Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. Ž. gynėjo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 27 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. Ž. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams skaičiuojant nuo 2010 m. lapkričio 13 d.

Išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su baudžiamąja byla, teisėjas

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 str. 3 d., 24 str. 4 d. ir 266 str. 1 d., 266 str. 1 d., 24 str. 4 d. ir 260 str. 3 d., 266 str. 1 d., 201 str. 3 d., 266 str. 1 d., 262 str.

A. Ž. kaltinamas tuo, kad kartu su A. K. organizavo nusikalstamą susivienijimą ir dalyvavo jo veikloje, A. Ž. vadovavo nusikalstamam susivienijimui, o G. R., M. R., A. S., A. J., A. S., V. P. dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje.

Dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, A. Ž. kaltinamas padaręs šiuos nusikaltimus:

2008 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais, tiksliau nenustatytu laiku, Kauno m., organizavo neteisėtą psichotropinės medžiagos gamybai būtino pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų prekursoriaus - 1-fenilpropan-2-ono gamybą, nurodydamas nusikalstamo susivienijimo nariui A. J. ir nusikalstamam susivienijimui priklausančiam R. G. šią medžiagą pagaminti. Vykdydami šį nurodymą A. J. ir R. G. UAB „A.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), minėtu laikotarpiu per 5-10 kartų neteisėtai pagamino ir laikė apie 600 litrų prekursoriaus BMK.

Taip pat A. Ž., veikdamas bendrai su nusikalstamo susivienijimo nariu A. K., iki 2008 m. lapkričio 4 d. jų bendrai naudojamame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), netesėtai laikė apie 20 litrų (tikslesnis kiekis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tačiau ne mažiau kaip 22 ml) gelsvos spalvos skysčio, kurio sudėtyje yra pirmos kategorijos psichotropinės medžiagos prekursorius – 1-fenilpropan-2-onas (BMK).

Taip pat A. Ž. organizavo labai didelio psichotropinės medžiagos – metamfetamino kiekio pagaminimą. Šią nusikalstamą veiką jis kaltinamas padaręs tokiomis aplinkybėmis.

2009 m., laikotarpiu nuo balandžio mėn. iki gegužės 10 d., Kauno m. nurodė nusikalstamo susivienijimo nariams M. R. ir G. R. 2009 m. gegužės 10 d. išvykti į psichotropinių medžiagų gaminimo laboratoriją ir pagaminti ten labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino bei išmokinti šios medžiagos gamybos nusikalstamo susivienijimo narius V. P. ir S. L., prieš kurį ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ str. numatytu pagrindu, susitarė su nusikalstamo susivienijimo nariu A. S., kad organizuos A. S. artimo asmens V. P. apmokinimą gaminti metamfetaminą. Vykdant organizatoriaus A. Ž. nurodymą, A. S. 2009 m. gegužės 10 d. savo vairuojamu nenustatyto modelio automobiliu nuvežė S. L. ir V. P. į (duomenys neskelbtini), esančią degalinę, kurioje S. L. ir V. P. pasiėmė G. R., kuris minėtus asmenis savo vairuojamu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežė į P. R. ir G. N. R. priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Šioje sodyboje nuo 2009 m. gegužės 10 d. iki gegužės 13 d., 10 val. 55 min., M. R., G. R., V. P. ir S. L., panaudodami psichotropinės medžiagos metamfetamino gamybai būtiną pirmos kategorijos psichotropinės medžiagos prekursorių – 1-fenil-2-propanoną (BMK), nusikalstamo suvienijimo narių A. K. ir A. S. pateiktą amfetamino gamybai būtiną cheminės reakcijos katalizatorių – gyvsidabrio chloridą, taip pat A. K. ir A. Ž. pateiktas chemines medžiagas – metilamino hidrochloridą, aliuminio foliją, natrio šarmą, denatūruotą etilo alkoholį, acetoną, sieros rūgštį, taip pat panaudodami gamybos įrankius - įvairias talpas, indus, plastikines statines, centrifugą, respiratorius, dujinius degiklius, redukcinio amininimo metodu neteisėtai pagamino ir laikė 59,593 kg., t.y. labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

Taip pat A. Ž. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrai su nusikalstamo susivienijimo nariu A. K., iki 2009 m. gegužės 14 d. jų bendrai naudojamame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), netesėtai laikė 12405 ml. gelsvos spalvos skysčio, kurio sudėtyje yra pirmos kategorijos psichotropinės medžiagos prekursorius – 1-fenilpropan-2-onas (BMK).

