Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant Joanai Runelienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. K. ir V. K. (V. K.) ieškinį atsakovams D. E. ir bankrutuojančiai mažajai bendrijai „Statminija“ dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

11. Bylos nagrinėjimo metu iš ieškovų atstovo paaiškinimo, pateiktos rašytinės medžiagos nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio mėn. tarp ieškovų K. K., V. K. bei atsakovo D. E., kuris, kaip ieškovai vėliau sužinojo, taip pat buvo ir MB „Statminija“ vadovas, buvo sudarytas susitarimas dėl negyvenamosios paskirties statinio – sodo namo statybos. Rašytinė statybos rangos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau susitarimą dėl statybos darbų atlikimo bei esminių sąlygų – darbų apimties, medžiagų, iš kurių bus atliekama statyba, darbų atlikimo termino, kainos už statybines medžiagas ir atskirai už darbus patvirtina ieškovo V. K. bei D. E. susirašinėjimas elektroniniu paštu. Šalys susitarė, jog atsakovas D. E. per 30 darbo dienų terminą pastatys ieškovams visos apdailos sodo namą, adresu (duomenys neskelbtini), pagal atsakovui įteiktus eskizinius statinio brėžinius su matmenimis už bendrą 16 360,45 Eur kainą. Po susitarimo sudarymo 2017-08-29 ieškovas V. K. atsakovo nurodymu pervedė į D. E. banko sąskaitą 3000 Eur avansą. Ieškovas teigia, kad statybos darbus atsakovas pažadėjo pradėti po poros dienų, 2017-08-31.

12. CK 6.681 str. 1 d. numatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 str. 1 d.). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis (CK 6.694 str. 4 d.).

13. Jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 str. 4 d.).

14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010)

15. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, ieškovas turi įrodyti, kad rangovas įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CPK 178 straipsnis).

16. Nagrinėjamos bylos duomenimis, ginčo šalys nesudarė rašytinės statybos rangos sutarties.

17. Byloje nesant rašytinės vartojimo rangos sutarties, šalių susitarimo dėl statybos darbų kainos turinys nustatomas pagal šalių paaiškinimus, byloje esančius netiesioginius rašytinius įrodymus.

18. Iš ieškovo pateiktų įrodymų nustatyta, kad tarp ginčo šalių buvo susitarimas dėl statybos darbų atlikimo bei esminių sąlygų – darbų apimties, medžiagų, iš kurių bus atliekama statyba, darbų atlikimo termino, kainos už statybines medžiagas. Šalys susitarė, jog atsakovas D. E. per 30 darbo dienų terminą pastatys ieškovams visos apdailos sodo namą, adresu (duomenys neskelbtini), pagal atsakovui įteiktus eskizinius statinio brėžinius su matmenimis už bendrą 16 360,45 Eur kainą. Ieškovas pateikė įrodymus, kad laikotarpiu nuo 2017-08-29 iki 2018-01- 15 į D. E. bei MB „Statminija“ banko sąskaitas buvo pervesta 9500 Eur. Pagal atsakovo D. E. ieškovui elektroniniu paštu persiųstą sodo namo-garažo sąmatą V. K. apskaičiavo, kad atsakovas atliko statybos darbų (įskaitant statybinių medžiagų kainą) už 1023 Eur sumą.

19. Sutartinių statybos rangos teisinių santykių tarp ginčo šalių susiklostymą patvirtina ieškovų ir atsakovo tarpusavio susirašinėjimas bei tai, jog sodo namą pagal ieškovų atsakovui pateiktus projektinius sprendinius ieškovams priklausančiame žemės sklype atsakovas pats bei pasitelkdamas kitus asmenis statė, o ieškovai pagal atsakovo pareikalavimą vykdė dalinius atsiskaitymus.

20. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.162 straipsnio 2 dalį, sutartis galioja, jeigu šalys sutaria dėl visų esminių sutarties sąlygų. Lietuvos Respublikos CK 6.159 straipsnyje nurodoma, kad sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, įstatymų nustatytais atvejais ir sutarties forma. Šiuo atveju įstatymas šalims nenustatė privalomos rašytinės statybos rangos sutarties formos, ieškovai ir atsakovas susitarė dėl esminių statybos rangos sutarties sąlygų: dėl konkrečių statybos darbų, jų kainos bei terminų šiems darbams atlikti, šalims buvo žinoma konkreti statybos darbų atlikimo vieta, atsakovas buvo supažindintas su sodo namo supaprastintu projektu, todėl, remiantis šiais rašytiniais įrodymais bei atsakovo konkliudentiniais veiksmais ir šalims faktiškai pradėjus vykdyti Sutartį, pripažintina, kad sutartis tarp šalių buvo sudaryta ir atsakovui kyla įstatyme nustatytos rangovo pareigos.

21. Rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu (CK 6.650 str. 1 d.). Jeigu rangovas sutarčiai įvykdyti pasitelkė subrangovus pažeisdamas įstatymų ar sutarties nustatytas taisykles, jis atsako užsakovui už nuostolius, kuriuos padarė vykdydami sutartį subrangovai (CK 6.650 str. 2 d.). Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.650 str. 3 d.). Jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu (CK 6.650 str. 4 d.).

22. Kadangi patys ieškovai nurodo, jog sutartis buvo sudaryta su atsakovu D. E., todėl darytina išvada, jog šis asmuo tapo darbų rangovu. Kad šis asmuo buvo užsakovų (ieškovų) rangovas, pripažįsta ir patys ieškovai ieškinyje. Ieškovų nurodomos aplinkybės dėl atsakovų solidariosios atsakomybės: kaip ieškovai supranta, atsakovas D. E. faktiškai statybos darbus vykdė pasitelkdamas ir MB „Statminija“ darbuotojus, įskaitant ir patį D. E., sutarto atlyginimo už darbus dalis taip pat buvo pervesta abiem atsakovams, D. E. bei MB „Statminija“ atsakomybė dėl nuostolių ieškovams atlyginimo turėtų būti pripažįstama solidariąja, tačiau tai teisiškai nepagrįsta, todėl visos pretenzijos dėl neatliktų ar nekokybiškai atliktų darbų turi būti reiškiami generaliniam rangovui, šiuo atveju atsakovui D. E..

23. Tai, kad tarp D. E. ir BMB „Statminija“ galbūt buvo susitarimai dėl tiesioginio mokėjimo BMB „Statminija“, nesudaro pagrindo teigti, jog statybos darbų rangovu buvo BMB „Statminja“. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovai neįrodė ieškinio pagrįstumo BMB „Statminijos“ atžvilgiu, todėl ši ieškinio dalis atmestina.

24. CK 6.246 straipsnyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nustatant civilinę atsakomybę skolininko kaltė yra preziumuojama. Nagrinėjant reikalavimą atlyginti žalą reikia nustatyti priežastinį ryšį tarp asmens neteisėtų veiksmų, sąlygojusių žalos atsiradimą, ir tų veiksmų pasekmių. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti.

25. CK 6.681 str. 1 d. numatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 str. 1 d.).

26. Taigi pagal rangos sutartį įgyvendinama rangovo pareiga atlikti statybos rangos darbus ir jų rezultatą perduoti užsakovui, atitinkamai užsakovas turi pareigą atsiskaityti su rangovu, sumokėdamas sutartyje nurodytą kainą.

27. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis (CK 6.694 str. 4 d.).

28. Jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 str. 4 d.).

29. Lietuvos Respublikos CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukryptant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.

30. Ieškovams 2018-01-15 atlikus paskutinį mokėjimą D. E. į nurodytą MB „Statminija“ banko sąskaitą, atsakovas D. E., neįvykdęs savo sutartinių įsipareigojimų, statybos darbų neperdavė, į ieškovų skambučius nebeatsiliepė, ieškovų sumokėtų piniginių lėšų negrąžino.

31. Kartu su ieškiniu pateiktas UAB „Redanas“ komercinis pasiūlymas dėl statybos darbų trūkumų ištaisymo. Ieškovo atstovas paaiškino, jog, siekiant išsaugoti atsakovo įrengtą sodo namo karkasą, jį kranu reikia nukelti nuo atsakovo pastatytų cementinių blokelių ir pritvirtinti prie naujai įrengtų namo pamatų. Pamatų įrengimo kaina sudaro 2365 Eur, o namo karkaso nukėlimas bei užkėlimas ant naujo pamato kranu su papildomais darbais (betoninių blokelių (bankečių) pakrovimu į savivartį ir išvežimu utilizuoti, susidėvėjusios difuzinės plėvelės keitimu) sudaro 3109,70 Eur. Iš viso atsakovo atliktų sodo namo-garažo statybos darbų trūkumų pašalinimo kaina sudaro 5474,70 Eur.

