Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovai 2020 m. vasario 12 d. patikslintu ieškiniu (registracijos Nr. 8304) prašė nustatyti jiems priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) naudai servitutą, atsakovams priklausančiuose sklypuose, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, eiti pėstiesiems pagal UAB „NERANTA“, matininko R. Kiškio 2019 m. rugsėjo 23 d. parengtą žemės sklypo servituto nustatymo schemą. Nurodė, kad ieškovams asmeninės nuosavybės teise priklauso 25 a ploto namų valdos paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Dėl savo geografinės padėties patekti į 25 a žemės sklypą ieškovai gali tik pasinaudojus kaimyniniais žemės sklypais ir (ar) jų ribomis. Žemės sklypą ieškovai įsigijo 1993 m. Tuo metu projektuose egzistavo (buvo tinkamai numatytas - įteisintas) privažiavimas prie sklypo Nr. 74. Ieškovams įsigijus nekilnojamąjį turtą iš karto nebuvo planuota jame vykdyti statybos ar kitus darbus, toks ieškovų bei jų vaikų noras pasireiškė tik 2015 metais, todėl į savo žemės sklypą jie visada patekdavo per tuo metu (iki žemės sklypų išdalinimo - privatizavimo) buvusius valstybinius žemės sklypus. 2015 m. birželio 11 d. ieškovai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl privažiavimo prie jų sklypo kelio suformavimo. 2015 m. spalio 1 d. atsakymu jiems buvo paaiškinta, jog privažiavimas prie jų sklypo nėra numatytas. Ieškovai teigė, kad jie nėra kalti dėl susiklosčiusios situacijos, mano, kad prašomo kelio servituto nustatymas labiausiai atitinka objektyvumo, proporcingumo ir civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principus. 2019 m. gegužės 8 d. ieškovai raštu kreipėsi į visus atsakovus dėl bendro susitarimo nustatant kelio servitutą nurodydami, kad jie neturi kitos galimybės patekti į jiems 25 a ploto priklausantį žemės sklypą kaip tik per atsakovų žemės sklypus ir (ar) jų ribas. Tačiau iki ieškinio pateikimo nei vienas iš atsakovų per pranešime dėl bendro susitarimo nustatant kelio servitutą nurodytą terminą raštu neatsakė. Atsakovas T. A. iš pradžių (t.y. nuo 2019 m. gegužės mėnesio) bandė derinti ieškovams taip būtino privažiavimo (kelio) prie jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo nustatymo galimybes, tačiau, ieškovų manymu, jis klaidino ieškovus savo pažadais dėl taikaus sprendimo būdo pritaikymo, vilkino procesą. Ieškovų tvirtinimu, nei vienas iš atsakovų jokiais objektyviais duomenimis, t. y. galiojančiais rašytiniais įrodymais ir (ar) atitinkamų liudytojų parodymais nepagrindžia savo siūlymų dėl kelio servituto įrengimo kitose, jų siūlomose vietose, o rašytiniais įrodymais nepatvirtintų faktų konstatavimas neproporcingai suvaržytų ieškovų galimybę užtikrintoje bei racionalioje vietoje įsirengti kelią. Atsakovės N. T. atsiliepimo argumentai, kad ieškovai turi galimybę kelią įsirengti kitur - sklypų galuose, nepagrįsti, nes toje žemės sklypų dalyje yra vandens telkinys, inžinerinių tinklų zonos, kiti suvaržymai, o vakarinėje dalyje (ieškovų nurodomame servitutinio kelio plane (schemoje)) yra žemės ūkio paskirties žemė, kuri nuosavybės teise priklauso atsakovei N. T. bei minimali dalis - namų valdos žemės paskirtis, kuri nuosavybės teise priklauso atsakovui T. A.. Jokiuose teismui šalių pateiktuose dokumentuose nėra terminuotai ir (ar) neterminuotai numatytų suvaržymų