Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Astra Karpytė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime 2024 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 9 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu 10 metų.

Nuteistasis R. B. paskirtą bausmę šiuo metu atlieka Šiaulių kalėjimo Šiaulių pusiaukelės namuose.

Bausmės pradžia – 2017 m. birželio 12 d., bausmės pabaiga – 2027 m. gegužės 12 d., galimo lygtinio paleidimo taikymo data (atlikus ½ bausmės) – 2022 m. gegužės 12 d.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnis numato, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 83 straipsnyje numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenims lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikytinas.

Nagrinėjamu atveju nuteistojo R. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos taikymui svarstytinas BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymas. BVK 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo, nuteistojo R. B. atžvilgiu nėra nustatyta. Pažymėtina, jog iš BVK 82 straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi sudaryti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti asmens atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą.

Skundžiamu nutarimu Komisija, nustačiusi nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančius kriminogeninius veiksnius, t. y. nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai; pasekmių suvokimo stoka, taip pat nustačiusi, jog asmuo bausmės atlikimo laikotarpiu 11 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles, iš jų 9 kartus baustas drausme tvarka, ir, nors stebimi teigiami R. B. elgesio pokyčiai, padarė išvadą, kad nuteistasis dar nėra pakankamai pasirengęs lygtiniam paleidimui ir nėra garantijų, kad nenusikals, todėl nutarė nuteistajam R. B. lygtinio paleidimo netaikyti.

Įvertinus nuteistojo skunde nurodytas faktines aplinkybes, skundžiamo nutarimo turinį bei asmens bylos medžiagą, teismui abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais nekyla: nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atliktą 2024 m. birželio 6 d., yra žema (2018 m. kovo 13 d. pirminiu vertinimu nustatyta vidutinė rizika), nuteistasis laisvės atėmimo bausmę nuo 2023 m. spalio 4 d. atlieka Šiaulių kalėjimo Šiaulių pusiaukelės namuose, dirba, dalyvauja organizuojamose pozityvaus užimtumo priemonėse. Nors 11 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles, iš jų 9 kartus baustas drausmine tvarka, per bausmės atlikimo laikotarpį 16 kartų buvo skatintas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad jis koreguoja savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui, nepakanka. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos turi būti vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

Teismas sutinka su Komisijos nustatytais nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančiais kriminogeniniais veiksniais – nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai; pasekmių suvokimo stoka. Taip pat svarbi ir nuteistojo kriminalinė istorija, kadangi nuteistasis R. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Nuteistasis R. B. anksčiau teistas 4 kartus, asmuo į nusikalstamą elgesį linkęs nuo pat jauno amžiaus, būdamas 18 metų, R. B. buvo pirmą kartą teisiamas už vagystę ir nepilnamečio įtraukimą į nusikalstamą veiką. Pastarasis taip pat yra teistas už chuliganizmą, vagystes, disponavimą narkotinėmis medžiagomis, nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokio pobūdžio nusikalstamos veikos atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Pažymėtina, jog nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi.

Abejonių dėl sėkmingos nuteistojo probacijos kelia ir tai, jog ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis ir toliau vykdė nusikalstamas veikas. Be to, laisvės atėmimo bausmę R. B. atlieka ne pirmą kartą, o byloje esantys duomenys patvirtina, jog už ankstesnius teistumus atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis padarė naują nusikalstamą veiką, kas iš esmės leidžia pagrįstai manyti, jog skiriamos, atidėtos ir atliktos laisvės atėmimo bausmės įtakos R. B. elgesiui nepadarė, jis ir toliau negebėjo koreguoti bei tinkama linkme nukreipti savo elgesio, o nusikalstamos veikos tik sunkėjo, t. y. įvykdė naują labai sunkų nusikaltimą, už kurį šiuo metu ir atlieka bausmę.

Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, turi būti atsižvelgiama ir į neatliktos bausmės dalį. Teismo vertinimu, likusioji R. B. neatlikta bausmės dalis už jam inkriminuoto labai sunkaus nusikaltimo padarymą, vis dar yra pakankamai didelė (bausmės pabaiga – 2027 m. gegužės 12 d.), todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis būtent laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atkreiptinas dėmesys, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Lygtinis paleidimas taikomas nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Nagrinėtinu atveju teismas nenustatė, jog R. B. jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Teismo vertinimu, nuteistasis turi dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jog įgytų teismo pasitikėjimą ir suponuotų neabejotiną išvadą lygtinio paleidimo sprendimui.

