymas dėl procesinių teisių perėmimo buvo grindžiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23d. nutarimo Nr. 1787 3.3 p., pagal kurį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos įgaliojama perimti procesines teises ginčuose dėl apskričių viršininkų priimtų sprendimų atliekant statybos valstybinės priežiūros funkcijas, t.y. ginčuose, prie kurių priskirtini nagrinėjamoje byloje pateiktame ieškinyje suformuluoti reikalavimai. Tačiau to paties nutarimo 3.2 p. nurodyta, jog esant ginčams dėl apskričių viršininkų priimtų sprendimų dėl valstybinės žemės sandorių, nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, t.y. ginčams, prie kurių priskirtinas priešieškinyje suformuluotas reikalavimas, valstybei teismuose atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir ginčijamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės visiškai nevertino, nepasisakė dėl proceso dalyvio, kuriam reiškiami priešieškinio reikalavimai, tinkamumo, nesiūlė atsakovui netinkamą asmenį pakeisti tinkamu. Šis procesinių teisės normų pažeidimas vertintinas kaip esminis, todėl, nesant galimybės jį ištaisyti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, sprendimo dalis, kuria atmestas priešieškinio reikalavimas, naikintina, klausimas dėl priešieškinio reikalavimo pagrįstumo grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327, 329 str.).

Pripažinusi pagrįstu apeliacinio skundo argumentą dėl asmens, kurio atžvilgiu atmesti priešieškinio reikalavimai, tinkamumo, teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumento, jog priešieškinio reikalavimą pirmosios instancijos teismas įvertino formaliai, kadangi ši aplinkybė galės būti vertinama klausimą pirmosios instancijos teisme nagrinėjant iš naujo.

Kartu teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog ieškinio reikalavimas dėl tvoros nugriovimo gali būti išspręstas tik prieš tai įvertinus priešieškinio reikalavimo pagrįstumą, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, tvoros pastatymo neteisėtumas ir pagrindas reikalauti ją nugriauti, yra siejami tik su faktine aplinkybe, jog tvora pastatyta svetimame žemės sklype. Kadangi patenkinus priešieškinį ši faktinė aplinkybė būtų paneigta, tokiu atveju išnyktų ir pagrindas reikalavimui dėl tvoros nugriovimo pareikšti. Dėl nurodytų aplinkybių naikintina ir ginčijamo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo nugriauti tvorą, šis reikalavimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinio reikalavimas dėl savavališkai pastatyto ūkinio pastato nugriovimo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovas, neginčydamas statybos neteisėtumo fakto, šio reikalavimo pagrįstumą sieja su priešieškinyje reiškiamu reikalavimu, jo patenkinimo atveju turėsiančiu įtakos žemės sklypo, kuriame buvo vykdomos statybos, nuosavybės teisėms. Kaip matyti iš byloje esančių 2008 m. lapkričio 14 d. savavališkos statybos akto Nr. 11-1, šio statinio statybos neteisėtumas siejamas su dvejomis aplinkybėmis - statinio pastatymu atsakovui nepriklausančiame žemės sklype ir pastatymu be tokiam statiniui būtino projekto. Priešieškinio reikalavimo patenkinimo atveju pirmoji iš dviejų nurodytų aplinkybių išnyktų, reikalavimas dėl statinio nugriovimo galėtų būti grindžiamas tik statybos procedūros, įpareigojančios statytoją turėti statinio projektą, nesilaikymu. Tiek šiuo metu, tiek ir savavališkos statybos akto surašymo metu galiojusiose CK 4.103 str. ir Statybos įstatymo 28 str. redakcijose, kurios ir privalo būti taikomos sprendžiant klausimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, nėra numatyta galimybė po savavališkos statybos fakto nustatymo sutvarkyti statybos darbams atlikti būtiną dokumentaciją, t.y. nenumatyta statytojo teisė statinio projektą parengti po faktinio statinio pastatymo. Toks griežtas teisinis reglamentavimas, pagal kurį atskirų statybą reglamentuojančių procedūrų nesilaikymas lemia privalomą statinio nugriovimą, nesuteikiant galimybės atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, kelia abejonių dėl atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Bylą nagrinėjančio teismo pareigą, kilus abejonių dėl taikytinos normos konstitucingumo, kreiptis į Konstitucinį Teismą, numato CPK 3 str. 3 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-2010 m. yra priėmęs visą eilę teismų pareiškimų dėl aptariamos įstatyminės nuostatos konstitucingumo. Įvertinusi minėtas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog būtinybės nagrinėjamoje byloje įvertinti galiojančio teisinio reglamentavimo konstitucingumą klausimas priklauso nuo bylos dalies dėl priešieškinio reikalavimo pagrįstumo baigties, kadangi, teismui atmetus priešieškinio reikalavimą, kitoks nei statinio nugriovimas neteisėtos statybos svetimame žemės sklype padarinių šalinimas taptų neįmanomu, tuo tarpu priešieškinio patenkinimo atveju, kuomet vieninteliu ūkinio pastato statymo savavališkumą lemiančiu pagrindu liktų statinio projekto nebuvimas, teismui kiltų pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad pastarasis įvertintų galiojančio reglamentavimo konstitucingumą ta apimtimi, kuria nenumatyta statytojo galimybė pašalinti statybos procedūrų trūkumus sutvarkant būtinus dokumentus. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija pagrįstu laiko apeliacinio skundo argumentą, jog ir aptariamo ieškinio reikalavimo pagrįstumas yra susijęs su atsakovo priešieškinyje suformuluotu reikalavimu, todėl ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškinio reikalavimas dėl ūkinio pastato nugriovimo, naikintina, klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p., teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą patenkinti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti.

Bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkė Rūta PalubinskaitėKolegijos teisėjai Gintautas KoriaginasAlgirdas Remeika