- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-02
- Bylos Nr.
- eB2-2926-392/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00427-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Suinteresuotas asmuo
- A. I.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje, sekretorė Rūta Morkūnaitė, dalyvaujant UAB „Nord Pelagic“ bankroto administratoriui Č. G., A. I. atstovui advokatui T. B., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs bankrutavusios UAB „Nord Pelagic“ bankroto administratoriaus Č. G. prašymą dėl UAB „Nord Pelagic“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo A. I.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Bankrutavusios UAB „Nord Pelagic“ bankroto administratorius Č. G. prašo UAB „Nord Pelagic“ bankrotą pripažinti tyčiniu.
Paaiškino, kad įmonės valdymo organai vengė mokėti mokesčius, neteikė viešam registrui finansinės atskaitomybės dokumentų, neperdavė administratoriui turto ir įmonės dokumentų. Bankroto byloje buvo patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos 2.286,71 Eur reikalavimas ir VSDFV Kauno skyriaus 42,02 Eur reikalavimas. Iš viso bendra patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma yra 19.339,26 Eur, todėl akivaizdu, kad įmonė vengė mokėti mokesčius, kadangi beveik 12 proc. kreditorinių reikalavimų sumos sudaro įsiskolinimai valstybinėms institucijoms. UAB „Nord Pelagic“ įsteigta 2012 m. gruodžio 28 d., tačiau paskutinė finansinė atskaitomybė VĮ Registrų centrui pateikta tik už 2013 metus. Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjant bendrovės atskirąjį skundą dėl bankroto bylos iškėlimo taip pat buvo pateiktas bendrovės balansas už 2014 m., pagal kurį įmonė turėjo turto už 2.650.072 Lt (767.513,9 Eur). 2016 m. kovo 29 d. bendrovei buvo iškelta bankroto byla, įmonės valdymo organams nustatytas terminas patekti bankroto administratoriui turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Tačiau nei turtas, nei įmonės dokumentai nebuvo perduoti, todėl nėra galimybės nustatyti įmonės veiklos, jos turto bei sandorių, kuriais buvo išeikvotos bendrovės lėšos. Bendrovės valdymo organai iki bendrovės bankroto neišsaugodami bendrovės turto ir neperduodami jo bankroto administratoriui, vengdami tinkamai vesti bendrovės buhalterinę apskaitą (ko pasėkoje negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros), neišsaugodami ir neperduodami bankroto administratoriui bendrovės apskaitos dokumentų, vengdami tinkamai vykdyti mokestines prievoles, pažeidė pareigas, susijusias su bendrovės valdymu ir kitus teisės aktų reikalavimus. Tokiais veiksmais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia. Į teismą dėl BUAB „Nord Pelagic“ bankroto pripažinimo tyčiniu kreipėsi neturėdamas kitos išeities ir negalėdamas tęsti bankroto procedūros. Net ir po daugkartinių raginimų, jam nebuvo perduoti visi pirminiai dokumentai ir registrai, taip pat įmonės turtas, o iš teismui pateikto 2014 m. balanso duomenų matėsi, kad įmonėje turto buvo už 767.513,9 Eur. Tik po prašymo dėl tyčinio bankroto teisme priėmimo pavyko susiekti su buvusiu bendrovės vadovu, kuris turtą (automobilį) ir dalį dokumentų administratoriui perdavė 2017 rugpjūčio 18 d. Tačiau nebuvo pateiktas įmonės balansas sudarytas bankroto bylos iškėlimo dienos duomenimis. Iš perduotų dokumentų nepavyko nustatyti tikslių duomenų ar įmonė piktybiškai vengė mokėti mokesčius.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo, buvęs įmonės vadovas ir 40 proc. akcijų savininkas A. I. atsiliepimu prašo administratoriaus prašymo dėl UAB „Nord Pelagic“ bankroto pripažinimo tyčiniu netenkinti. Paaiškino, kad įmonėje iki bankroto bylos iškėlimo įmonėje dirbo trys darbuotojai. 2012 m. įmonės apyvarta buvo 10.000 Eur, 2013 m. – 500.000 Eur. Nuo darbo užmokesčio keturis metus buvo skaičiuojami ir mokami socialinio draudimo bei gyventojų pajamų mokesčiai. Įsiskolinimas VSDFV sudaro tik 42,02 Eur, todėl valstybinio socialinio draudimo įmokos nebuvo nemokamos sistemingai. Nuo gautų pajamų turi būti mokamas 21 proc. dydžio PVM, kuris nuo 500.000 Eur sudarytų 105.000 Eur. VMI pareiškė tik 2.286,71 Eur reikalavimas, kuris sudaro 1,9 proc. nuo galimų priskaičiuotų mokesčių sumos. Todėl administratorius neįrodė, kad įmonė vengė mokėti mokesčius. Bankroto administratoriui buvo perduoti visi pirminiai dokumentai ir registrai, taip pat įmonės turtas. Finansinių ataskaitų rinkinio už 2014 m. nepateikimas VĮ Registrų