- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-20
- Bylos Nr.
- A-146-482-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Atsakovas
- Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato
- Pareiškėjas
- A. J.
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, apeliacine tvarka išnagrinėjo pagal rašytinio proceso taisykles administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Kauno miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. J. skundu (b. l. 3-4) kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno m. VPK) viršininko 2008 m. balandžio 7 d. įsakymą Nr. 20-TE-193 dėl tarnybinės nuobaudos – pastabos - paskyrimo.
Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu įsakymu jam (Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Eismo įvykių registravimo skyriaus viršininkui), paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba už Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr.5-V-375 patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimo bylų nagrinėjimo instrukcijos 42 ir 43 punktų reikalavimų pažeidimą ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 7 ir 284 straipsnių reikalavimų nevykdymą.
Pareiškėjas teigė, kad skundžiamas atsakovo įsakymas, jo manymu, yra nepagrįstas, kadangi tarnybinio nusižengimo jis nepadarė, o tarnybinio patikrinimo išvada surašyta ir jo kaltė konstatuota nenustačius būtinųjų tarnybinio nusižengimo požymių. Teigė, kad nagrinėdamas J. V. administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje ji buvo kaltinama Kelių eismo taisyklių 53, 145, 199 punktų pažeidimu, išnaudojo visus galimus įrodymų rinkimo būdus, įvertino visus parodymus ir nutarimą priėmė vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Pagrindiniu įrodymu administracinio teisės pažeidimo byloje jis laikė eismo įvykio schemą, kurią eismo dalyviai pasirašė ir su joje nurodytais žymėjimais sutiko. Bylos nagrinėjimo metu buvo patenkintas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – J. V. prašymas apklausti jos nurodytus liudytojus. Skirti byloje ekspertizę J. V. neprašė ir byloje pakako surinktų įrodymų išnagrinėti bylą iš esmės. Vien tik ta aplinkybė, kad Kauno apygardos administracinis teismas iš dalies patenkino J. V. skundą dėl paskirtos nuobaudos panaikinimo ir bylą grąžino Institucijai nagrinėti iš naujo, įpareigojant byloje paskirti ekspertizę, nesudaro besąlyginės vados tarnybinio nusižengimo faktui konstatuoti kol nenustatyti visi tarnybinio nusižengimo požymiai.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto vyriausiasis policijos komisariatas prašė A. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Kauno miesto vyriausiame policijos komisariate buvo gautas Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos teikimas dėl J. V. prašymo, kuriuo buvo pavesta Kauno m. VPK viršininkui atlikti tarnybinį patikrinimą ir spręsti tarnybinės atsakomybės klausimą dėl Kauno m. VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Eismo įvykių registravimo skyriaus viršininko A. J. padarytų pažeidimų. Atlikus tarnybinį patikrinimą buvo nustatyta, kad A. J., nagrinėdamas J. V. administracinio teisės pažeidimo bylą ir skirdamas jai administracinę nuobaudą, pažeidė tiek Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos, tiek Administracinių teisės pažeidimų kodekso reikalavimus, aplaidžiai ėjo pareigas, tuo padarė tarnybinį nusižengimą. Teigė, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai, todėl naikinti skundžiamo įsakymo nėra pagrindo.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008 m. balandžio 7 d. įsakymą Nr.20-TE-193 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui A. J.“.
Teismas nustatė, kad A. J. išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą dėl eismo įvykio, įvykusio 2007 m. spalio 2 d. Kaune, Savanorių pr. – Zanavykų g. sankryžoje, 2007 m. spalio 16 d. priėmė nutarimą, kuriuo, vadovaudamasis ATPK 127 straipsnio 2 dalimi paskyrė J. V. administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams. J. V. šį nutarimą apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris 2007 m. gruodžio 6 d. nutartimi skundą patenkino iš dalies – panaikino 2007 m. spalio 16 d. nutarimą ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą teisme buvo nustatyta, jog eismo įvykio mechanizmui nustatyti byloje buvo reikalinga atlikti papildomą aplinkybių tyrimą ir toks tyrimas susijęs su specialių žinių turėjimu (eksperto ar specialisto išvada). Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba, konstatavusi, kad pareiškėjas, ruošdamasis nagrinėti bylą, neišsprendė akivaizdžių klausimų, kaip tai nustatyta ATPK 280 straipsnyje, 2008 m. vasario 25 d. teikimu Nr. 39-IL-191 pavedė Kauno m. VPK viršininkui atlikti tarnybinį patikrinimą ir spręsti A. J. tarnybinės atsakomybės klausimą. 2008 m. balandžio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-IS-75 nurodyta, kad A. J. prieš administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą privalėjo įsitikinti, ar teisingai surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įžvelgti prieštaravimus, juos šalindamas naudotis specialisto ar eksperto pagalba, tačiau to nepadarė. Konstatavus, kad pareiškėjas aplaidžiai ėjo pareigas ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą, pasiūlyta A. J. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. J. tarnybinė nuobauda paskirta už ATPK 7 ir 284 straipsnių bei Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimo bylų nagrinėjimo instrukcijos 42 ir 43 punktų pažeidimą, t. y. už tai, kad nagrinėdamas J. V. administracinio teisės pažeidimo bylą aplaidžiai ėjo pareigas – neišsiaiškino visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, ir neskyrė byloje autotechninės ekspertizės.
Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis ATPK 257 straipsnio nuostatomis, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, vadovaudamasis savo teisine sąmone, įvertina, ar surinktų įrodymų pakanka administracinio teisės pažeidimo padarymo faktui konstatuoti bei kaltam jo padarymu asmeniui nustatyti. ATPK 256 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma, numatanti teisę administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui) rinkti įrodymus, prireikus skirti ekspertą ar specialistą, imperatyviai nenurodo, kuriais atvejais ekspertizė turi būti paskirta, o kuriais atvejais ji neskiriama, todėl būtinybė skirti byloje ekspertizę susijusi su subjektyviu bylą nagrinėjančio pareigūno požiūriu ir suvokimu apie ekspertizės paskyrimą. Teismas akcentavo, kad tik esant akivaizdžiam šios teisės normos pažeidimui, dėl kurio buvo neteisingai išnagrinėta byla ir priimtas neteisėtas sprendimas, yra pagrindas tarnybinei atsakomybei atsirasti.
Teismas padarė išvadą, jog tarnybinio patikrinimo išvados motyvai, kad Kauno apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas J. V. skundą dėl administracinės nuobaudos panaikinimo, nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo byloje buvo būtina skirti eismo įvykio autotechninę ekspertizę, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog A. J., nagrinėdamas minėtą administracinio teisės pažeidimo bylą, padarė tarnybinį nusižengimą.
Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) numato galimybę administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam teismui, tuo atveju, kai teismas, nagrinėdamas bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos bei asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priimti atskirąją nutartį, kurioje nurodomi padaryti pažeidimus ir ši nutartis nusiunčiama atitinkamoms viešojo administracinio institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams (ABTĮ 108 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog teismas, išnagrinėjęs J. V. administracinio teisės pažeidimo bylą, nenustatė akivaizdžių bylą nagrinėjusio pareigūno pažeidimų, dėl aukščiau paminėtų aplinkybių pareiškėjo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, todėl pareiškėjo reikalavimą patenkino ir panaikino ginčijamą įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo.
III.
Atsakovas Kauno miesto vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniu skundu (b. l. 141-142) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas (ABTĮ 143 straipsnis). Teigia, kad pareiškėjas, ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, neišsprendė akivaizdžių klausimų, kaip tai numato ATPK 280 straipsnis ir tuo pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 5-V-375 patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos 42 ir 43 punktų reikalavimus. Be to, pareiškėjas nagrinėdamas bylą, neišsiaiškino visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, tuo nevykdė ATPK 7 ir 284 straipsnių nuostatų. Mano, kad pareiškėjo tarnybinis nusižengimas yra akivaizdus ir jo kaltė yra įrodyta.
Atsiliepimas
Pareiškėjas A. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad J. V. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo ir įrodymus įvertino vadovaudamasis ATPK 257 straipsnio nuostatomis, vadovaudamasis savo teisine sąmone ir įstatymu buvo įsitikinęs, kad surinktų įrodymų pakanka administracinio teisės pažeidimo padarymo faktui konstatuoti bei kaltam dėl jo padarymo asmeniui nustatyti. Pažymėjo, kad su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės jokių naujų argumentų nenurodė. Rėmėsi tais pačiais argumentais, kurie išdėstyti atsiliepime į skundą ir tarnybinio patikrinimo išvadoje.
