Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius, sekretoriaujant Ingridai Gudaitienei, dalyvaujant prokurorei A. A., kaltinamajam T. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 11 klasių išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre, gyv. (duomenys neskelbtini). teistas 2015-07-16 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos 259 str. 2 d. - 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, kaltinamas pagal LR BK 182str. 1d.,

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

T. K. apgaulės būdu savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: veikdamas bendrai su nenustatytais asmenimis, siekiant apgaule įgyti svetimą turtą - pinigus, nenustatytam asmeniui, tiksliai nenustatytu metu bei laiku, tačiau ne vėliau kaip 2015-07-28, tiksliai nenustatytoje vietoje, pasinaudojus internetiniu tinklalapiu www.autogidas.lt ir patalpinus jame skelbimą apie tariamai parduodamą automobilį Peugeot 307 I Hdi, kurio kainą nurodė 1500 eurų, A. G. susitarus su ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu asmeniu, kurio mobilaus ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) , kuris buvo nurodytas skelbime, ir 2015-07-28 pervedus mokėjimo nurodymu Nr. 134, 500 eurų į T. K. priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, kaip avansą už perkamą automobilį, T. K. veikdamas bendrai su nenustatytais asmenimis automobilio Peugeot 307 I Hdi nukentėjusiajam A. G. neperdavė, kadangi automobilio neturėjo ir neketino jo parduoti, o pinigus - 500 eurų T. K. nenustatyto asmens nurodymu iš savo banko sąskaitos 2015-07-28, per du kartus (dalimis 400 eurų ir 100 eurų) nuėmė bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriuos vėliau perdavė nenustatytam asmeniui, savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – A. G. priklausančius pinigus, padarė nukentėjusiajam 500 eurų turtinę žalą.

Perskaičius kaltinamąjį aktą T. K. pareiškė, kad prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Apklaustas įrodymų tyrimo metu parodė, kad įvykių laikotarpyje būnant Marijampolės AVPK areštinėje, kažkas pradėjo belsti į sieną, pamatė ir pasiėmė raštelį, kuriame buvo siūloma užsidirbti. Paklausė koks darbas. Liepė užrašyti telefono numerį, numerį perdavė. Po kurio laiko būnant laisvėje po skambučio susitiko su nepažįstamu vyriškiu. Šis pasakė, kad į sąskaitą perves pinigus ir už tai gaus 10 procentų nuo sumos. Sutiko su pasiūlymu. Po kiek laiko vyriškis vėl paskambino ir liepė iš sąskaitos paimti pinigus. Pinigus paėmė per 2 kartus. Pirmą kartą 670 eurų, vėliau apytikriai po dviejų savaičių 500 eurų. Pinigus perdavė nepažįstamam asmeniui, sau pasiliko 10 procentų nuo sumos.. Kai antrą kartą nuėmė 500 eurų, suprato, kad daro kažką negerai. Vyras aiškino, kad sau negali persivesti pinigų, nes juos atims antstoliai. Jo telefono numerio neturėjo, numerio neišsisaugojo. Suprato, kad elgesi neteisėtai po antro pinigų nuėmimo. Vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d perskaičius parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kad nesigilino iš kieno sąskaitos pervesti pinigai, suprato, kad pinigai įgyti sukčiavimo būdu (b.l. 108), patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu parodė teisingai.