Taip pat A. Ž. kaltinamas tuo, kad iki 2009 m. gegužės 19 d. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 1800 ml. gelsvos spalvos skysčio, kurio sudėtyje yra pirmos kategorijos psichotropinės medžiagos prekursorius – 1-fenilpropan-2-onas (BMK).

Taip pat A. Ž. kaltinamas ir tuo, kad veikdamas bendrai su nusikalstamo susivienijimo nariu A. K., iki 2009 m gegužės 19 d. jų bendrai naudojamame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), netesėtai laikė apie 2505,36 dm³ (litrų) denatūruoto etilo alkoholio skiedinio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 94,9% - 95,7%.

Be to A. Ž. įtariamas ir tuo, kad veikdamas kartu su nusikalstamo susivienijimo nariu A. K., iki 2008 m. vasario 28 d. jų bendrai naudojamame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė įrenginį – savadarbę metalinę talpą, skirtą psichotropinei medžiagai – metamfetaminui gaminti redukcinio amininimo metodu. Tęsdamas nusikalstamą veiką, nuo ne ankščiau kaip 2008 m. vasario 28 d. (tiksliau tyrimo metu nenustatyta) iki 2009 m. liepos 23 d., 15.49 val., kartu su A. K. ir A. S. šį įrenginį neteisėtai laikė pastarojo naudojamame garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, A. Ž. buvo sulaikytas 2009 m. gegužės 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 15 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėliau buvo pratęsiamas. Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 27 d. nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam A. Ž. dar kartą pratęstas trims mėnesiams.

Teismo nutartyje nurodoma, kad A. Ž. kaltinamas padaręs keletą tyčinių nusikaltimų, iš kurių du priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už juos baudžiamieji įstatymai numato tik realią ir ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra pakankamos aplinkybės padaryti išvadą, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Be to, kaltinamasis A. Ž. turi ryšių užsienyje, anksčiau yra ne kartą teistas, o nusikalstamos veikos, kurių padarymu jis kaltinamas, yra įtrauktos į nusikaltimų, numatytų BPK 122 str. 4 d., sąrašą. Visos šios aplinkybės rodo, kad A. Ž. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujus nusikaltimus. Siekiant užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, suėmimo terminas A. Ž. pratęstas dar trims mėnesiams, kadangi švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.

Teismo posėdyje kaltinamojo A. Ž. gynėjas prašo jo skundą patenkinti, prokurorė prašo šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Susipažinus su byla matyti, kad joje tikrai yra duomenų, leidžiančių manyti, kad A. Ž. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, kurių padarymu jis kaltinamas. Įvertinus byloje esančius dokumentus, galima daryti išvadą, kad faktinių duomenų visetas davė pagrindo A. Ž. pareikšti įtarimus ir prokurorui surašyti kaltinamąjį aktą. Todėl kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimui ir jo termino pratęsimui buvo įstatyminis pagrindas (BPK 121 str. 2 d.).

Iš skundžiamos nutarties matosi, kad teismas A. Ž. suėmimo terminą pratęsė nustatęs du BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus ir nurodė šių pagrindų buvimo motyvus. A. Ž. kaltinamas organizavęs nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavęs ir dalyvaudamas to nusikalstamo susivienijimo veikloje, be kitų nusikalstamų veikų, padaręs du labai sunkius nusikaltimus. Sunkiausio BK 249 str. 3 d. numatyto nusikaltimo, kuriuo kaltinamas A. Ž., sankcija numato labai griežtą bausmę, siekiančią laisvės atėmimą iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Šiuo atveju jau pats nusikaltimų, kuriais A. Ž. kaltinamas, sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra visiškai pakankamas pagrindas pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymui. Tačiau teismas taip pat įvertino ir tai, kad A. Ž. turi ryšių užsienyje, praeityje teistas ir dabar kaltinamas nusikalstamų veikų, nurodytų BPK 122 str. 4 d., padarymu. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis A. Ž., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir iki nuosprendžio priėmimo daryti naujus, BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, todėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatytų tikslų nebūtų galima pasiekti.