centrui niekaip neapribojo administratoriui galimybės nustatyti įmonės veiklos rodiklių. Be to, byloje turi būti įrodyta ne tik tai, kad perduoti ne visi buhalterinės apskaitos dokumentai, bet ir priežastinis ryšys – kad dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Bankroto administratorius, gindamas kreditorių interesus, neišnaudojo galimybės spręsti buvusio įmones administracijos vadovo turtinę atsakomybę civilinio proceso tvarka. Administratorius taip pat neįvertino, kad kreditoriniai reikalavimai sudaro tik 3,8 proc. nuo įmonės bendros apyvartos. Toks sąlyginai nedidelis lėšų trukumas negali būti traktuojamas turto iššvaistymu, o priešingai, 3,8 proc. neįvykdytų įsipareigojimų dydis atitinka įprastos verslo rizikos dydį. Realizavus perduotą turtą įmonė galės dalinai atsiskaityti su kreditoriais. Teismui administratorius nurodė, kad bendrovės balanse apskaitytas turtas iš viso sudaro 767.513,90 Eur. Tačiau buvęs vadovas pirmą kartą apie atitinkamo balanso buvimą buvo informuotas atskirąjį skundą pasirašančio advokato. A. I. šio dokumento nesudarinėjo ir nepasirašinėjo (balanse ir pelno nuostolių ataskaitoje yra suklastotas apelianto parašas) ir prašo teismo juo nesivadovauti, o, kilus abejonių dėl atitinkamo parašo autentiškumo, – skirti rašysenos ekspertizę, siekiant nustatyti aplinkybę, ar atitinkamą dokumentą pasirašė apeliantas. Vadovas buvo pateikęs bankroto administratoriui bendrovės 2014 m. gruodžio 31 d. balansą. Administratoriui taip pat buvo pateiktos pareiškėjo su akcininkais sudarytos paskolos sutartys, pareiškėjo banko sąskaitos išrašai, paskolų sutartys, patvirtinančios atitinkamas aplinkybes. Visą bendrovės turtą iš esmės sudaro administratoriui jau perduotas automobilis, jokio kito turto, esančio ar turinčio būti bendrovės vadovo žinioje, suinteresuotas asmuo neturi. Bendrovės akcininkai paskolintų bei negrąžintų lėšų nereikalavo ir laikė jas įnašu į bendrovės veiklą, todėl, net esant dideliems įsiskolinimams bendrovės akcininkams, pasikeitus situacijai rinkoje, bendrovė būtų galėjusi sėkmingai atnaujinti veiklos vykdymą. Teiginiai apie didelės vertės turto neperdavimą yra visiškai nepagrįsti. Delsimas inicijuoti bankroto bylą bendrovei galėtų suponuoti atsakomybės taikymą pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, tačiau atitinkamas delsimas šiuo atveju nėra tyčinio bankroto požymis. Bendrovės bankrotą lėmė ne vadovybės veiksmai, o verslo nesėkmė dėl pasirinktos produkcijos bei jos rinkos specifikos – Rusijos Federacijos pritaikytos sankcijos mėsos produkcijai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
UAB „Nord Pelagic“ įsteigta 2012 m. gruodžio 28 d., bendrovės vadovu nuo 2013 m. vasario 5 d. iki 2016 m. birželio 1 d. buvo A. I.. Bendrovės įstatinis kapitalas – 2896,2 Eur, pagrindinė įmonės veikla – paslaugos, gamyba, prekyba, kita komercinė ūkinė veikla. Bendrovė paskutinį kartą finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui pateikė už 2013 m., kuriais bendrovės turto vertė siekė 372.524 Eur, iš jo ilgalaikio turto vertė sudarė 45.139,3 Eur, trumpalaikio – 327.384 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 370.355 Eur, įmonė patyrė 615 Eur nuostolį. Bankroto byla UAB „Nord Pelagic“ buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartimi. Bankroto administratoriumi paskirtas Č. G.. Įmonės valdymo organams nustatytas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. UAB „Nord Pelagic“ atskiruoju skundu apskundė nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, argumentuodama, kad yra moki bei savo argumentams pagrįsti pateikė 2014 m. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą. Remiantis minėtais dokumentais, kurie Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikti (CK 2.66 str. 4 d.), 2014 metais įmonės turtą sudarė 767.513,9 Eur, iš jų ilgalaikis turtas – 109.015 Eur, trumpalaikis – 657.508 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 175.424 Eur, po vienerių – 546.894 Eur, įmonė gavo 43.022 Eur pelno (t. I, b. l. 91-92). Nagrinėjant tyčinio bankroto klausimą A. I. pateikė teismui kitą 2014 m. gruodžio 31 d. balansą. Pateiktame balanse bendrovės ilgalaikį turtą sudaro materialusis turtas 21.928 Eur sumai bei kitas ilgalaikis turtas 468 Eur sumai. Turto vertė iš viso sudaro 25.586 Eur. Kartu su skundu dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktu balansu tretysis asmuo prašo nesivadovauti, nurodo, jog jis jo nepasirašė.