Motyvuojamoji dalis

Byloje vadovaujantis BPK 273 str. atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltė ir faktinės aplinkybės taip pat įrodytos: Nukentėjusio A. G. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2015-07-28 interneto svetainėje www.autogidas.lt apie 18.00 val. pastebėjo skelbimą, kad Pakruojyje yra parduodamas automobilis “Peugeot 307 I Hdi”, 2004 metų, kurio kaina buvo nurodyta 1500 eurų. Kadangi tokio automobilio jis labai norėjo, tokio ieškojo, jį tenkino kaina, tada jis susiekė su pardavėju, telefonu (duomenys neskelbtini) , kuris buvo nurodytas skelbime. Susisiekus su pardavėju vyru jie plačiau pabendravo apie automobilį, o pasiteiravus, kada automobilį galima apžiūrėti, jam buvo nurodyta, kad automobilis šiuo metu yra Vokietijoje ir Lietuvoje bus tik liepos 31 dieną, t.y. penktadienį apie 14.00 val. Po to jis vėl paskambino automobilio pardavėjui, kuris pasiteiravo ar jis tikrai galutinai nusprendė pirkti automobilį, nes jei taip, jam reikės pervesti 500 eurų užstatą už automobilį ir tada skelbimas bus pašalintas, kad kiti asmenys jau daugiau dėl šio automobilio nesikreiptų. Jis sutiko pervesti 500 eurų ir jam buvo atsiųsta gavėjo T. K. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) bei elektroninis paštas bavarijosautomobiliai@gmail.com, kur jis turėjo persiųsti banko pavedimo išrašą. Tada jis iš savo banko sąskaitos persiuntė T. K. 500 eurų užstatą, išsisaugojo banko pavedimo išrašo kopiją ir persiuntė ją nurodytu elektroniniu paštu. Po keleto minučių jis vėl susisiekė su pardavėju, kuris jam nurodė, kad gavo laišką ir pasakė, kad skelbimas bus šiandien išimtas. Kaip skelbimas buvo pašalintas jis vėl paskambino ir nurodė, kad skelbimo jau nėra bei sutarė, kad susiskambins 2015-07-30. 2015-07-31, apie 10.26 val. jam paskambino pardavėjas ir pasakė, kad Panevėžio rajone, aikštelėje netoli susikirtimo su Upytės keliu, laikotarpyje nuo 13.30 val. iki 14 val. turi atvykti tralas. Kaip jo asmuo nuvyko į nurodytą vietą, jis skambino pardavėjui, tačiau į skambučius niekas neatsakė, o paskui telefonas buvo atjungtas. 2015-08-01 pardavėjo telefonas buvo įjungtas, tačiau į skambučius niekas neatsiliepė. Jis pardavėjui nusiuntė SMS žinutę, kurioje parašė, kad kreipsis į policiją ir rašys pareiškimą, į SMS žinutę jam buvo atsakyta SMS žinute su nerišliu tekstu. Dar kelis kartus bandė skambinti, tačiau niekas neatsiliepė. Dėl įvykio patyrė 500 eurų turtinę žalą (b.l. 11).

2015-08-03 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad A. G. pateikė DNB banko sąskaitos operacijų ataskaitą, elektroninį laišką ir automobilio pardavimo skelbimą iš www.autogidas.lt. (b.l. 13-14).

2015-08-03 DNB banko sąskaitos atidarytos A. G. vardu išraše užfiksuota, kad 2015-07-28 A. G. perveda 500 eurų, kaip avansą už Peugeot 307 į T. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 15).

Skelbimo kopija nustatyta informacija apie automobilį Peugeot 307 I Hdi kuri buvo paskelbta tinklapyje www.autogidas.lt ( b.l. 17).

2015-08-04 pažyma dėl IMSI kontrolės ir priklausomybės nustatymo užfiksuota, kad mobilaus ryšio telefonas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) yra išankstinio mokėjimo kortelė ir laikotarpiu nuo 2015-06-01 iki 2015-08-04 buvo įdėta į mobilaus ryšio telefonus, kiurių IMEI (duomenys neskelbtini) (b.l. 33-34).

2015-08-18 tarnybiniame pranešime dėl išklotinės analizės užfiksuota A. G. bendravimo dažnumas su asmeniu, kuris naudojosi mobilaus ryšio telefonu Nr. 867405137 (b.l. 38).

2015-08-27 DNB banko sąskaitos atidarytos T. K. vardu išraše užfiksuota, kad 2015-07-28 A. G. perveda 500 eurų, kaip avansą už Peugeot 307, o pinigai 2015-07-28 dalimis 400 eurų ir 100 eurų nuimami bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini). Bankomato Nr. SEB (duomenys neskelbtini) (b.l. 44).

2015-10-20 tarnybiniame pranešime dėl išklotinių analizės užfiksuota, kad T. K. nusikalstamos veikos metu nurodymus davė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytas asmuo, kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini) (b.l. 56-58).

IMSI kontrolė, kurioje užfiksuota, kad mobilaus ryšio telefonas, kurio Nr(duomenys neskelbtini) yra išankstinio mokėjimo kortelė ir laikotarpiu nuo 2015-07-27 iki 2015-07-31 buvo įdėta į mobilaus ryšio telefoną, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (b.l. 61).

Kaltinamasis T. K. parodydamas pripažino faktines aplinkybes dėl savo veiksmų, pripažino ir subjektyvaus požymio, kaltės buvimą, veiksmuose.