Pareiškėjui, kuris yra statutinis valstybės tarnautojas, atsakovo įsakymu paskirta Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Pagal Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka), patvirtintos Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr.1V-308 (2007 m. birželio 28 d. įsakymo Nr.1V-235 redakcija) 3 punktą tarnybinio nusižengimo sudėtį sudaro: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Taigi, tarnybinis nusižengimas gali būti padarytas tik priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu, o tarnybinė nuobauda gali būti paskirta nustačius pareigūno veikoje tarnybinio nusižengimo sudėtį.
Iš atsakovo 2008 m. balandžio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr.20-IS-75, kuria remiantis priimtas 2008 m. balandžio 7 d. įsakymas Nr. 20-TE-193 dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, matyti, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už ATPK 7 ir 284 straipsnių ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr.5-V-375 patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimo bylų nagrinėjimo instrukcijos 42 ir 43 punktų reikalavimų pažeidimą, kuriuos, atsakovo nuomone, pareiškėjas pažeidė aplaidžiai atlikdamas savo pareigas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje 2007 m. spalio 16 d. nutarimu paskyrė J. V. administracinę nuobaudą už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas Kauno apygardos administraciniam teismui 2007 m. gruodžio 6 d. nutartimi patenkinus J. V. skundą iš dalies, panaikinus 2007 m. spalio 16 d. nutarimą ir gražinus bylą Kauno miesto VPK nagrinėti iš naujo. Minėta nutartimi teismas grąžino bylą policijos komisariatui nagrinėti iš naujo nustatęs, jog eismo įvykio dalyvių paaiškinimai prieštaringi, o kitų objektyvių įrodymų, leidžiančių nustatyti pagrindinę eismo įvykio priežastį ir kaltą asmenį, byloje nėra. Todėl teismas padarė išvadą, jog nutarimas skirti administracinę nuobaudą buvo priimtas nepilnai ištyrus bylos aplinkybes, nepaskyrus autotechninės ekspertizės.
Tarnybinė nuobauda vidaus tarnybos sistemos pareigūnui gali būti skiriama, jeigu nustatyta tvarka atlikus tarnybinį patikrinimą nustatoma, kad pareigūnas pažeidė Vidaus tarnybos statuto ar kitų teisės aktų nustatytą vidaus tarnybos tvarką ir, jeigu dėl šio pažeidimo yra pareigūno kaltė. Todėl skiriant tarnybinę nuobaudą vidaus tarnybos pareigūnui nepakanka konstatuoti atitinkamą veikimo ar neveikimo faktą, bet turi būti nustatyta kokio teisės akto kokiai konkrečiai nuostatai pareigūno veikimas ar neveikimas prieštarauja ir ar dėl to yra pareigūno kaltė.
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju J. J. veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėtis nenustatyta. Teismas teisingai pažymėjo, kad nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą pareigūnas įrodymus turi vertinti pagal 257 straipsnyje nustatytas taisykles, t.y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą teismas įrodymus vertina pagal tas pačias taisykles. Vien tai, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl administracinio teisės pažeidimo byloje priimto nutarimo, surinktus įrodymus pripažino nepakankamais šiai bylai išspręsti ir grąžinio bylą policijai nagrinėti iš naujo, nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje tarnybinio nusižengimo sudėtis neatskleista. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. J. administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje dėl 2007 m. spalio 2 d. įvykusio eismo įvykio tą pačią dieną J. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, išnagrinėjo 2007 m. spalio 16 d. Per minėtą laikotarpį buvo atliekamas eismo įvykio aplinkybių tyrimas, tame tarpe patenkinti J. V. prašymai dėl trijų jos nurodytų liudytojų apklausos. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti kai kurie eismo įvykio vietos schemos sudarymo trūkumai (dėl stiklo šukių koncentracijos vietos pažymėjimo, mastelio), tačiau šį dokumentą sudarė ne pareiškėjas ir dėl šio dokumento sudarymo jo kaltės nėra. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog A. J. tyčia, ar dėl savo aplaidumo nagrinėdamas bylą įrodymus būtų vertinęs kitaip negu to reikalauja ATPK 257 straipsnis.
Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad A. J. veikoje nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarnybinio nusižengimo sudėtis nenustatyta, tarnybinė nuobauda už aplaidumą jam buvo paskirta nepagrįstai. Todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą panaikino pagrįstai. Materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų nenustatyta. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atsakovo Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti. Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.