Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Laura Miniotienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, Šiaulių rajono savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apie civilinės bylos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nagrinėjimą paskelbta viešai 2024 m. spalio 14 d. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, šiame pranešime nurodyta teismo posėdžio data, laikas ir vieta. Taip pat nurodyta informacija suinteresuotiems asmenims ne vėliau kaip per 14 dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos kreiptis į teismą dėl įtraukimo dalyvauti procese (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 532 straipsnis).

Iki teismo posėdžio niekas nesikreipė į teismą dėl teisių į nurodytą klėtį. Teisme negauta nei prašymų dėl suinteresuotų asmenų įtraukimo dalyvauti procese, nei prieštaravimų dėl pareiškimo. Iki teismo posėdžio dienos nėra ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, todėl pareiškimas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka (CPK 533 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Remiantis kasacinio teismo suformuota praktika, įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma:

1) Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2) Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis);

3) Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis);

4) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas;

5) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas;

6) Daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);

8) Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. K. dirbo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje ir nuo 1992 m. buvo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės pajininkas. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės Ūkio valdybos 1994 m. kovo 15 d. posėdžio protokolas Nr. 2 patvirtina, kad pareiškėjas dar 1994 metais buvo pateikęs bendrovei prašymą ir norėjo pirkti (duomenys neskelbtini) kaime esančią klėtį, tačiau bendrovės valdyba šio pareiškėjo prašymo netenkino, nes pastatas bendrovei buvo reikalingas. 1998 m. pradėjus likviduoti (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę, jai priklausantis turtas buvo dalijamas bendrovės pajininkams. 1998 m. sausio 1 d. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės ilgalaikio turto apraše įrašyta, kad Klėtis, kurios vertė 1 500,00 Lt, „išskirta už pajus“ V. K.. Iš Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės ilgalaikio turto įvertinimo (perkainojimo) pagal 1997 m. gruodžio 31 d. būklę aprašo matyti, kad bendrovei priklausančių pastatų sąraše be kitų statinių nurodytas tik vienas pastatas pavadinimu „Klėtis“, kurio likutinė vertė yra 1 500,00 Lt. Be to, pastebėtina, jog (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės didžioji dalis nekilnojamojo turto būtent ir buvo (duomenys neskelbtini). Iš Pajininkų ir pajų apskaitos knygos išrašo matyti, kad pareiškėjui V. K. 1998 metais už pajus be kito turto išduota ir pastatas, kurio vertė 1 500,00 Lt. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos 1998 m. kovo 28 d. posėdžio protokole Nr. 4 užfiksuota, kad minėta komisija, dalindama bendrovei priklausiusius pastatus, pareiškėjui V. K. už turimą pajų nutarė skirti Klėtį, kurios vertė 1 500,00 Lt. Iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės turto, paskirstyto už pajus, perdavimo-priėmimo akto matyti, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos pirmininkas V. G., vyr. buhalterė V. Š. ir inžinierius-mechanikas A. K., vadovaudamiesi likvidacinės komisijos posėdžių nutarimais, perdavė pajininkui V. K. 1 500,00 Lt vertės Klėtį, 5500,00 Lt vertės traktorių MTZ-80, 300,00 Lt vertės Grėblį-vartytuvą „Julia“ ir 150,00 Lt vertės Kultivatorių USMK12.

Pareiškėjo užsakymu 2024 m. balandžio 5 d. atlikti statinio kadastriniai matavimai, pastatui – klėčiai suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjo pateiktos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad klėtis, esanti (duomenys neskelbtini)., yra 1918 m. statybos, 243,80 kv. m. bendro ploto, vieno aukšto, rastinių sienų, be vidaus ir išorės apdailos, komunikacijų, šildymo, elektros, jos koordinatės: x – (duomenys neskelbtini), y – (duomenys neskelbtini). Šiaulių rajono savivaldybės mero 2024 m. balandžio 30 d. potvarkiu Nr. M-339 pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suteiktas adresas (duomenys neskelbtini).

2024 m. gegužės 31 d. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimu atmestas pareiškėjo prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto – klėties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre. 2024 m. gegužės 31 d. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimu atmestas pareiškėjo prašymas įregistruoti fizinio asmens nuosavybės teises į pastatą – klėtį, nes pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, būtinų nekilnojamam daiktui, daiktinių teisių į jį įgijėjams identifikuoti – 1998 m. kovo 24 d. protokole Nr. 4 ir perdavimo – priėmimo akte nenurodyta statinio buvimo vieta bei dokumentuose neįrašytas nekilnojamojo daikto įgijėjo asmens kodas. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisija 2024 m. liepos 23 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino, tik pripažino, kad pareiškėjo pateikti dokumentai parengti pagal tuo metu galiojusiais teisės aktais patvirtintas pavyzdines formas, kuriose nebuvo privaloma įrašyti asmens kodo. VĮ Registrų centras, atsakydamas į 2024 m. rugsėjo 12 pareiškėjo atstovės prašymą, nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2024 m. rugsėjo 24 d. duomenimis, nekilnojamasis daiktas, žemės sklypas ir pastatas – klėtis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), ir daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neregistruotos.