Aukščiau išdėstytų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis suprato, kokiu tikslu reikalinga jo sąskaita bei, kad į ją bus pervedami neteisėtai įgyti pinigai, suprato, kad jo veiksmai buvo būtina sąlyga apgaule įgyjant svetimus pinigus.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Tai iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia, savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje. Byloje asmenys, su kuriais veikė kaltinamasis nenustatyti, tačiau apie jų pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, susitarimą su kaltinamuoju bei tyčios turinį teismas gali spręsti iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos. Iš byloje surinktų duomenų seka, kad tai buvo asmuo, kuris buvo sulaikytas Marijampolės AVPK areštinėje, remiantis kaltinamojo apibūdinimu, jau sulaukęs amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė nekyla abejonės, kad ir pakaltinamas. Byloje neabejotinai nustatyta, kad kaltinamojo veiksmai, kuriais jis prisidėjo prie nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d., objektyviosios pusės požymių įgyvendinimo pasireiškė tuo, kad jis leido pasinaudoti jo banko sąskaita pinigams pervesti ir paimti, išgrynindamas, realiai įgijo apgaulės būdu gautus pinigus savo ir kitų asmenų naudai. Apgaulė pasireiškė melagingos informacijos apie parduodamą automobilį skelbimu.

Nurodytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis T. K. suprato, jog veikdamas bendrai su įrodymų tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pasiskirsčius vaidmenimis, kiekvienam atliekant jam priskirtą vaidmenį, panaudodamas apgaulę užvaldo svetimus pinigus. Visi bendrininkai atsako už bendrą nusikalstamą veiką, nors jie atliko tik dalį objektyviosios pusės požymių. Kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, atitinka numatytos LR BK 182 str. 1d. požymius.

Nukentėjęs A. G. prašo priteisti iš kaltinamojo 500 eurų turtinės žalos atlyginimą už pervestus avansu pinigus ir 725 eurus neturtinei žalai atlyginti ( t.1, b. l. 137 ). Paaiškindamas neturtinę žalą grindžia tuo, kad dėl įvykdyto sukčiavimo patyrė išgyvenimus, jog prarado turtą, pašlijo santykiai šeimoje, turėjo nepatogumų vykdamas didelį atstumą į nurodytą vietą dėl automobilio įgijimo. Kaltinamasis pripažino padaręs žalą paaiškino, kad neturi pakankamai lėšų žalai atlyginti. Aptartais įrodymais ir motyvais dėl kaltinamojo kaltės teismas sprendė, kad kaltinamojo T. K. veiksmais apgaule įgyjant nukentėjusio turtą- 500 eurų kaip avansą už tariamai parduodamą automobilį, nukentėjusiajam buvo padaryta atitinkama turtinė žala, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo civilinio ieškovo naudai ( LR BPK 109 str. CK 6.263 str. ). Be to kiekvienas asmuo, turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos. Neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis T. K. tyčinį nusikaltimą nukentėjusio atžvilgiu. Atsižvelgiant į nustatytas faktines veikos aplinkybes, teismas sprendžia, kad nukentėjęs patyrė išgyvenimus, nepatogumus dėl tokio kaltinamojo poelgio ir prarasto turto. Visa tai vertinama kaip neturtinė žala. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir į tai, kad buvo padarytas nusikaltimas nuosavybei, kaip mažesnei vertybei nei gyvybė ir sveikata, be to įvertintinas ir padarytos turtinės žalos dydis, tai, kad T. K. nebuvo veikos sumanytojas ir pagrindinis vykdytojas. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad nukentėjusio prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra per didelė, ne visiškai atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, ieškinys mažintinas, priteistina 200 eurų neturtinei žalai atlyginti. ( CK. 6.250 str.2d., BPK 109 str.).

T. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą, įvertinęs vaidmenį bei dalyvavimo bendroje veikoje laipsnį, teismas nepripažįsta atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje.

T. K. nusikaltimą padarė dėl nusikaltimų būdamas neteistas, tačiau jo atžvilgiu 2015 07 16 priimtas nuosprendis dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo, administracine tvarka metų bėgyje nebaustas, charakterizuojamas teigiamai. Vadovaujantis LR BK 54str., 55str., 61str. numatytais bausmių skyrimo pagrindais, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą alternatyvią laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatomas mažesnis kaip BK 48str. numatytas bausmės vidurkis, paskiriant įpareigojimus atlyginti dalį turtinės žalos bei dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 303-305,307, 308str.1d., teismas

nusprendė:

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 182str.1d. ir nuteisti jį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės terminu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, per 5(penkis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiam A. G. dalį turtinės žalos- 200 eurų.

Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. K. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės terminu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, per 5(penkis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiam A. G. dalį turtinės žalos- 200 eurų.

Civilinio ieškovo A. G. (gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) pareikštą ieškinį tenkinti dalinai, priteisti jo naudai iš T. K. 500 eurų turtinės žalos, ir 200 eurų neturtinės žalos likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.