Sutiktina su nuteistojo R. B. skunde nurodyta aplinkybe, jog jis vykdo Komisijos rekomendacijas, toliau dalyvauja organizuojamose resocializacijos priemonėse bei pozityvaus užimtumo programose, dirba, kas neabejotinai padėjo pastiprinti nuteistojo motyvaciją keistis ir valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau iš teismui pateiktų asmens bylos duomenų, matyti, kad nuteistasis ne visada gebėjo prisitaikyti prie esamų reikalavimų, ir nors šiuo metu deda pastangas koreguoti savo elgesį ir siekti tikslų teisėtais būdais, tačiau to neužtenka, kad teismas galėtų padaryti pagrįstą išvadą, jog asmens pažanga yra pakankamai akivaizdi ir įtikinanti bei sudaro pagrindą taikyti lygtinį paleidimą. Be to, iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. birželio 7 d. socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog R. B., nors šiuo metu ir turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams, tačiau turi savo nuomonę apie nusistovėjusias vidaus tvarkos taisykles bei darbuotojų elgesį tam tikrose situacijose.

Vertinant nusikalstamo elgesio rizikos rezultatus, pažymėtina tai, jog tik 2023-12-08 nuteistajam buvo nustatyta žema rizika pagal OASys metodiką. 2018-03-13 nuteistojo rizika buvo vidutinė, šiuo metu fiksuojamas akivaizdus rizikos mažėjimas. Tačiau vis tik pastebėtina, jog R. B. bausmę atlieka nuo 2017-06-12, t. y. šiek tiek daugiau nei 7 metus, ir tik praėjus daugiau nei 6 metams asmuo pradėjo kritiškiau vertinti savo elgesį dėl ko rizika pradėjo mažėti, o 2023-12-08 jam buvo nustatyta žema rizika pagal OASys. Todėl darytina išvada, kad asmuo pradėjo daryti pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, ir jo požiūris į probacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi pradėjo keistis praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo bausmės pradžios. Teismo vertinimu, nors asmeniui šiuo metu ir yra nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, tačiau įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su asmens asmenybe, elgesiu bausmės atlikimo metu, jo požiūrį, bei nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo tendenciją, daro išvadą jog ši aplinkybė šiuo metu negali būti vertinama, kaip pagrindas taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam. Byloje nebuvo nustatyta užtektinai duomenų, leidžiančių teismui teigti, jog probacijos tikslai bus pasiekti asmeniui taikius lygtinį paleidimą ir asmens integravimasis į visuomenę bus tikrai sėkmingas. Pažymėtina ir tai, jog šiuo metu asmuo laisvės atėmimo bausmę atlieka pusiaukelės namuose, kurie teismo vertinimu yra tinkama vieta asmeniui įtvirtinti pasikeitusį elgesį ir užtvirtinti nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nuteistasis R. B. vis dar neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau jis turi galimybes ją mažinti, orientuodamasis į savo kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, ir toliau vykdydamas Komisijos rekomendacijas.

Skundo argumentas, jog teismų praktikoje būna atvejų, kai lygtinis paleidimas taikomas asmenims, kuriems likęs bausmės laikas būna žymiai ilgesnis, t. y. 5 m. 6 mėn., laikytinas nepagrįstu. Teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, jog lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleidus iš pataisos įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Be to, asmens resocializacijos ir integracijos į visuomenę tikslai pasiekiami taikant lygtinio paleidimo institutą tik tada, kai šį institutą leidžia taikyti nustatytos aplinkybės, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog, nors nuteistajam R. B. ir yra nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, tačiau išdėstytos aplinkybės neleidžia spręsti, kad nuteistasis R. B. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl nuteistojo skundas netenkintinas, konstatuotina, jog skundžiamas Komisijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 364 straipsniais,

nutaria:

Nuteistojo R. B. skundo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.