Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-08-08 · Byla Nr. ATP-369-167/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-08-08
Bylos Nr.
ATP-369-167/2016
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-01629-2016-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Alfredas Vilbikas
Kategorijos
  • 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-369-167/2016Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01629-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.; 2.7.4.2.; 2.7.4.7.; 3.9.; 3.26.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas Vilbikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) Kelių policijos tarnybos 2016 m. gegužės 11 d. nutarimu subendrinta 115 eurų bauda ir specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones atėmimu) 3 mėnesius nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 3 dalį ir 124¹ straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2016 m. balandžio 30 d. apie 16.06 val. kelyje (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) kaimu, vairuodamas automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkdamas kitą ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, lenkdamas nerodė posūkio signalo (posūkio signalas nebuvo rodomas ir ranka), išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, grįždamas į savo važiavimo juostą taip pat nerodė posūkio signalo, baigdamas atlikti lenkimo manevrą ir grįždamas į savo eismo juostą, staigiai stabdė, taip priversdamas aplenktą automobilį staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Tokiais važiavimo veiksmais R. B. sukėlė pavojingas situacijas kitiems eismo dalyviams ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 82.2, 101, 140.1. punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su šiuo nutarimu R. B. skundu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydamas jo atžvilgiu priimtą nutarimą pakeisti arba panaikinti, nes jis jam inkriminuotų teisės pažeidimų nepadarė.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartimi R. B. skundas netenkintas, nutarimas paliktas nepakeistas.

Šalies argumentai

Skundu Šiaulių apygardos teismui R. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo tirti įgaliotai institucijai. Teigia, kad nei pareigūnai, surašę administracinio teisės pažeidimo protokolą, nei pareigūnė, priėmusi nutarimą, nesiėmė veiksmų visapusiškai išsiaiškinti administracinio teisės pažeidimo aplinkybes. Nurodo, kad tokiu paros metu važiavo daug automobilių, kuriais važiavę asmenys būtų galėję paliudyti, kad jo vairavimas neatitiko „pavojingo vairavimo“ sąvokoje nurodytų požymių, o jį sustabdę pareigūnai, sustabdė tik pranešėją, t. y. pareigūnai nepatalpino skelbimo, jog atsilieptų liudytojai matę įvykį. Taip pat teigia, kad protokolą pareigūnai jam galėjo surašyti per 6 mėnesius, bet vietoj to, kad būtų išsiaiškinę pažeidimo aplinkybes, patarė su pažeidimu nesutikti, patarė gailėtis dėl pažeidimo bei kreiptis į teismą dėl nutarimo pakeitimo ar panaikinimo.

Apeliantas taip pat teigia, kad teismas neatsižvelgė į „pavojingo vairavimo“ sąvoką, nesiaiškino, kur ta riba, kur galimai ją savo veiksmais ar neveikimu jis peržengė ir padarė tokį šiurkštų pažeidimą, už kurį numatyta tokia griežta atsakomybė. Mano, kad kaltu dėl tokio pažeidimo jis galėjo būti pripažintas tik surinkus pakankamai jo kaltę patvirtinančius įrodymus, o įrodymai, kuriais remiantis jis nubaustas, yra abejotini ir leidžia daryti tik prielaidą, kad buvo padarytas pažeidimas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių AVPK Kelių policijos tarnyba prašo palikti galioti teismo nutartį ir R. B. skundo netenkinti, nes teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė visas objektyvias bei subjektyvias bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, taip pat teismas išanalizavo pareiškėjo argumentus dėl padaryto teisės pažeidimo, įvertino jo nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumą, R. B. veiksmus teisingai kvalifikavo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Skundžiamu nutarimu R. B. nubaustas pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 3 dalį ir 124¹ straipsnio 2 dalį už tai, kad jis kelyje (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) kaimu, vairuodamas automobilį „Ford Focus“, lenkdamas kitą ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, nerodė posūkio signalo, kad grįždamas į savo važiavimo juostą ir baigdamas atlikti lenkimo manevrą staigiai stabdė, taip priversdamas aplenktą automobilį staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, t. y. sukėlė pavojingas situacijas kitiems eismo dalyviams ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 82.2, 101, 140.1. punktų reikalavimus. Toks R. B. suformuluotas kaltinimas padarius jam inkriminuotus teisės pažeidimus buvo grindžiamas išimtinai D. G. ir kartu su juo važiavusios jo žmonos G. G. paaiškinimais, duotais policijos pareigūnams. Nors apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad netikėti D. G. ir G. G. parodymais nėra pagrindo, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, jie piktumo R. B. neturi, tačiau iš minėtų asmenų paaiškinimų matyti, kad apie R. B. padarytus KET pažeidimus jie davė nebūdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Be to, iš 2015-04-30 (turėtų būti 2016-04-30) paaiškinimo (12 b. l.) matyti, jog automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. B. aplenkė pareiškėjo vairuojamą automobilį bei važiuodamas dideliu greičiu – apie 110 km/h greičiu atliko lenkimą neleistinoje vietoje (sankryžoje), nerodydamas posūkio, o 2016-06-04 atsiliepime į R. B. skundą D. G. nurodo, kad R. B. iš pradžių lenkė du automobilius, po to vėl draudžiamoje vietoje, per ištisinę liniją, nerodydamas posūkio signalo, aplenkė dar vieną automobilį (30 b. l.). Iš tokių D. G. nurodytų aplinkybių neaišku, ar iš pradžių buvo lenkiamas tik vienas pareiškėjo vairuojamas automobilis ar visgi du automobiliai vieno lenkimo metu. Nei D. G., nei jo sutuoktinė G. G. apylinkės teisme apklausti nebuvo. Taigi, jie savo paaiškinimuose nurodytų duomenų nepatvirtino ir nedetalizavo. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių D. G. ir G. G. paaiškinimuose nurodytas aplinkybes – lenkė draudžiamoje vietoje, nerodė posūkio signalo, staigiai stabdė, nes kelio ruožas, kuriame R. B. atliko lenkimo manevrus neapžiūrėtas, t. y. nenustatyta, koks tame kelio ruože leidžiamas važiavimo greitis, ar ten yra ištisinė kelio ženklinimo linija, taip pat nesiaiškinta, ar pranešėjo vairuotame automobilyje buvo įrengtas vaizdo registratorius, kuris galėjo užfiksuoti R. B. padarytus KET pažeidimus. Nors apylinkės teisme buvo apklaustas policijos pareigūnas O. M., kuris patvirtino, kad buvo gautas pranešimas apie tai, jog automobilio vairuotojas pavojingai vairuoja, tačiau D. G. skambučio bendruoju pagalbos telefonu įrašas nebuvo pateiktas į bylą ir nebuvo ištirtas.

Atsižvelgiant į visumą paminėtų aplinkybių, akivaizdu, kad išvada dėl R. B. kaltės padarius jam inkriminuotus teisės pažeidimus padarytos išsamiai neištyrus visų įvykio aplinkybių ir nepašalinus prieštaravimų bei abejonių. Dėl to skundžiama apylinkės teismo nutartis ir nutarimas, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotus teisės pažeidimus negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais, todėl naikinami, o administracinė byla grąžinama institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, nes įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą (ATPK 256 straipsnis). Surinkus tokius įrodymus bei pašalinus prieštaravimus D. G. paaiškinimuose, bus galima spręsti dėl R. B. kaltės ar nekaltumo padarius administracinius teisės pažeidimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį ir Šiaulių AVPK Kelių policijos tarnybos 2016 m. gegužės 11 d. nutarimą ir R. B. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo tirti Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Alfredas Vilbikas