Kauno apygardos teismo nutartis

2016-07-21 · Byla Nr. ATP-675-785/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ATP-675-785/2016Nutartis · 2016-07-21Kauno apygardos teismas
  2. ATP-675-785/2016Nutartis · 2016-07-21Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-21
Bylos Nr.
ATP-675-785/2016
Teisminio proceso Nr.
4-53-3-00199-2016-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramūnas Antanavičius
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. ATP-675-785/2016
Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00199-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 79.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 21 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio policijos komisariato viršininko E. G. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarimo J. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. Š. administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2015-11-09 apie 15.51 val. paskambinęs Vilkaviškio rajono policijos komisariato tyrėjai A. Ž. į tarnybinį mobilaus ryšio telefoną, girdint kitiems policijos pareigūnams, išvadino A. Ž. įvairiais necenzūriniais žodžiais bei įžeidinėjo ir žemino ją viso pokalbio metu, tokiais savo veiksmais įžeidė policijos pareigūnės garbę ir orumą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016-06-08 nutarimu administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, bylos teiseną J. Š. nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016-06-08 nutarimą ir J. Š. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje bei skirti jam administracinę nuobaudą. Nurodo, kad įstatyme nėra numatyta aplinkybių, kurioms esant policijos pareigūnų įžeidinėjimas galėtų būti pateisinamas. Nurodo, kad liudytoja S. A. teisme parodymus davė būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tuo tarpu J. Š. nėra saistomas pareigos sakyti tiesą. Liudytoja S. A. su nukentėjusiąja kabinete buvo tik dviese, sėdėjo viena priešais kitą, kabinete nebuvo jokio papildomo triukšmo šaltinio, kuris galėjo užgožti A. Ž. telefoninį pokalbį su J. Š.. Liudytoja aiškiai girdėjo iš telefono sklindantį vyrišką balsą, kuris sakė, kad atleis iš darbo, perduos STT, kad pavadino pusgalve, po to matė verkiančią nukentėjusiąją ir aiškiai suprato, kad buvo įžeista jos garbė ir orumas.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-2-2013, 2AT-9-2014).

Apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytoja S. A. aiškiai girdėjo iš telefono sklindantį vyrišką balsą, kuris sakė, kad atleis iš darbo, perduos STT, kad pavadino pusgalve, po to matė verkiančią nukentėjusiąją ir aiškiai suprato, kad buvo įžeista jos garbė ir orumas. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas J. Š. savo kaltės nepripažino ir nurodo, kad 15:30 val. jis tikrai neskambino, nes neturėjo telefono. Telefonas dvi dienas buvo ant šulinio. Pažymima, kad byloje nėra užfiksuota objektyviųjų duomenų, kurie patvirtintų arba paneigtų šią J. Š. versiją. Tuo tarpu užfiksavus galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą, Institucija privalo imtis visų priemonių, jog būtų užfiksuoti visi reikšmingi galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo duomenys, o ne apsiriboti vien tik tyrėjų A. Ž. ir S. A. tarnybiniais pranešimais. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo byloje nėra nustatyta, kokiu telefono numeriu naudojosi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nėra pateikta pokalbių išklotinių, kurios rodytų, kokiu metu ir iš kokių telefono numerių buvo skambinta tyrėjai A. Ž. į tarnybinį mobilaus ryšio telefoną. Taigi nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai nėra patvirtinti, jokiais objektyviaisiais bylos duomenimis, o traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens versija nėra paneigta. Taigi nėra pakankamai duomenų, kurie leistų J. Š. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį.

Aukštesnysis teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal teismų praktiką yra nustatyta, jog policijos pareigūnų profesinis pasirengimas įpareigoja sugebėti šalinti ir spręsti bręstančias ar jau kilusias konfliktines situacijas, kurių metu pasakytų žodžių ir jų turinio toleravimo laipsnis turi būti daug aukštesnis.

Atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta, apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog nėra galimybės pašalinti esančių esminių prieštaravimų tarp nukentėjusiosios, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, bei liudytojos parodymų, o byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, fakto buvimą, bei tuo pačiu administracinėn atsakomybėn traukiamo J. Š. kaltę, padarius šį administracinį teisės pažeidimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio policijos komisariato viršininko E. G. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Ramūnas Antanavičius