32. Lietuvos Respublikos CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.

33. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog rangovas, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, gerai žino (arba privalo žinoti) savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika. Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB IfP&CInsurance AS v. UAB „Įrengimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2009; kt.).

34. Ieškovai V. K. bei K. K., sudarydami su atsakovu sutartį dėl sodo namo statybos, pagrįstai tikėjosi, jog atsakovas D. E. yra pajėgus ir turi pakankamai žinių, kad įvykdytų ieškovų užsakymą.

35. Kadangi atsakovas D. E. statybos darbus atliko su esminiais trūkumais, t. y. namo karkasą pastatė ne ant pamato, kuris laikytinas požemine statinio dalimi, perimančia antžeminę statinio dalį veikiančius poveikius ir perteikiančia juos pagrindui, o ant žemėje neįtvirtintų cementinių blokelių, dėl ko neužtikrinamas statinio stabilumas ir saugus jo eksploatavimas, ką patvirtina teismui teikiami įrodymai – fotonuotraukos, UAB „Redanas“ paaiškinimai, atsakovas, kaip rangovas, įstatymo nustatytu pagrindu (Lietuvos Respublikos CK 6.665 str. 1 d.) privalo atsakyti ieškovams už savo neteisėtus veiksmus, atlygindamas ieškovų patirtus nuostolius.

36. Ieškovams prašant atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, teismas laiko pagrįstomis išlaidas, kurias sudaro namo karkaso nukėlimo bei užkėlimo ant naujo pamato kranu ir papildomų darbų (betoninių blokelių (bankečių) pakrovimas į savivartį ir išvežimas utilizuoti, susidėvėjusios difuzinės plėvelės keitimas) atlikimo išlaidos, tai yra 3109,70 Eur.

38. Šalys susitarė, jog atsakovas D. E. per 30 darbo dienų terminą pastatys ieškovams visos apdailos sodo namą, adresu (duomenys neskelbtini), pagal atsakovui įteiktus eskizinius statinio brėžinius su matmenimis už bendrą 16 360,45 Eur kainą. Ieškovai pateikė įrodymus, kad laikotarpiu nuo 2017-08-29 iki 2018-01-15 į D. E. bei MB „Statminija“ banko sąskaitas buvo pervesta 9500 Eur. Pagal atsakovo D. E. ieškovui elektroniniu paštu persiųstą sodo namo-garažo sąmatą V. K. apskaičiavo, kad atsakovas atliko statybos darbų (įskaitant statybinių medžiagų kainą) už 1023 Eur sumą.

40. Atsižvelgiant į tai, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties, ieškovai nepateikė įrodymų, kad pateiktas UAB „Redanas“ parengtas preliminarus pasiūlymas, kuriame sodo namo-garažo statyba įvertinama 21 161,93 Eur, atitinka šalių sudarytos sutarties sąlygas, teismas laiko nepagrįsta ir neįrodyta žalą, kurios ieškovai nepatyrė. Šiuo atveju esant pateiktiems įrodymams, kad ieškovai laikotarpiu nuo 2017-08-29 iki 2018-01-15 į D. E. bei MB „Statminija“ banko sąskaitas pervedė 9500 Eur, atsakovas atliko statybos darbų (įskaitant statybinių medžiagų kainą) už 1023 Eur sumą, darytina išvada, kad ieškovų patirta žala yra 8477 Eur (kuri susidaro iš 9500 Eur išminusavus 1023 Eur) ir 3109,70 Eur už namo karkaso nukėlimą bei užkėlimą, iš viso 11 586,70 Eur. Todėl pagrįsta laikytina dėl atsakovo D. E. sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo (statybos neužbaigimo) ieškovams atsiradusi ir iš atsakovo priteistina žala sudaro 11 586,70 Eur. Ši ieškinio dalis tenkintina, kita dalis kaip neįrodyta ir nepagrįsta atmestina.

41. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

42. Ieškovas pateikė prašymą priteisti už teisines paslaugas 1105 Eur, 262,03 Eur laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išlaidas. Patenkinus 45 procentus ieškinio, ieškovams priteistina proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai 497,20 Eur advokato pagalbos išlaidų, 261 Eur žyminio mokesčio, 262,03 laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išlaidų, iš viso 1020,23 Eur.

Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovams K. K. ir V. K. (V. K.) iš atsakovo D. E. 11 587,70 Eur nuostolių atlyginimą ir 1020,23 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.