Apibendrinant aptartas faktines aplinkybes, matyti, kad 1998 metais likviduojant (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę, likvidacinė komisija bendrovės nariams – pajininkams pagal jų turėtą pajų vertę išdalino (pardavė) bendrovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjas V. K. buvo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės pajininkas ir be kito turto gavo bendrovei priklausiusią klėtį, esančią (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, jog daugiau pastatų pavadinimu „Klėtis“ minėta žemės ūkio bendrovė neturėjo. Šis pastatas pareiškėją domino dar 1994 m., bet, kaip minėta, tuo metu bendrovė pareiškėjui atsisakė jį parduoti, kadangi buvo reikalinga ir ji buvo naudojama pačios žemės ūkio bendrovės.

Pažymėtina, jog 1998 metais galiojęs Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymas, reglamentavęs bendrovės turto dalies perdavimo už pajus tvarką, buvo speciali teisės norma 1964 m. CK normų atžvilgiu. 1964 m. CK 44 straipsnyje buvo numatyta, kad sandorius notariškai patvirtinti privaloma tik įstatymo numatytais atvejais. Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad bendrovė su buvusiu nariu atsiskaito pagal rašytinį susitarimą, tačiau nebuvo nustatytas reikalavimas notariškai patvirtinti ir per tris mėnesius įregistruoti sandorį (rašytinį susitarimą), kuriuo bendrovė savo nariui už pajus perleido bendrovės turto dalį. Tai reiškia, jog pareiškėjas nėra pastato, į kurį siekia įgyti nuosavybės teises įgyjamąja senatimi, savininkas formalia teisine prasme, tačiau pareiškėjas niekur neregistruotą pastatą sąžiningai įgijo kaip pajininkas iš likviduojamos (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės ir, kaip pats nurodė, nuo klėties perėmimo momento (1998 m.) iki šiol jis vienintelis valdė ir naudojosi perimtu turtu, jį tvarkė ir tvarko, rūpinasi jo būkle ir apsauga, prižiūri ir pastoviai remontuoja, laiko klėtyje grūdus. Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje esančių nuotraukų matyti, kad daugiau nei 100 metų senumo medinis pastatas nėra apleistas ar apgriuvęs. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės pagrindžia, kad pareiškėjas įgyjamąja senatimi prašomą įgyti nekilnojamąjį turtą yra įgijęs sąžiningai ir valdo ilgiau nei 10 metų.

Aptariamas statinys nebuvo įrašytas nekilnojamojo turto kadastre, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į šį pastatą jokiam asmeniui neįregistruotos, pastatas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog nekilnojamas daiktas buvo valdomas prieš kurio nors asmens valią ar neteisėtai. Per visą valdymo laikotarpį jokie kiti klėties savininkai neatsirado ir neįgyvendino savo teisių į minėtą pastatą, nors tam teisinių kliūčių nebuvo. Byloje nėra duomenų, kad per visą pastato valdymo laikotarpį kas nors būtų reiškęs pretenzijas dėl pareiškėjo valdomo turto. Apie teisme iškeltą civilinę bylą paskelbus 2024 m. spalio 14 d. specialiame interneto tinklapyje adresu www.teismai.lt. per nustatytą terminą dėl pareiškimo prieštaravimų, pareiškimų įstoti į bylą suinteresuotais asmenimis niekas nepateikė.

Teismas vertina, kad pareiškėjas nurodytą nekilnojamąjį daiktą, į kurį siekia įgyti nuosavybės teises, valdė kaip savo turtą, nesislapstydamas ir šis nekilnojamasis daiktas pareiškėjo buvo valdomas nepertraukiamai, jis elgėsi kaip daikto savininkas – jį prižiūrėjo, naudojo savo reikmėms, užsakė pastato kadastrinius matavimus, kreipėsi dėl adreso pastatui suteikimo ir šį pastatą valdė ilgiau, nei įstatyme numatytas terminas, reikalingas nuosavybės teisei įgyti. Pareiškėjas yra įsitikinęs, jog į minėtą pastatą niekas neturi daugiau teisių už jį.

Iš pateiktų įrodymų akivaizdu, kad pareiškėjas yra sąžiningai įgijęs klėtį, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo ją valdė ne mažiau kaip dešimt metų, tačiau formalia teisine prasme jis klėties savininku netapo dėl netinkamai įforminto sandorio. Nagrinėjamu atveju situacija kaip tik ir vertintina kaip tokia, kokią nurodyta kasacinio teismo praktikoje, kai nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra įteisinti realiai esančią nuosavybės teisę ir taikant šį institutą užpildyti pareiškėjo nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragas ir ištaisyti sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas (CPK 178, 185 straipsniai), ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), adreso koordinatės X-(duomenys neskelbtini), Y-(duomenys neskelbtini), plane pažymėta 1J1/m.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263, 268–270, 533 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – klėtį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), adreso koordinatės X-(duomenys neskelbtini), Y-(duomenys neskelbtini), plane pažymėta 1J1/m.

Šis faktas nustatytas pareiškėjui V. K. nuosavybės teisėms į nurodytą nekilnojamąjį daiktą įteisinti bei įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.