ginčo žemės sklypuose ir jokiais dokumentais nėra nustatytas atsakovams priklausančių žemės sklypų ar atitinkamų šių žemės sklypų priklausinių nuosavybės teisės apsunkinimai, kiti numatyti suvaržymai (elektros, dujų, vandentiekio - kanalizacijos ir kt.) ar apsaugos zonos, kurios trukdytų ieškovų prašomame servituto plane nustatyti kelio servitutą. Nustačius kelio servitutą pagal UAB „NERANTA“, matininko R. Kiškio 2019 m. rugsėjo 23 d. sudarytą žemės sklypo servituto nustatymo schemą atsakovams, jų artimiesiems ar turtui negresia joks pavojus, nes ieškovai atsakingai, gerbdami atsakovų T. A. ir N. T. nuosavybę, naudosis keliu tik patekimui į savo namų valdą. Ieškovai nurodė, kad jie svarstytų ir kitus galimus kelio servituto planus (schemas) jeigu būtų įrodyta, jog kitas pasirinktas servitutas būtų tinkamesnis už ieškovų siūlomą servitutą ir padarytų proporcingai mažesnę žalą atsakovams. Ieškovų manymu, atsižvelgiant į visas byloje esančias aplinkybes, patikslinto ieškinio pateikimo dienai, atsakovo V. T. siūlomas kitas servituto variantas varžytų atsakovo T. A. teises labiau negu ieškovų siūlomas variantas. Ieškovų vertinimu jų pasiūlytas servituto nustatymo variantas labiausiai atitinka visų šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principus, nes jis nuo seno eina per atsakovų sklypus, be to, kelio dalimi nuo pagrindinio kelio iki sklypų valdos naudojasi patys atsakovai. Ieškovų nuomone, servituto nustatymas pagal jų parengtą planą negali daugiau pažeisti atsakovų teisių, nes, įgydami žemės sklypus (abu atsakovai) bei statinius (atsakovas T. A.) nuosavybėn, jie puikiai žinojo ir matė esamą padėtį. Ieškovai iš visų proceso šalių patys pirmieji įsigijo žemės sklypą ir turėjo galimybę į jį patekti, kadangi buvo numatyti atitinkami privažiavimai prie ieškovų žemės sklypo, tai patvirtina ir ištrauka iš Avižienių gyvenvietės 1986 m. generalinio plano, komplekso Nr. 0631601. Tik vėliau žemės sklypus įsigiję atsakovai, matydami esamą padėtį, tai yra, kad ieškovai prie jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neturės jokio objektyvaus privažiavimo atsakovams nusipirkus kaimyninius žemės sklypus, nepateikė jokių savo alternatyvių variantų dėl servituto nustatymo iki teisminių ginčų. Ieškovai nurodė sutinkantys mokėti vienkartinę kompensaciją atsakovams, kuri būtų apskaičiuota vadovaudamasis vidutine žemės kaina pagal oficialų dokumentą – VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto išrašą, tai yra 2.000 Eur vienkartinę kompensaciją atsakovui T. A. už 0.54 kv. m (0,54 aro) žemės plotą atsižvelgiant į tai, jog pats atsakovas T. A. ilgus metus buvo įsiterpęs su savo tvora į ieškovų žemės sklypą. Ieškovai sutiko sumokėti 1.500 Eur vienkartinę kompensaciją atsakovams Nidai ir V. T. už 216 kv. m (2,16 aro) žemės plotą – dalyje, kur turėtų būti nustatytas kelio servitutas pagal ieškovų prašomą nustatyti planą (schemą) įskaitant atsakovo patirtus nuostolius bei atsižvelgiant į tai, jog patiems atsakovas yra reikalingas kelias privažiuoti prie jų žemės sklypo. Ieškovai nurodė nustatydami kompensacijos dydį atsižvelgę ir į žemės paskirtį (žemės ūkio paskirtis), kuri šiuo metu neleidžia atsakovams dėl nustatytų įvairių sklype esančių apsaugos zonų ir ribojimų statyti statinių ar kitų objektų, ko pasėkoje, jokių statinių sklype nėra ir nebuvo iki šiol.