Jau aptartos aplinkybės, taip pat kaltinamojo A. Ž. suėmimo termino pratęsimo pagrindai bei sąlygos neginčijami ir gynėjo paduotame skunde. Su teismo nutartimi pratęsti A. Ž. suėmimo terminą gynėjas nesutinka dėl kitų priežasčių, skunde nurodoma, kad nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas, todėl pati nutartis yra neteisėta, priimta pažeidžiant BPK 127 str. 9 d., 40 str., 225 str. 2 d. reikalavimus ir tokiu būdu iš esmės pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymus. Esminis skundo argumentas yra tai, kad, gynėjo nuomone, bylą perdavus nagrinėti teisiamajame posėdyje ir paskyrus tą bylą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai, nutartį pratęsti kaltinamojo suėmimo terminą galėjo tik trijų teisėjų kolegija, o ne vienasmeniškai tos kolegijos pirmininku paskirtas teisėjas. Šie skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmetami.

Gynėjo skunde teisingai išdėstytos BPK 39 str., 40 str. 2 d. ir 225 str. 2 d. nuostatos, kuriose apibrėžtos teisėjo ir teismo sąvokos bei baudžiamųjų bylų teismingumas. Iš nagrinėjamos bylos matosi, kad 2010 m. liepos 8 d. joje buvo surašytas kaltinamasis aktas, byla perduota Kauno apygardos teismui, o šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2010 m. spalio 19 d. patvarkymu, vadovaujantis BPK 231 str. 1 d., byla buvo perduota trijų teisėjų kolegijai. Teisiamasis posėdis buvo pradėtas 2010 m. spalio 27 d. ir tą pačią dieną buvo padaryta posėdžio pertrauka iki 2010 m. lapkričio 10 d. Paskelbus teisiamojo posėdžio pertrauką, kitame tą pačią 2010 m. spalio 27 d. įvykusiame teismo posėdyje vienas iš teisėjų kolegijos narių, šios kolegijos pirmininkas A. Paštuolis priėmė nutartį pratęsti kaltinamojo A. Ž. suėmimo terminą.

BPK 127 str. 9 d. nurodyta, kad kai byla perduota teismui, suėmimo termino pratęsimo klausimą teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia nepaisydamas to, ar yra dėl to gautas prokuroro pareiškimas. BPK 233 str. 1 d. nurodyta, kad teisėjas, susipažinęs su byla ir nustatęs, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme, bylą perduoda nagrinėti teisiamajame posėdyje, o to paties straipsnio 5 d. nurodyta, kad dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, termino pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo teismas nusprendžia posėdyje vadovaujantis šio kodekso XI skyriaus nuostatomis. Teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Suimtas kaltinamasis pristatomas į posėdį. Iš bylos matosi, kad A. Ž. suėmimo terminas buvo pratęstas šią bylą jau pradėjus nagrinėti teisiamajame posėdyje trijų teisėjų kolegijai, tačiau tai nereiškia, kad kardomoji priemonė suėmimas galėjo būti paskirta arba suėmimo terminas galėjo būti pratęstas tik trijų teisėjų kolegijos nutartimi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 31 p. yra išaiškinta, kad specialiai surengtame teismo posėdyje, laikantis BPK 233 str. 5 d. nurodytos tvarkos ir surašant atskirą protokolą, klausimą dėl suėmimo pratęsimo kaltinamajam gali spręsti ir vienas teisėjas paprastai iš bylai nagrinėti sudarytos teisėjų kolegijos. Skunde gynėjas nurodo, kad vienas teisėjas suėmimo terminą pratęsti gali tik parengiant bylą nagrinėti teisme, BPK 233 str. numatytu atveju ir tik iki tol, kol dar nepaskirta bylą nagrinėsianti trijų teisėjų kolegija. Šie skundo argumentai nepagrįsti ir jie prieštarauja jau nurodyto AT senato nutarimo išaiškinimams. Vadovaujantis šio nutarimo 31 punktu, vienas apygardos teismo teisėjas, paprastai iš bylai nagrinėti sudarytos teisėjų kolegijos, gali spręsti klausimą dėl suėmimo termino pratęsimo ir priimti dėl to nutartį ne tik parengiant bylą nagrinėti teisme, bet ir po to, kai ši byla jau pradėta nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tame pačiame AT senato nutarimo punkte išaiškinta tik apie tai, kad vienas teisėjas klausimą dėl suėmimo termino turi spręsti ne teisiamajame, o specialiai surengtame posėdyje, laikantis BPK 233 str. 5 d. nurodytos tvarkos ir surašant atskirą protokolą. Tuo tarpu nuoroda į BPK 233 str. 5 d. reiškia, kad suėmimo termino pratęsimo klausimą teisėjas sprendžia teismo posėdyje dalyvaujant prokurorui ir gynėjui, o suimtas kaltinamasis turi būti į tą posėdį pristatomas.