Bankroto administratorius UAB „Nord Pelagic“ bankrotą prašo pripažinti tyčiniu todėl, kad bendrovės valdymo organai (konkrečiai A. I.) netinkamai vedė bendrovės buhalterinę apskaitą, neteikė viešam registrui finansinės atskaitomybės dokumentų, nesudarė balanso nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai, neperdavė visų įmonės dokumentų. Su šiais administratoriaus argumentais sutiktina.
Pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 12 d. tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 2 d. 1 - 5 p. įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai, esant bent vienam iš kurių, jeigu dėl to kilo bankrotas, teismas bankrotą pripažįsta tyčiniu: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad buvęs įmonės vadovas administratoriui perdavė tik dalį įmonės turto – automobilį ir kavos aparatą, taip pat sumokėjo 750 Eur įmonei. Iš fragmentiškų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų administratorius negali nustatyti įmonės veiklos ir pagrįsti turto sumažėjimo. 2013 metais bendrovės turto vertė siekė 372.524 Eur, iš jo ilgalaikio turto vertė sudarė 45.139,3 Eur, trumpalaikio – 327.384 Eur. A. I. pateikė 2014 m. gruodžio 31 d. balansą. Pateiktame balanse bendrovės ilgalaikį turtą sudaro materialusis turtas 21 928 Eur sumai bei kitas ilgalaikis turtas 468 Eur sumai. Turto vertė iš viso sudaro 25.586 Eur. Buvęs vadovas niekaip nepagrindė tokio turto sumažėjimo. Be to, buvę valdymo organai neįvykdė ĮBĮ 9 str.1 d. nustatytos pareigos pateikti teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose būtų nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai ir kt.
Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (BAĮ) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti pirminės apskaitos dokumentais, o apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Pagal minėto įstatymo 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. BAĮ 21 straipsnyje nurodyta, kad už apskaitos organizavimą pagal įstatymo reikalavimus, o taip pat už apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Tačiau jis buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojo ir turto sumažėjimo iki 25.586 eurų, jei tikėti jo pateiktu balansu, nepagrindė arba neperdavė administratoriui įmonės turto 767.513,9 eurų sumai, jei tikėti su skundu dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktu balansu, arba 372.524 Eur eurų sumai, jei remtis paskutiniu 2013 metais registrų centrui pateiktu balansu, kurio buvęs įmonės vadovas neginčija.
Suinteresuoto asmens pozicija, kad teismas pats turi inicijuoti įmonės dokumentų paiešką pas buvusį įmonės vadybininką R. E., ar pas skundą dėl bankroto bylos iškėlimo ruošusią įmonę vertintina kritiškai, nes už įmonės dokumentų išsaugojimą yra atsakingas vadovas, kuris beje, atsiliepime į nagrinėjamą pareiškimą nurodė, kad bankroto administratoriui buvo perduoti visi pirminiai dokumentai ir registrai, taip pat įmonės turtas, o jei kokie nors dokumentai administratoriui neperduoti, jis tai turi įrodyti. Be to šią bylą nagrinėjant iš naujo suinteresuoto asmens atstovas reikalavo ir įsipareigojo, susipažinęs su administratoriui perduotais dokumentais, teikti teismui papildomus įrodymus bei paaiškinimus, balansą. Tuo tikslu buvo atidėtas teismo posėdis, tačiau nei pats suinteresuotas asmuo, nei jo atstovas, per teismo suteiktą trijų mėnesių terminą pas administratorių susipažinti su dokumentais net nebuvo nuvykęs (A. I. tik sumokėjo į įmonės kasą 752 Eur).
Iš to darytina išvada, kad UAB „Nord Pelagic“ bankrotas yra tyčinis, nes įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos bei teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir netinkamai (paslėpti įmonės apskaitos dokumentai, aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita, įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, drastiško jos turto sumažėjimo priežasčių. Tarp nurodytų tyčinių neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir teisinių padarinių (nemokumo būklės) yra akivaizdus priežastinis ryšys (sąsajumas), t. y. dėl išvardintų veikų neįmanoma patenkinti kreditorinių reikalavimų, nes negalima rasti įmonės turto.
ĮBĮ 20 str. 6 d. numato, jog teismas įsiteisėjusią nutartį dėl tyčinio bankroto pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, todėl tik ikiteisminio tyrimo pareigūnams suinteresuotų asmenų veikloje nustačius nusikalstamos veikos požymių, bus sprendžiamas šių asmenų atsakomybės klausimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, teismas
nutaria:
Pripažinti UAB „Nord Pelagic“ (j. a. k. 302942363) bankrotą tyčiniu.
Įpareigoti bankroto administratorių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos arba nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos, jeigu šie dokumentai perduoti po nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos, patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.
Įsiteisėjusią teismo nutartį ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai.
Įpareigoti bankroto administratorių per 3 dienas informuoti įmonės kreditorius apie priimtą nutartį.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.