Iš bylos matosi, kad kaltinamojo A. Ž. suėmimo terminas buvo pratęstas laikantis šių nurodytų reikalavimų. A. Ž. gynėjo skundo argumentai apie tai, kad vienas teisėjas kaltinamojo suėmimo terminą pratęsė ne specialiame, o teisiamajame posėdyje, iš jo pasišalinus kitiems kolegijos teisėjams, yra nepagrįsti ir neatitinka bylos aplinkybių. Iš byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo matosi, kad trijų teisėjų kolegija šį posėdį pradėjo 2010 m. spalio 27 d., 9 val., o 9.30 val. jau buvo paskelbta teisiamojo posėdžio pertrauka. Iš kito teismo posėdžio protokolo matosi, kad tą pačią 2010 m. spalio 27 d., tačiau jau po teisiamojo posėdžio pertraukos paskelbimo buvo surengtas atskiras teismo posėdis, kuriame vienas iš teisėjų kolegijos narių, teisėjas A. Paštuolis išnagrinėjo klausimą dėl A. Ž. suėmimo termino pratęsimo klausimo ir priėmė dėl to nutartį. Iš protokolo matosi, kad posėdis buvo pradėtas atvykusių į posėdį asmenų patikrinimu, teisėjas paskelbė savo, posėdžio sekretorės pavardes, išaiškino proceso dalyviams teisę pareikšti nušalinimus, o po to suteikė teisę jiems pasakyti kalbas. Taigi nors nurodytas posėdis ir nebuvo pavadintas specialiuoju, akivaizdu, kad tai buvo ne teisiamasis posėdis, o būtent specialus teismo posėdis, kuriame buvo sprendžiamas tik suėmimo termino pratęsimo klausimas. Šis klausimas išnagrinėtas laikantis BPK 127 str. 9 d. reikalavimų ir BPK 233 str. 5 d. nurodytos tvarkos, nes teismo posėdyje dalyvavo prokuroras, pats kaltinamasis A. Ž. ir abu jo gynėjai. Pažymėtina dar ir tai, kad skundą dėl skundžiamos nutarties padavęs gynėjas nurodytame specialiai surengtame teismo posėdyje irgi dalyvavo, nušalinimo teisėjui arba prašymų, susijusių su teismo sudėtimi, nepareiškė, apie tai nieko nepaminėjo ir teismo posėdžio metu pasakytoje kalboje.

Aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, konstatuoja, kad žemesnysis teismas teisingai nustatė kaltinamojo A. Ž. suėmimo termino pratęsimo pagrindus ir sąlygas ir pratęsdamas šiam kaltinamajam suėmimo terminą dar trims mėnesiams nepažeidė jokių BPK reikalavimų, juo labiau tokių, kurie būtų suvaržę kaltinamojo teises ar būtų sukliudę teismui priimti teisingą sprendimą. Dėl nurodytų motyvų skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti nėra pagrindo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo A. Ž. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą atmesti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.